Vertindami situaciją elektros rinkoje, LRT.lt kalbinti energetikos ekspertai vieningai sutinka – dabartinės kompensacijų už elektrą tvarkos turi būti atsisakoma. Jie taip pat ragina nepamiršti peržiūrėti turimų sutarčių su nepriklausomais tiekėjais, mat nuo liepos didesnius elektros tarifus turintiems gyventojams gali tekti mokėti visą kainą.
Elektrai atpigus sutarčių persirašyti neskuba
Pirmąjį šių metų pusmetį gyventojams už suvartotą elektros energiją valstybė padengia iki 28,5 cento už kilovatvalandę (kWh), o riba, žemiau kurios nekompensuojama, siekia 28 centus.
Norėdama apsaugoti gyventojus nuo galimų elektros kainų šuolių ateityje, prezidentūra mano, kad kompensacijos už elektrą gyventojams turėtų būti pratęstos ir antrąjį šių metų pusmetį, tačiau mokant tik už dalį suvartotos elektros – iki 150 kWh per mėnesį.
Vita Ramanauskaitė / BNS nuotr.
Paklausus, ar dabartinė kompensacijų už elektros energiją tvarka po liepos 1 d. galėtų būti pratęsta, energetikos ministro Dainiaus Kreivio patarėja Vita Ramanauskaitė LRT.lt informavo, kad situacija bus aiškesnė gegužę.
„Kai turėsime informaciją dėl visuomeninio tiekimo kainos antrajam pusmečiui ir apskritai kainų prognozes“, – sakė ji.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, kovo mėnesio vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje buvo mažiausia nuo 2021 metų rugpjūčio – ji siekė 89 eurus už megavatvalandę (MWh) ir buvo 23 proc. mažesnė nei vasarį.
Esamos kompensacijų tvarkos ragina atsisakyti
Nepaisant to, ar yra pasirinkę nuo biržos priklausantį planą, ar kainą fiksavę, Energetikos agentūros vadovo Virgilijaus Poderio manymu, abiem atvejais vartotojams esama kompensacijų tvarka yra itin palanki.
Virgilijus Poderys / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
„Jei didmeninė kaina šoktų į padanges, ko niekada negali atmesti, tave apsaugo ta 28 centų riba. <…> Šioje vietoje tu nieko neprarandi. <…> Fiksuoti tarifai taip pat yra padorūs, žemiau 28 centų“, – sako energetikas.
Vis dėlto V. Poderys atkreipia dėmesį, jog nepaisant to, kad biržoje elektra atpigusi, dalis gyventojų sutartyje su tiekėju tebeturi 28 centus gerokai viršijančius tarifus ir dėl to iš valstybės biudžeto jiems skiriamos kompensacijos.
„Jie dažniausiai nesuka sau galvos arba nesidomi, nes vis tiek gauna tuos 28 centus, o valstybė kompensuoja“, – akcentuoja Energetikos agentūros vadovas.
Elektra / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Dėl šios priežasties V. Poderys neatmeta, kad nuo liepos 1 d. tokie gyventojai liktų be kompensacijų ir mokėtų visą sutartyje užfiksuotą kainą.
„Gali būti, kad tie, kurie turi 30, 40, 50 [ct/kWh], liks su tokiu realiu tarifu, kurį turės mokėti. Todėl šiuo atveju labai raginu gyventojus pagalvoti ir užsiimti geresnio tarifo registravimu“, – pataria energetikos ekspertas.
Vertindamas gyventojų vangumą keičiant elektros tarifus į mažesnius, V. Poderys sako, kad tai ne tik asmeninės kišenės, bet ir viešojo intereso klausimas.
„Nuo liepos 1 d. to didelio tarifo niekas gali nekompensuoti ir tada, jei skųstųsi, skundai tikrai būtų nepagrįsti “, – taip pat sako jis.
Elektra / BNS nuotr.
Apibendrindamas V. Poderys teigia manantis, kad dabartinė kompensacijų už elektrą tvarka nuo liepos 1 d. neturėtų būti tęsiama.
„Pagal tai, kokia šiuo metu (sausį, vasarį, kovą, balandį) yra rinka, ką matome, tokia kompensavimo tvarka, mano asmenine nuomone, neturėtų būti tęsiama. Negali žinoti, kas atsitiks gegužę ir birželį, bet pagal tai, ką matome, mano nuomone, tokia pagalbos gyventojams forma ir tokia dosni sistema neturėtų būti taikoma“, – LRT.lt komentuoja Energetikos agentūros vadovas.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas antrina kolegai teigdamas, kad esamos kompensacijų už elektrą tvarkos nuo liepos 1 d. turėtų būti atsisakoma.
Vidmantas Jankauskas / BNS nuotr.
„Jau tikrai reikėtų keisti tą tvarką, nes ji ne tik kad atgyveno, bet jau mes ir prieš tai kalbėjome, kad reikėtų taikyti kitokią tvarką, kad galbūt ši tvarka nėra pati geriausia. Aš irgi pritariu, kad šitą tvarką reikėtų keisti“, – teigia V. Jankauskas.
Vertindamas prezidentūros siūlymą kompensuoti iki 150 kWh elektros, energetikos ekspertas sako, kad tokiu principu vadovaujamasi ir kitose valstybėse. Vis tik jis ragina įsivertinti, kiek tokiu būdu būtų skatinama taupyti.
„Yra ir kitų būdų. Buvo kalbama, jog nebūtinai reikėtų nustatyti tą ribą. Galbūt iš tikrųjų taikyti kokius nors kitus principus, kaip kad, pavyzdžiui, šilumai taikomas principas. Bet tai reikėjo [daryti] praėjusiais metais. Kai apie tai buvo kalbama. Tada pasakė, kad dar nepasiruošę, tai taikysime tą būdą, kuris, pasirodė, nėra pats geriausias“, – taip pat sako V. Jankauskas.
Rinkos žaidėjų ratas traukiasi
LRT.lt primena, kad kompensacijas už elektrą gauna visi namų ūkiai, nepriklausomai nuo to, ar yra nepriklausomo elektros tiekėjo klientai, ar ne.
Šiuo metu gyventojai gali rinktis iš keturių nepriklausomų elektros tiekėjų: „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“ ir „EGTO energija“. Prasidėjus liberalizacijos procesui rinkos žaidėjų buvo daugiau, tačiau jie veiklą sustabdė.
Nepriklausomi elektros tiekėjai / BNS nuotr.
Pirmoji tokį sprendimą priėmė įmonė „Inregnum“. Visi „Inregnum“ įsipareigojimai klientams buvo perleisti nepriklausomam tiekėjui „Elektrum Lietuva“. Iš viso elektros energiją pirkti iš „Inregnum“ buvo pasirinkę apie 1,5 tūkst. vartotojų.
