Nepasiekiama sala tapo Meškininkų, Antkalnių ir keleto kitų Jurbarkų seniūnijos kaimų gyventojų namai. Sodų, kur nemažai žmonių gyvena nuolat, o nuo pavasario pasipila visas srautas, taip pat neįmanoma pasiekti, nes neįveikiama kliūtimi tapo kelias.
Giliu purvynu virtusius ruožus vargiai įveiktų ir sunkesnė technika, o lengvųjų automobilių vairuotojams čia iš viso nėra ką veikti – niekaip neprivažiuosi.
„Man reikia dializę daryti. Tai dabar atvažiuoju iki išmalto kelio, einu kelis šimtus metrų pėsčiomis, o nuo tenai mane veža draugai. Kai reikia grįžti atgal, procesą kartojame, tik atvirkštine tvarka. O gyventojų pas mus nemažai. Yra moterų su vaikais, garbaus amžiaus senjorų. Neįsivaizduoju, kaip medikams ar policijai čia reiktų skubiai privažiuoti“, – sakė per šlapią molį klampojęs Meškininkų gyventojas. Dar vienas vyras per klampynę stūmė dviratį. Jis neslėpė pykčio, nes privažiuoti iki Meškininkų lengvaisiais automobiliais nei iš Smukučių pusės, nei nuo Vertimų – neįmanoma.
„Važiavau su savo „Opel Zafira“. Padangos traktorinės uždėtos, bet užstrigau. Kada čia ta nesąmonė baigsis? Kodėl nėra ženklų, kad kelias nepravažiuojamas? Čia tie, kurie mišką kerta, kalti. Jų technika kelią pavertė klampyne. O mes kenčiame. Kas ir kada sutaisys, neaišku. Netrukus autobusai į sodus turės važiuoti, kaip jie pravažiuos?“ – apmaudo neslėpė dviratininkas.
Bėdojo ir pėsčiomis pamiške į sodą ėjusi pensininkė. Moteris svarstė, kaip reikės atlikti ūkio darbus – nusivežti reikalingus įrankius, augalų daigus. Vietiniai žmonės dėl savo bėdų pirštais bado į mišką kertančius darbininkus – jų manymu, kelią sugadino sunki miškininkų technika. Jurbarkų seniūnas Audronis Kačiušis tvirtina, kad minėtas kelias jam jau seniai virto tikriausiu košmaru.
Būtent ši seniūnija yra atsakinga už tai, kad Meškininkuose ir aplink gyvenantys žmonės saugiai ir patogiai pasiektų savo namus.
„Šviesos“ inf.
Manau jis žino visus miškų kirtėjus kurie su savo sunkia technika galimai ir išmalė šį kelią. Žino. Tačiau nei vienas nenubaustas. Klausimas kodėl?