Kriterijais, lemiančiais, kuris kelias bus išasfaltuotas, galima manipuliuoti. Vertimų kaimo bendruomenė, vėl likusi prie duobėto žvyrkelio, ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, ir rajono savivaldybei siunčia žinią – čia gyvenantys žmonės netiki, kad sprendimas buvo priimtas skaidriai, ir reikalauja atsakomybės už dešimtmečiais besitęsiantį vargą.
Vertimų gyventojai vis buvo maitinami pažadais ir vylėsi sulaukti asfalto. Jų raštai skriejo įvairaus lygmens valdininkams ir politikams, tačiau bendruomenė liko prie suskilusios geldos. Paaiškėjo, kad asfaltą į Vertimus galėjo pražiopsoti savivaldybė. Apie tai, kad dėl galimo savivaldybės klerkų apsileidimo kelias liko be asfalto, „Šviesa“ rašė rugsėjo pradžioje.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) sprendimus dėl asfaltuojamų kelių lemia daug kriterijų – nuo lankytinų vietų, eismo intensyvumo, visuomenės prašymo, maršruto užbaigtumo, iki to, ar važiuoja keliu viešasis transportas.
Deja, Vertimų gyventojai dar ilgai maudysis dulkėse ir laužys automobilius žvyrkeliu, nes savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus specialistas Rimantas Milius galimai informacinėje sistemoje nepažymėjo, kad į kaimą važiuoja viešasis transportas. Dėl to iš numatytų asfaltuoti kelių ketverto Vertimkelis nukrito į vienuoliktą sąrašo vietą.
Tokios liūdnos permainos eilėje į geresnį gyvenimą vertimiškius paskatino atidžiau pažvelgti į situaciją rajone ir patyrinėti asfaltavimui parinktus kelius. Netrukus bendruomenei kilo dar daugiau klausimų, nes, pavyzdžiui, 1706-uoju ir 1702-uoju numeriais pažymėtiems keliams Raudonės seniūnijoje iš Stakių į Graužėnus ir iš Stakių į Raudonėnus buvo suteikta pirmumo balų už esą ten esančius lankytinus objektus.
Vertimų kaimo bendruomenės pirmininkė Vaida Saročkienė ir aktyvi bendruomenės narė Irma Savickaitė pasidomėjo, į kokius lankytinus objektus veda šie keliai. Paaiškėjo, kad abu jie vingiuoja pro dirbamus laukus ir miškus. Vargu, ar turistai čia turėtų ką veikti, nes prie šių kelių nėra nė vieno lankytino objekto.
„Jokių ten esančių objektų, į kuriuos galėtų užsukti turistai, nežino nei Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras, nei Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas. Pradėjome svarstyti, ar tai klaida, ar, galbūt, tyčinis veiksmas. Asfalto reikia visiems. O kriterijai, pagal kuriuos sudaromas asfaltavimo eiliškumas, jei jų niekas netikrina, mūsų manymu, labai lengvai pastumdomi. Klausėme kelių direkcijos, kokius lankytinus objektus jie ten rado ir pagal kokius kriterijus nustatė, kad tai – lankytini objektai“, – kalbėjo I. Savickaitė.
Iš LAKD gautas atsakymas Vertimų bendruomenės neįtikino, tik dar labiau paskatino dairytis, kokios galėtų būti priežastys, kad asfaltuoti pasirinkti būtent šitie keliai.
„Persiunčiu kolegų atsakymą dėl Jus dominančių kelių. Vertinant šiuos objektus, buvo priimta prielaida, kad išasfaltavus abu šiuos ruožus, pagerės šių lankytinų objektų pasiekiamumas: Raudonėnų piliakalnis. Informacija buvo renkama iš Lakis informacinės sistemos, eismoinfo.lt portalo įjungiant sluoksnius: turistiniai objektai ir lankytinos vietos (šaltinis lietuvon.lt) ir http://gis.eismoinfo.lt/lakis/“, – laiške Vertimų bendruomenei rašė Lietuvos automobilių kelių direkcijos Intelektinių transporto sistemų skyriaus vedėjas Laurynas Ivinskis.
