Kauno apygardos teismui atmetus buvusio prokuroro Donato Puzino prašymą jo ir kitų šešių kaltinamųjų korupcijos bylą nagrinėti neviešai, joje pradėtas įrodymų tyrimas.
Teisėjų kolegija nusprendė, jog dabartinėje proceso stadijoje tokio prašymo tenkinti nėra pagrindų.
„Jeigu tiriant įrodymus teismui prireiktų plačiau išnagrinėti tebevykstančių ikiteisminių tyrimų aplinkybes, toje dalyje galima daryti neviešą posėdį“, – nurodė teisėjų kolegijos pirmininkė Lina Lesinskienė.
D. Puzinas prašė bylą nagrinėti neviešai remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso straipsniu, numatančiu, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini, o asmenims kaltinimai reiškiami dėl poveikio tebevykstančiuose tyrimuose.
Prokurorė Vilma Vidugirienė į tai atsakė, kad didelė dalis tyrimų, kurie nurodyti kaltinimuose, yra baigti.
„Nepaisant nebaigtumo, ikiteisminio tyrimo aplinkybės šioje byloje nėra nagrinėjamos. Yra nagrinėjami ikiteisminį tyrimą atlikusių asmenų veiksmai ir jų pasekmės. (…) Nematau prasmės ir pagrindo bylą nagrinėti neviešai“, – teigė prokurorė.
Kito kaltinamo eksprokuroro Nerijaus Marcinkevičiaus prašymą grąžinti bylą prokurorei dėl tyrimo papildymo, papildomai apklausti liudytojus teismas tenkino iš dalies.
„Teismas nutarė kreiptis į ikiteisminį tyrimą atlikusią instituciją, šiuo atveju, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), ir užklausti, ar buvo daromi tokie slapti N. Marcinkevičiaus pasiklausymas ir sekimas. Jeigu tokia informacija egzistuoja, ją išslaptinus pateikti teismui“, – sprendimą įgarsino L. Lesinskienė.
Teisingumas, teismas. Asociatyvi nuotr. / BNS nuotr.
Ji pažymėjo, kad užduoti papildomus klausimus liudytojams galima ir teismo salėje, neperduodant bylos prokurorui, todėl šios prašymo dalies teismas netenkino.
N. Marcinkevičius prašė prie bylos medžiagos pridėti 2019-aisiais STT darytą vaizdo įrašą, kuriame esą užfiksuota, kaip jis savo darbo kabinete perskaičiavo į sąskaitą vėliau įneštus 5,8 tūkst. eurų, bei 2020-aisiais teisėsaugos užfiksuotą jo ir kaltinamo advokato Šarūno Mickevičiaus pokalbį.
Išsprendus kaltinamųjų prašymus, byloje pradėtas įrodymų tyrimas, V. Vidugirienė pagarsino kaltinamąjį aktą. Kaltinami asmenys ir prokurorė penktadienio posėdyje dalyvavo nuotoliu.
Bylą nagrinėja iš L. Lesinskienės, Aušros Vingilės ir Odetos Gruodienės sudaryta teisėjų kolegija.
Kaltės nepripažįsta
Šioje baudžiamojoje byloje korupciniais nusikaltimais kaltinami buvę prokurorai N. Marcinkevičius ir D. Puzinas, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, advokatai Š. Mickevičius ir Ruslanas Mazurovas, buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Jonas Furmanavičius bei dziudo imtynininkas Karolis Bauža.
Kauno apygardos teismas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Š. Mickevičius posėdyje teigė nesuprantantis kaltinimo ir nesutinkantis su prokurorės išsakytu vertinimu, kiti kaltinamieji savo kaltės nepripažino. Visi teisiamieji parodymus sutiko duoti po liudytojų apklausų ir įrodymų tyrimo.
Teisėjų kolegija nutarė įrodymų tyrimą pradėti nuo Š. Mickevičiaus ir N. Marcinkevičiaus kyšininkavimo epizodo, jie kitame posėdyje lapkričio 15-ąją privalo atvykti į teismo salę. Taip pat šaukiami keturi liudytojai.
Teismui rugpjūtį perduotoje byloje minėti septyni asmenys kaltinami nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu. Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, nuo 2018-ųjų vasaros iki 2020-ųjų pavasario darytų korupcinių nusikaltimų sumos siekė iki 50 tūkst. eurų.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, prokurorai ir FNTT pareigūnas neformaliai susitikinėjo su Š. Mickevičiumi ir aptarė jų žinioje esančių ikiteisminių tyrimų eigą, galimybes priimti sprendimus, kuriais suinteresuoti advokato neoficialiai atstovaujami asmenys.
2020-ųjų lapkritį N. Marcinkevičius, D. Puzinas ir prokuroras Ugnius Vyčinas, dėl kurio piktnaudžiavimo tarnyba tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus duomenų jį padarius didelę žalą, atleisti iš pareigų.
G. J. Furmanavičius ėjo vidaus reikalų ministro pareigas socialdemokrato Algirdo Brazausko vadovautoje Vyriausybėje 2004–2006 metais, vėliau dirbo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus patarėju.
2019 metais jis buvo nuteistas laisvės atėmimu už prekybą poveikiu NŽT pareigose, 2021-aisiais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko G. J. Furmanavičiui galioti apkaltinamąjį nuosprendį.
Obuolys nuo obels netoli rieda.