Kai prieš keletą metų kurdami savo miestelio herbą viešviliečiai pavaizdavo jame ir žirgą, turbūt žinojo, kad Viešvilė visai rimtai pretenduos tapti Jurbarko rajono žirgų ir žirgininkų centru. Tuo nesunku buvo įsitikinti rugpjūčio 1 d. vykusioje šventėje „Ei žirgė, žirgeli!“, kurią susitelkę organizavo bendruomenės ir kultūros centrai, seniūnija, parapija, o svarbiausią renginį – žirgų konkūro varžybas – surengė Rasa ir Raimundas Augusčiai.
Konkūras – šventės akcentas
Viešvilės miestelio šventė, šiemet gavusi skambų iš dainos pavadinimą „Ei žirgė, žirgeli!” prasidėjo gražuolių ristūnų paradu. Rasos ir Raimundo Augusčių trečią kartą Viešvilėje surengtas konkūras jau plačiai pripažintas – šiemet į varžybas suvažiavo raiteliai su 47 žirgais iš visos Lietuvos. Dėl jų į stadioną susirinko gausybė žiūrovų, ir ne tik viešviliškių.
Šventės pasveikinti atvyko Seimo narys Bronius Pauža ir Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, atidarymą skelbė Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas.
Šiemet vyko net trys konkūrai: atidarymo, Viešvilės seniūnijos ir Jono Lukošiaus taurės. Nusipelnęs Lietuvos žirginio sporto treneris J. Lukošius savo taurės konkūrą šiemet nusprendė surengti Viešvilėje ir patikėjo tą padaryti viešviliškiams Augusčiams.
Rasa ir Raimundas – žirgų mylėtojai ir žirginio sporto aistruoliai. Prieš keletą metų jie įkūrė savo žirgyną. „Pirmas varžybėles surengėme savo sodybos kieme. Pasikvietėme draugų, ir mums viskas labai puikiai sekėsi“, – prisimena Rasa. Tada jiedu nusprendė puikų renginį padovanoti ir Viešvilei, juolab kad ir patirties turi – surengti žirgų konkūrą yra kviečiami į kitus miestelius, Raimondas pats yra pasigaminęs kliūčių komplektą ir jį vis atnaujina. Be to, Raimondas dalyvauja varžybose, o Rasa rodo žiūrovams dailiojo jojimo parodomąją programą.
Varžybas surengti be jokio atlygio padeda jų draugai žirgininkai. Vyriausioji teisėja buvo Ramunė Jolanta Jasienė iš „Nemuno“ valstybinio žirgyno. Ji yra trenerė ir žirgų vertintoja, o varžybų žiūrovus džiugino ir stebino jos komentarai, kaip žmogaus, daug žinančio ir mokančio papasakoti apie žirgus ir raitelius. Beje, Ramunė yra ir Rasos trenerė, pas jau minėtąjį J. Lukošių treniruojasi Raimundas. Žirgai viešviliškių šeimą suvedė ir su jurbarkiečiu Ramūnu Kasparaičiu, kuris į šventę atvyko su karieta, pakinkęs į ją kumelę Mašką, su šalia besiglaustančia kumelaite Vėtra.
Viešvilės žirgų konkūro varžybose nėra startinio mokesčio, nes priziniu fondu ir dovanomis rūpinasi organizatoriai. Rasa ir Raimundas džiaugiasi, kad jų idėjas palaiko ir kasmet varžybas remia būrys viešviliškių, šeimos draugų ir giminaičių. Alvaidas ir Vilma Strikai, Aina Strikaitė, visada – Jonas ir Danutė Šiaudvyčiai, Kęstutis Kuniauskas, kuris remia ne tik žirgų varžybas, Galina ir Saulius Sniečkai, Virginijus ir Vilija Platonovai, sesė Aušra, smalininkietė Genutė – vardija Rasa ir Raimundas žmones, kurie aukoja pinigus konkūrui surengti. Organizatoriai už paramą dėkingi ir verslininkui Gintariui Stoškui, Audriui Sinkui – nuolatiniam varžybų fotografui, Stepui Kolesnikovui – aikštės teisėjui, žirgų fanatikui iš Smalininkų. Šiemet norinčių paremti konkūrą buvo itin daug. Bendrovė „Jurbarkų mėsa“ padovanojo kiaulę, kuri buvo kepama per šventę, o už kepsnius suprekiauti pinigai sudarė antrojo konkūro prizinį fondą.
Visi pirmųjų vietų laimėtojai raiteliai buvo apdovanoti taurėmis, jiems ir dar keturių vietų laimėtojams atiteko piniginiai prizai, o žirgai buvo papuošti specialiai pagamintomis rozetėmis su Viešvilės simbolika. „Prizinis fondas sudarė iš viso 1510 eurų. Vien Jono Lukošiaus taurės prizas buvo 950 eurų. Šis nusipelniusio Lietuvos trenerio konkūras, kuriame kliūtys buvo pakeltos kaip aukšto lygio varžybose iki 135 centimetrų, labai pakėlė mūsų varžybų lygį“, – sakė Raimundas.