Gavę tokį atsakymą žmonės tik pečiai gūžčiojo, nes nė vienas iš asfaltuoti ruošiamų kelių tiesiai prie Raudonėnų piliakalnio neveda. Šis piliakalnis pasiekiamas nuo kelio Kaunas-Jurbarkas. Maža to, tas piliakalnis neįtrauktas į jokias Jurbarko r. turizmo trasas, nepažymėtas kaip lankomas objektas.
Tą tvirtina ir Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė. Pasak jos, centras norėjo piliakalnį pažymėti kaip lankomą objektą, tačiau to padaryti negalėjo – piliakalnis neatitiko tokiems objektams taikomų reikalavimų.
„Bandėme tą padaryti, bet tos minties atsisakėme. Lankomiems objektams keliama daug reikalavimų. Tarkime, tinkamas privažiavimas ir panašiai. To Raudonėnų piliakalnis neturi“, – sakė G. Mačiulaitienė.
Redakcijai paprašius LAKD patikslinti, ar Raudonėnų piliakalnis tikrai gali būti lankytinu objektu, direkcija atsiuntė kitokį atsakymą.
„Lankytini objektai buvo nustatomi pagal minėtą www.eismoinfo.lt svetainėje esamą žemėlapį įsijungus sluoksnį turistiniai objektai. Išasfaltavus valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 1702 ir Nr. 1706 ruožus pagerės susisiekimas su Raudonės pilimi ir Raudonės pilies parku. Šie keliai veda iki minėtos pilies.
Lankytinos vietos parenkamos pagal tokį svarbiausią kriterijų – ar pagerės lankytinų vietų pasiekiamumas?
Šis vertinimo kriterijus nusako, ar išasfaltuotas žvyrkelis pagerins susisiekimą su rekreacinėmis zonomis, nacionaliniais ar regioniniais parkais, kitais lankytinais objektais.
Balai skiriami, jei išasfaltuotu žvyrkeliu bus pasiekiamos lankytinos vietos (šaltinis – Lietuvos automobilių informacinė sistema LAKIS)“, – laiške rašė Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Evaldas Tamariūnas.
Pasak I. Savickaitės, skirtingi kelių direkcijos specialistų paaiškinimai tik sustiprino bendruomenės manymą, kad pirmumo balai gali būti nustatyti neteisingai, o LAKD yra priversta ieškoti objektų, prie kurių galėtų pritempti savo sprendimus.
„Mūsų tokie paaiškinimai neįtikina, nes Raudonės pilis yra Panemunės turistinės trasos dalis. Į ją niekas nevyko ir vargu ar vyks per kaimus. Be to, ji pasiekiama pagrindiniu keliu Kaunas–Jurbarkas. Manome, kad tai gali būti susiję su kokiais nors privačiais interesais, galbūt kokių nors ponų ar politikų sodybomis. Ir tuomet klausimas kyla, jei mūsų rajone tiek neaiškumų su keliais, tai kiek tokių atvejų yra visoje šalyje“, – klausė I. Savickaitė.
Tokius vertimiškių svarstymus neigia jau minėtas E. Tamariūnas. Specialistas tikina, kad vieno ar kito žvyrkelio asfaltavimas priklauso nuo daugybės faktorių visumos ir vienas faktorius esą nieko nelemia.
„Prašom patikslinti – gal yra kokių duomenų, įrodymų, kad kažkoks politikas ar verslininkas galėjo daryti įtaką“, – klausimu į klausimą atsakė E. Tamariūnas.
Tokių įrodymų vertimiškiai neturi. Tačiau E. Tamariūno žodžius, kad vienas kriterijus kelio likimo nelemia, lengvai gali paneigti. Juk būtent taip šį kartą ir nutiko. Pakako, kad savivaldybė neteisingai pateikė duomenis LAKD – sistemoje nepažymėjo, kad į Vertimus važiuoja viešasis transportas. Dėl šios varnelės kelias neteko dešimties balų ir sąraše atsidūrė daug toliau nei buvo planuota.
