Šiemet Lietuvoje įsigaliojus atnaujintoms būsto paskolų refinansavimo sąlygoms, bankų klientams atsiveria lengvesnis kelias sumažinti savo mokamas įmokas. Gyventojai pasakoja, kad procesui skyrę kelias valandas, dabar per mėnesį moka apie 30 eurų mažiau. Taigi, per metus sutaupo 360 eurų.
LRT.lt pakalbino kelis banko maržas sumažinusius skaitytojus ir remdamasis jų patirtimi parengė keturių žingsnių gidą, kuris gali praversti ir kitiems būsto paskolų turėtojams.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Vasarį Lietuvoje įsigaliojo naujos supaprastinto refinansavimo taisyklės, pagal kurias bankai nebegali taikyti papildomų su tuo susijusių mokesčių.
- Norintiems pasinaudoti šia galimybe patariama, pirma, tuo pasidomėti; antra, kreiptis į pradinį ir kitus bankus; trečia, išsirinkti geriausią pasiūlymą; ketvirta, skaičiuoti naudą.
- LRT.lt kalbinti bankų klientai savo turimų paskolų bankų maržas sumažino 0,3 procentinio punkto.
Pirmiausia pasidomėkite galimybėmis
Šiemet vasario 1 d. įsigaliojo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos supaprastinto refinansavimo atveju bankai nebegali taikyti papildomų mokesčių.
Iki šiol kredito turėtojams reikėdavo net kelis kartus eiti tiek į savo banką, tiek pas naująjį finansuotoją.
Be to, naujajam bankui reikėjo pateikti naują nekilnojamojo turto (NT) vertinimą, gauti iš esamo banko pažymą apie paskolos likutį, už senos sutarties nutraukimą paprastai reikėjo mokėti sutarties išankstinio grąžinimo mokestį, kuris galėjo siekti net kelis procentus nuo grąžinamos sumos.
Įstatymo pakeitimus inicijavusios Finansų ministerijos duomenimis, vien administraciniai su refinansavimu susiję mokesčiai anksčiau galėjo siekti daugiau nei 1 tūkst. eurų (turint 100 tūkst. eurų paskolą).
Dabar žmonėms pakanka kreiptis į naują kredito davėją, o šis atlieka didžiąją dalį refinansavimo procedūrų. Nebereikia rūpintis įkeičiamo NT vertinimu. Taip pat nereikia kreiptis į pirmąjį paskolos davėją dėl pažymos apie paskolos likutį ir sutikimo įkeisti NT antrine hipoteka.
„Be to, pradinis bankas, žinodamas, kad klientas gali paprastai refinansuoti savo būsto paskolą pas konkurentus, bus suinteresuotas jį išlaikyti“, – anksčiau yra pastebėjusi Finansų ministerija.
„Swedbank“ | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
LRT.lt kalbinti Marija ir Juozas pasakojo, kad būtent pasikeitusios sąlygos juos ir paskatino imtis veiksmų.
„Paskolą turiu su bendraskole, kai visi pradėjo kalbėti apie tą nemokamą refinansavimą, pradėjome girdėti, kad chebra gauna geresnes palūkanas, geresnes, nei mes turėjome“, – pasakojo Juozas.
Jis įvardijo, kad viename Lietuvos banke 2021 m. buvo gavęs 120 tūkst. eurų paskolą, kuriai taikyta 1,87 proc. banko marža.
Tuo metu Marija kartu su sutuoktiniu 2021 m. buvo pasiėmusi 140 tūkst. eurų paskolą, kuriai taikyta 1,9 proc. banko marža.
„Pažiūrėjome, kad vidutinės maržos yra dabar yra gerokai mažesnės, nei tada, kai mes ėmėme“, – paaiškino ji.
Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. pabaigoje naujų suteiktų būsto paskolų su kintamąja palūkanų norma vidutinė marža (mediana) Lietuvoje siekė 1,48 proc. Palyginti, 2020 m. viduryje šis dydis buvo 2,4 proc.
Naujų suteiktų būsto paskolų su kintamąja palūkanų norma vidutinė marža ir pasiskirstymas Lietuvoje | Lietuvos banko nuotr.
Antra, kreipkitės į pradinį ir kitus bankus
Nusprendę pradėti refinansavimą, Marija ir Juozas kreipėsi, pirmiausia, į savo, o po to – ir į kitus bankus.
„Iš pradžių kreipėmės į savo banką. Paskambinome ir paprašėme, kad sumažintų savo maržą, tai nurodė laisva forma užpildyti prašymą, kurį galima rasti jo tinklalapyje. Nurodėme, kad esame mokesni skolininkai, kad mums gali būti taikoma mažesnė marža.