R. Augustis irgi startavo šiose varžybose – su žirgu Eskada, o dukra Austė – su Pegasu, bet prizų šį kartą nelaimėjo. „Visi važiuoja laimėti, bet laimi stipriausi – tai yra sportas. Šįkart Viešvilėje buvo daug labai stiprių raitelių, mes dar nesame labai stiprūs“, – sakė viešviliškis.
Danijoje studijuojančios, tėviškėje atostogaujančios Augusčių dukros Austė ir Aiva, pasak mamos, yra varžybų organizavimo didžiosios vadybininkės ir pagalbininkės. Visokeriopai padeda ir Rasos tėvai: tėtis Valdemaras Strikis virė žuvienę ir vaišino raitelius, o mamos Laimutės Strikienės suspausti sūriai kartu su Raimondo iškopinėtu medumi buvo padėkos dovanos varžybų rėmėjams.
Konkūro organizatoriai didžiulį palaikymą jaučia ir iš kultūros centro direktoriaus Arvydo Griškaus bei visų darbuotojų. „Kiek važinėjame po varžybas, niekur taip nebūna – tokio vaizdo, tiek akcentų ir pramogų – ir viskas susiję su žirgais. Neturint tiek draugų būtų daug sunkiau suorganizuoti tokią šventę“, – sakė Rasa ir Raimundas Augusčiai.
Kur žirgai – ten ir čigonai
Vos prasidėjus pirmajam konkūrui, į šventę vežimu atidardėjo būrys čigonų – netikrų, bet labai tikroviškų: besiplaikstančių juodomis garbanomis, margais sijonais ir brazdinančių gitaromis. Linksmą čigonišką vaidinimą surengė Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras. Persirengėliai čigonai siūlė paburti, taikstėsi įpiršti auksu tviskančių blizgučių ir visaip kitaip linksmino susirinkusiuosius.
Buvo pristatytas bendras miškininkų ir kultūros centro projektas – medinių žirgelių kolekcija. Į tuos žirgelius pirmiausia krypo vaikų akys, juolab kad mažieji galėjo ant jų užsiropšti, o tėveliai spragsėjo fotoaparatais.
Mintis papuošti miestelio šventę mediniais žirgeliais kilo kultūros centro darbuotojai Sniežanai Šašienei, entuziastingai ją palaikė Kalvelių girininkė Irena Petrošienė. Su būriu pagalbininkų jos tą idėją įgyvendino. Medienos parūpino girininkė, žirgelius sumeistravo nagingas girininkijos darbininkas Edvardas Arcimavičius, o įvairiausiomis spalvomis ir raštais juos nudažė Sniežana su rankdarbių būrelio „Adatėlė“ vaikais. Projekto sumanytojos pasiūlė prisijungti ir bendruomenės nariams – ir šalia spalvingųjų „Adatėlės“ medinukų puikavosi irgi labai gražūs ir išmoningi eigulio Sigito Valeikos ir Astos ir Antano Vaitkų šeimos padaryti žirgeliai.
Gauta pasiūlymų žirgelius parduoti, dovanoti, tačiau Sniežana su tuo niekaip nenorėjo sutikti – jos manymu, žirgeliai turi likti Viešvilėje, džiuginti vietinius ir užsukančius į miestelį keliauninkus. Taip ir bus, tuo labiau kad šventės dalyviai aktyviai siūlė vardus, ir medinukai buvo „pakrikštyti“.
Grojo Smalininkų TVM dūdų orkestras „Vingis“. Aplinkui aikštę, kurioje vyko konkūras, ratus suko Maška. Pasivažinėti karietaite, apžvelgti šurmuliuojančią šventę, pasigėrėti dailiais žirgais ir raiteliais – nekasdienė pramoga, tad Maškai ilsėtis nebuvo kada.
Išradingai šventės meninę programą paremti sugalvojo bendruomenės centras „Skalvija“ – surengė loteriją be pralaimėjimo. Kiekvienas pirkęs bilietą už eurą, pusę ar du gavo prizą. Prizų – įvairiausių gražių ir praktiškų daiktelių – sunešė patys bendruomenės nariai.
Spalvingoje mugėje galėjai ir pirkti, ir ragauti, ir akis paganyti. Savo gaminių siūlė verslaujantys viešviliečiai, „Smalininkų gaspadinių“ bendruomenė, kvepėjo kepami šašlykai, eilutė nusidriekė prie Pagėgių krašto šišioniškių virtuvės – vofelių, kafijos ir kitų gardumynų.
Vakare vyko koncertas ir diskoteka – linksminosi visi, kas dar nebuvo pavargę ir persisotinę įspūdžiais. O sekmadienį Viešvilės katalikai savo bažnytėlėje šventė Kristaus Atsimainymo atlaidus.
Danutė Karopčikienė