„Mūsų tikslas – kalbėti ir būti išgirstiems. Manome, kad parenkant kelius trūksta skaidrumo, yra sąlygos piktnaudžiauti. Taip pat vis dar nesulaukėme atsakymo iš savivaldybės, kas kaltas, kad mūsų kelias neasfaltuojamas. Norime ir aiškumo, kada tai bus padaryta“, – sakė I. Savickaitė.
Stebina specialistus
LAKD pozicija ir vienašališkai priimti sprendimai labai nustebino Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorę G. Mačiulaitienę. Ji įsitikinusi, kad nė vienas iš dviejų asfaltuoti numatytų kelių turistų srauto į Raudonės pilį nepadidins.
„Visiškas absurdas. Per tuos kaimus turistai nevažiuoja ir net nereikia kad važiuotų. Mes turime gražiausią Lietuvos kelią palei Nemuną, turime ten trasą „Rojaus kelias“, ir jei važiuoja turistai nuo Raseinių, norime, kad jie aplankytų Šilinę, Medaus slėnį, Panemunės pilį ir tik tada Raudonę. Tikrai neturime jokio intereso, kad jie važiuotų per Stakius ir matytų dirbamus laukus“, – sakė G. Mačiulaitienė.
Lygiai taip pat į LAKD poziciją reagavo ir 18 metų Raudonės pilį prižiūrėjęs ir su ją lankiusiais turistais dirbęs raudoniškis Vytas Urbštas.
„Turistai planuoja savo maršrutus ir važiuoja ten, kur gali daugiau ko pamatyti. Tam ir yra daromos turistinės trasos. Pas mus tai – Panemunės kelias. Niekada nesusidūriau su atveju, kad kažkas būtų važiavęs į pilį per Stakius. Nes ten žiūrėti nėra ko. Nebent kažkas kviečių ar kukurūzų nematę? Ima juokas, bet realiai tai dėl tokio požiūrio verkti reikia“, – sakė vyras.
Kiek optimistiškiau į turistų srautus per Stakius žiūrėjo Raudonės seniūnas Č. Meškauskas. Esą porą kartų jis girdėjęs apie šiuo maršrutu keliavusius dviratininkus.
Savivaldybė laukia aiškumo
Savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius klausimų apie Vertimų kaimo bendruomenės įtarimus dėl asfaltavimo darbų 1706-ajame ir 1702-ajame kelyje nekomentavo. Politikas tik patikslino situaciją dėl Vertimkelio.
„Jei paaiškėtų, kad kelias Mikutaičiai I–Vertimai nepateko į 2018-2020-ųjų reikalingų asfaltuoti regioninių kelių su žvyro danga sąrašą, spręstume darbuotojo kaltės ir atsakomybės klausimą. Ne kartą teko lankytis ir kalbėtis su LAKD vadovais, ir visuomet jie akcentuoja, kad kelių atranka vykdoma atsižvelgiant į visus duomenis. Atkreipiu dėmesį, kad lankomi objektai prie visų kelių neatsirado vakar ar prieš ketverius metus, šiuo keliu jau daug metų gyventojai vežami vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais. Visa informacija yra Valstybinės reikšmės kelių informacinėje sistemoje LAKIS. Tiek aš, tiek visi tarybos nariai balsavo, kad šiam keliui būtų suteikta 20 balų, t.y. maksimalus galimas balų skaičius, tuo parodant kelio svarbą mūsų savivaldybėje. Todėl galutinis balų paskirstymas, kurį atliko LAKD, kai kelias Nr.1705 nepateko į asfaltuojamų kelių sąrašą, neatitinka savivaldybės interesų. Tačiau LAKD dar kartą patikrino apskaičiavimą ir tvirtina, kad kelias, skaičiuojant pirmumą, buvo reitinguojamas teisingai“, – kalbėjo S. Mockevičius.
Vertimų gyventojams net ir labai gražiais paaiškinimais sunku patikėti, todėl ieškodami atsakymų į savo klausimus jie žada panaudoti visas priemones – nuo viešumo iki teisėsaugos įsikišimo.
Lukas PILECKAS
Taip pat skaitykite:
ar toks pirmumo skirstymas nekvepia korupcija?