Šiomis dienomis į savivaldybę skambino keletas jurbarkiškių ir domėjosi apie Ukrainos vietovardžių rašymą bei tarimą. Kaip geriau rašyti ir sakyti: Kijevas ar Kijivas, arba net Kyjivas, Ternopolis ar Ternopilis, Lvovas ar Lvivas, Charkovas ar Charkivas…
Daugelį dešimtmečių girdėjome ir buvome įpratę vartoti iš rusų kalbos padarytus lietuviškus vietovardžius Kijevas, Lvovas, Charkovas, Černigovas, Luganskas.
Ir tik po išsivadavimo iš sovietų okupacijos Lietuva gana greitai sugrįžo prie daugelio įprastų lietuviškai pasakomų užsienio šalių vietovardžių. Pavyzdžiui, labai greitai buvo priprasta prie Karaliaučiaus krašto senųjų vietovardžių ir nieko nestebino, kad kelio rodyklės rodė kelius į Tilžę, Karaliaučių, Gumbinę, Lazdynus ar Ragainę.
Na, o prieš 25–20 metų buvo dar gana nedaug kontaktų su Ukraina (palyginus su Karaliaučiaus kraštu), todėl labai retai teišgirsdavome, kad Lvovas yra Lvivas, o Dniepropetrovskas yra ir Dnipropetrovskas.
Bet jau ir tuo metu Lietuvos kalbininkai įteisino daugelio Ukrainos miestų ir miestelių dvejopus arba tik iš ukrainiečių kalbos parinktus pavadinimus.
Jeigu atsiverstumėte 2006 metais išleistą enciklopedinį leidinį „Pasaulio vietovardžiai. Europa“, tai jau rastumėte ne , o , ne , o tikiro prie vietovardžio , užrašytas ir
Apie užsienio šalių vietovardžių vartojimą 2022 m. kovo 1 d. naujienų portale „Delfi.lt“ itin įdomiai parašė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka. Nuoširdžiai siūlau perskaityti jo straipsnį . O tada jau tikrai pajausime, kaip pavadinti Ukrainos žmonių gimtąsias ir gyvenamąsias vietas.
jurbarkas.lt inform.
Vai ir kāda statistika par to, cik ukraiņu dzīvo Latvijā 2023. gadā? Saskaņā ar https://dreamsdemystified.blog/ skaitam vajadzētu būt aptuveni 35 tūkstošiem.