Tačiau bankas iškėlė tam tikras sąlygas – prašė pereiti pas jį visiškai, persikelti atlyginimų išmokėjimą – o mes tingėjome apsikrauti tuo“, – pasakojo Marija.
Dėl to ji kartu su vyru išsiuntė užklausas dar keliems kitiems bankams.
„Per jų tinklalapius rašėme, ten pildai tokį patį prašymą kaip ir paskolai gauti. Tada visi pradėjo siųsti pasiūlymus – lygiai taip pat, kai tu kreipiesi dėl paskolos. Viską darėme internete“, – aiškino pašnekovė.
Savo ruožtu Juozas iškart kreipėsi į tris bankus.
„Su vienu procesas buvo labai keistas, su jais normalios kalbos net nepradėjome. Kai ėmėme pildyti prašymą jų tinklalapyje, jie pakvietė kreiptis gyvai banko skyriuje. Nusprendėme, kad nežaisime su tais gyvais vaikščiojimais. O su kitais dviem bankais užteko užpildyti internetinėje svetainėje“, – sakė jis.
„Luminor“ | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Trečia, išsirinkite geriausią pasiūlymą
Juozas pasakojo, kad bankas, kurio paslaugomis jų šeima nesinaudojo, pasiūlė 1,57 proc. maržą, t. y. 0,3 procentinio punkto mažesnę, nei jų turėta iki tol.
„Gavome labai panašų pasiūlymą ir iš pirminio banko, bet naujojo banko buvo geresnis. Dėl ko pirminis bankas labai nustebo, bet tada sugrįžo su 1,4 proc. maržos pasiūlymu“, – pasakojo pašnekovas.
Taigi, Juozas nusprendė likti tame pačiame banke – jo marža net ir be refinansavimo sumažėjo nuo 1,87 iki 1,4 proc.
Savo ruožtu Marija įvardijo, kad jiems geriausias pateiktas banko pasiūlymas buvo 1,6 proc. marža, t. y. 0,3 procentinio punkto mažesnė už pirminę. Ji nusprendė savo paskolą perkelti į šį banką.
SEB bankas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Ketvirta, skaičiuokite naudą
Marijos teigimu, visas refinansavimo procesas jos šeimai užtruko maždaug 2 mėnesius.
„Pirmiausia, užpildėme prašymus ir laukėme. Po to reikia laukti, kol bankai tarpusavyje aiškinasi, kol suvaikšto informacija, kelios savaitės praeina. Bet pačiam vartotojui tai nepareikalauja daug pastangų“, – apibendrino ji.
Proceso pabaigoje Marijai dar reikėjo sulaukti, kol vienas bankas atsiskaitė su kitu ir notaras perrašė hipoteką.
Pašnekovė įvardijo, kad jos mėnesinė įmoka dabar siekia 620 eurų, kai prieš tai buvo 650 eurų.
Savo pirminiame banke likęs Juozas sakė, kad jo atveju procesas užtruko kelias savaites.
„Man užtruko maždaug valandą grynai tam skirti. Viename banke pažiūrėti, kitame telefonu pakalbėti, su antra puse pasitarti“, – sakė jis.
Vyras pabrėžė, kad per metus nuo paskolos paėmimo, jo finansinė situacija iš esmės nesikeitė.
Pinigai | E. Blažio / LRT nuotr.
„Nei algos didėjo, nei kažkas kito pasikeitė. Matyt, tokia situacija rinkoje“, – apibendrino jis.
Proceso pabaigoje Juozas pasirašė dėl sutarties pakeitimo pakeičiant tik palūkanų normą.
Pasak pašnekovo, dabar jis bankui mokės maždaug 30 eurų mažiau.
„Visiems rekomenduoju, nes ir 30 eurų yra pinigai. O dar jeigu „Euribor“ sumažins, bus bendras 60 eurų sumažinimas. Už tiek gali savaitei apsipirkti parduotuvėje“, – sakė jis.
Finansų ministerija anksčiau skelbė, kad panaikinus būsto paskolos refinansavimo išlaidas ir supaprastinus procesą, vartotojai ilguoju laikotarpiu galės sutaupyti iki 500 mln. eurų, sumokėdami mažiau palūkanų.
Ministerijos duomenimis, būsto paskolos, kurios suteiktos didesnėmis, nei šiuo metu taikomos, maržomis, sudaro maždaug du trečdalius visų paskolų.
