Trečiadienį Jurbarko rajono meras Ričardas Juška Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl nemalonių kvapų mažinimo Dainių kiaulių komplekse. Įmonė pasiryžo smarvę naikinti naujausiomis biotechnologijomis – įterpti į gyvulių pašarą ir purkšti tvartus probiotinėmis kompozicijomis.
Vykdys mokslininkų nurodymus
Kartu su UAB „Dainiai“ ir Jurbarko savivaldybe sutartį įgyvendins Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos vadybos ir audito institutas, Dainių kaimo bendruomenė „Prie užtvankos“ ir Kauno rajono bendruomenių sąjunga.
Pasirašydamas susitarimą UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius įsipareigojo iki ateinančių metų sausio 15 d. Aplinkos vadybos ir audito institutui pateikti informaciją apie turimų fermų plotą, gyvulių skaičių bei šiemet kas mėnesį sukaupto mėšlo kiekį. Bendrovė pasižadėjo 2015 m. pagal Žemės ūkio rūmų parengtas rekomendacijas nuolat vykdyti kiaulių fermų, įrangos ir gyvulių higienizaciją probiotinėmis kompozicijomis, įterpti jų į pašarus bei apdoroti šiomis medžiagomis rezervuaruose sukauptą skystą mėšlą.
Įmonę konsultuos ir pasaulinėje praktikoje išbandytus nemalonių kvapų naikinimo metodus bei medžiagas parinks Aplinkos vadybos ir audito instituto mokslininkai.
Aplinkos vadybos ir audito instituto darbuotojai ateinančią vasarą kiaulių komplekse atliks išlakų (amoniako ir sieros vandenilio) matavimus, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas įsipareigojo vasaros mėnesiais matuoti amoniako koncentraciją aplinkos ore.
Jurbarko r. savivaldybė ir Kauno rajono bendruomenių sąjunga kas pusmetį rengs visų sutarties šalių pasitarimą ir aptars pasiektus rezultatus. Dainių kaimo bendruomenė „Prie užtvankos“ ateinančiais metais turės apklausti arčiausiai fermų gyvenančius žmones ir nustatyti, ar jie pajuto pokyčius įmonei pradėjus naudoti probiotines kompozicijas. Sutartis galios dvejus metus.
Visuomenė turi žinoti
Jurbarko rajono meras R. Juška tikina, kad sutarties atsiradimą inicijavo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Skirmantas Pocius, įsitikinęs, kad dirbant kartu su bendruomenėmis galima labai daug pasiekti. Tokią sutartį sudariusi Kauno rajono bendruomenių sąjunga išsprendė nemalonių kvapų Marvelėje problemą.
„Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius labai vertina jų sukauptą patirtį, nes yra įsitikinęs, kad visuomenė turi žinoti, ką daro departamentas ir kokių priemonių kvapams mažinti imasi įmonė. S. Pocius mums pasiūlė pasinaudoti ta patirtimi – galiu tik pasidžiaugti, kad žengti žingsnį pirmyn pasiryžo ir UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius“, – sakė meras.
R. Juška mano, kad sutartis numato įtraukti bendruomenę į nemalonių kvapų mažinimo procesą. Jau vien tai, kad žmonės žinos, kokios priemonės naudojamos ir ką daro įmonė, duos apčiuopiamos naudos – iki šiol bendrovė savo planais su visuomene nesidalijo. Pirmieji pokyčius turėtų pajusti arčiausiai fermų gyvenantys žmonės, todėl jau ateinančią vasarą numatyta juos apklausti.
Poveikį išbandė Dainiuose
UAB „Dainiai“ prieš keletą metų išbandė probiotines kompozicijas – Žemės ūkio rūmai įmonėje vykdė kvapų prevencijos projektą, tačiau koks buvo jo efektas, sužinoti nepavyko. Šią savaitę UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius buvo išvykęs iš Lietuvos.
Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius dr. Rimantas Budrys tvirtina, kad bandymų rezultatai abejonių nekėlė – atlikus tyrimus gauta akivaizdžių duomenų, kad gyvulius galima auginti neskleidžiant į aplinką nemalonių kvapų.
„Be abejonės, gyventojai jokių permainų nepajuto ir negalėjo pajusti, nes bandymai vyko vos keletą dienų, o jiems pasibaigus įmonė probiotikų nenaudojo. Direktorius suskaičiavo, kad kvapų mažinimas šiuolaikinėmis technologijomis kiaulės užauginimą pabrangintų 1–2 Lt. Kadangi per metus bendrovė užaugina iki 60 tūkst. kiaulių, jiems tai atrodo per brangu“, – pasakojo dr. R. Budrys.
Aplinkos vadybos ir audito instituto vadovas tikina, kad UAB „Dainiai“ specialistai supranta probiotikų naudą ir žino, kad anksčiau ar vėliau juos teks pradėti naudoti, nes jau dabar tą daro pusė pasaulio. „Ką nors naujo išgirdę lietuviai dvejus metus galvoja – ir pas jus taip, matyt, atsitiko, nes geresnių priemonių bendrovės vadovas nerado. Džiaugiuosi, kad padėtis keičiasi, ir galiu garantuoti jums rezultatą, nes aš jį žinau“, – tvirtino dr. R. Budrys.
Mokslininkas mano, kad darbus geriausia būtų pradėti kovo mėnesį. Kad smarvė nesklistų iš tvartų, dr. R. Budrio nuomone, galima pasiruošti per keletą mėnesių, laukuose skleidžiamam mėšlui apdoroti gali prireikti pusmečio, tačiau ateinantį rudenį poveikis tikrai bus. „Bet jis priklausys ne nuo mūsų, o nuo įmonės vadovų pastangų ir visuomenės kontrolės“, – perspėjo mokslininkas.
Bendruomenė priekaištų neturi
Pasak Dainių kaimo bendruomenės „Prie užtvankos“ pirmininko Artūro Davidavičiaus, sutartis bendruomenę įpareigoja registruoti dienas, kai iš fermų sklis nemalonūs kvapai, ir pranešti apie tai Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui.
Kaip gi bendruomenė vykdys šį įpareigojimą, jei niekada nėra kėlusi nemalonių kvapų problemos?
„Mūsų žmonės supranta, kad reikia žiūrėti įmonės galimybių – juk dėl smarvės nesiimsime naikinti komplekso. Kaimo žmonės supranta, kad gyvulio kitaip neužauginsi, tačiau Elektros tinklų gyvenvietėje ši problema keliama nuolat ir atkakliai. Matysim, kokį poveikį darys probiotikai“, – sakė A. Davidavičius.
Kauno rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Justinas Rimas prasitarė, kad reikėjo nemažai pastangų įtikinti Dainių kaimo bendruomenės pirmininką, kad reikalavimai aplinkosaugai kasmet didėja ir kad tai netiesiogiai turi reikšmės ir verslui.
„Bendruomenė paprašė mūsų padėti įdiegti Jurbarke tą patirtį, kurią sukaupėme įgyvendindami panašią sutartį Marvelėje. Buvome nuvykę į „Dainių“ kiaulių kompleksą, nustebome, kad jis toks didelis. Marvelės ūkininko fermos, palyginti su „Dainiais“ – tik laboratorija, jose auginama gal tik 2,5 tūkst. kiaulių. „Dainiuose“ reikės daug investicijų, bet esu įsitikinęs, kad susitarimas, kurį pasirašė ir UAB „Dainiai“ direktorius, yra lūžio taškas. Nes jie įsipareigojo naudoti probiotines kompozicijas ne tik šeriant kiaules, bet ir higienizuojant fermas, aplinką. Patikėkite, tai jau labai daug“, – tvirtino Kauno rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas.
Naudą jau pajuto
Marvelės kaimo bendruomenė, kuriai vadovauja dr. J. Rimas, išrinktas ir Kauno rajono bendruomenių sąjungos pirmininku, panašų projektą pradėjo įgyvendinti 2011 metų pabaigoje. Marvelėje yra XVII a. statyta unikali bažnyčia, kurioje vyksta kamerinės muzikos koncertai, iš viso Kauno rajono važiuoja poros tuoktis, miestelyje veikia XX a. pradžios kapinės, todėl iš ūkininko fermų sklindantys nemalonūs kvapai smarkiai kartino gyvenimą.
„Mūsų bendruomenė paprašė ūkininką dirbti kartu. Buvome įsitikinę, kad naudojant naujausias biotechnologijas ne tik pagerės kaimo žmonių gyvenimo kokybė, bet naudos turės ir ūkininkas, suinteresuotas gerinti gaminamo maisto kokybę. Kad bendradarbiavimas būtų efektyvesnis, bendruomenė nutarė įtraukti ir valstybines institucijas. Tai išimtinis atvejis, nes visuomeninę iniciatyvą palaiko kontroliuojančios institucijos“, – sakė Kauno rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas.
Pasak dr. J. Rimo, pajusti rezultatus tikėtasi iš karto, tačiau taip greitai niekas nevyko. Realią naudą kauniečiai pajuto tik antrais projekto įgyvendinimo metais. Pirmiausia pastebėjo, kad ne tik fermose, bet ir gyvenvietėje smarkiai sumažėjo bakterijas nešiojančių musių. Šiemet jau nebeliko ir nemalonių kvapų.
„Dabar mums beliko suvaldyti tik momentinius išmetimus fermų vėdinimo metu, tačiau neužgriebėme srutų laistymo proceso. Išvežant srutas iš rezervuarų galima naudoti tam tikras technologijas, bet šios problemos Europoje kol kas neišsprendžia net pažangiausius metodus taikanti Vokietija – tas kelias savaites, kol laukuose skleidžiamos srutos, ir ten smirdi. Ši aplinkybė gali smarkiai sumažinti projekto rezultatus“, – pripažino kaunietis.
Dr. J. Rimas teigia, kad iš kiaulių fermų dabar sklindantis dvokas yra net aštuonis kartus stipresnis nei anksčiau, kai tvartai buvo kreikiami šiaudais. Būtent šiaudai absorbuodavo didžiausią kiekį amoniako. Dabar kaupiamas skystas mėšlas, todėl daug šių medžiagų išgaruoja į orą. „Suvaldyti nemalonius kvapus įmonės gali tik papildomai investuodamos“, – įsitikinęs dr. J. Rimas.
Kauno rajono bendruomenių sąjunga iškėlė sau ambicingą tikslą – apibendrinti Marvelėje įgyvendinamo projekto rezultatus, atlikti visus skaičiavimus ir pateikti juos Aplinkos, Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijoms. Dr. J. Rimo įsitikinimu, atėjo laikas keisti poįstatyminius aktus ir pareikalauti, kad verslo subjektai nemaloniems kvapams mažinti privalomai naudotų probiotines kompozicijas.
Daiva BARTKIENĖ
Ko dėl tų rinkimų nepadarai? Ir smarvę sustabdai, ir darbo vietas gali sukurti, ir turizmą žinai kaip išvystyti. Gaila, kad rinkimai tik kas ketveri metai vyksta, jeigu vyktų kasmet, žiūrėk iš tų pažadų ką nors ir įgyvendintų, nes žmonės atsimintų. Per ketverius metus visus pažadus pamiršta ir vėl lipa ant Juškos grėblio.