Kova su bjauria smarve – kaip su vėjo malūnais (7)

Gyventi Jurbarke – tas pats, kas bristi š… kur nors fermoje. Nors batai mėšlu neaplipę, kvapas niekuo nesiskiria. Atrodo, kitaip ir būti negali – aplink miestą styro bendrovės „Agrowill Jurbarkai“ mėšlo sąvartynai, srutas į laukus pilte pila ne tik UAB „Dainiai“, bet ir greta įsikūrę ūkininkai Razmai. Teršėjai visi kaip vienas tvirtina, kad jų veikla niekam, išskyrus savivaldybės tarybos narį Gintarį Stoškų, netrukdo.

Srutas liejo per karščius

Liepos pradžioje aplink miestą esantys ūkiai, atrodo, leido jurbarkiečiams lengviau atsikvėpti – baisi smarvė kuriam laikui buvo dingusi, nes Jurbarke dirbo Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijos specialistai. Vos jie išvyko, smarvė vėl užplūdo miestą. Bene baisiausiai po kelias valandas smirdėjo liepos 16 ir 17 dienomis. Kantrybės kovoti su smarve neprarandantis Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pirmininkas G. Stoškus vėl buvo priverstas išsiruošti į laukus – nuleisti rankų jam neleidžia pasipiktinusių miestiečių skambučiai.

Tai, ką liepos 17-ąją Jurbarkų seniūnijos laukuose aptiko savivaldybės tarybos narys, leidžia manyti, kad blogi pavyzdžiai užkrečia kaip maras. Pasak G. Stoškaus, smarvė į miestą sklido nuo ūkininko V. Razmos pievos, į kurią liepos 16-ąją buvo pilamos srutos. Ta pati pieva dar kartą srutomis buvo laistoma liepos 17-ąją. Kaip ir UAB „Dainiai“ laistomose pievose, V. Razmos laukuose telkšojo srutų balos, karštą dieną sparčiai garuojantį azotą vėjas nešė miesto link, todėl Jurbarke aštriai dvokė raguočių mėšlu.

„Mes nežinome, kiek srutų į tą vietą buvo išlieta, nes nežinome, kokiomis sąlygomis išduotas ūkininkui Taršos integruotos prevencijos leidimas. Mano duomenimis, šitas ūkininkas jau yra ne kartą aplinkosaugininkų baustas, bet sumoka menką baudelę ir vėl daro pažeidimus – abi dienas buvo daugiau kaip 25 laipsniai karščio – esant tokiai temperatūrai mėšlo ir srutų tvarkyti neleidžiama. Keista, kad mūsų valstybėje tokiems aplinkosaugos reikalavimų nesilaikantiems ūkininkams leidžiama naudotis Europos Sąjungos parama“, – svarstė G. Stoškus.

Prie miesto – ekologinė bomba

Pavažinėjęs Jurbarkų seniūnijos laukuose savivaldybės tarybos narys rado ir daugiau aplinką teršiančių mėšlo krūvų, aplink kurias ne tik nebuvo jokio aplinkosaugininkų reikalaujamo pylimo, bet, atvirkščiai, telkšojo srutų balos. Žadą atimantis reginys tarybos nario laukė Giedrių kaimo laukuose: visai greta šaudyklos, vos už kelių dešimčių metrų nuo kelio į Girdžius stūkso gal hektarą užimantis mėšlo sąvartynas.

Metro aukščio piktžolėmis apaugusias mėšlo krūvas, tarp kurių suversta buitinių atliekų ir polietileno plėvelių, šeimininkai, atrodo, nuolat papildo naujomis, nes traktorių išvažinėtose vietose po kojomis lingavo žemė, į neseniai supiltą mėšlą klimpo batai.

Tuo, ką pamatė, pasibaisėjo ir savivaldybės tarybos narė Zita Sorokienė, praėjusios kadencijos tarybos paskirta vadovauti aplinkos taršą mažinančių priemonių planą sudariusiai politikų komisijai. Pasak Z. Sorokienės, prieš aštuonerius metus atrodė, kad reikia įveikti vienintelį teršėją – UAB „Dainiai“, dabar gi akivaizdu, kad teršėjų tik daugėja, o aplinką nuo taršos saugančių pareigūnų darbo jurbarkiečiai kažkodėl nemato.

„Mano nuomone, jurbarkiečiai ne be reikalo piktinasi, kad aplinkosaugininkai algas gauna už dyka. Bet kitoks turėtų būti ir savivaldybės vadovų požiūris. Kol jie nereikalaus, kad Jurbarke nesmirdėtų, nieko nepasieksime. Dėl tokios ekologinės bombos, kokią radome netoli Jurbarko šaudyklos – baisus dalykas, turėtume visi – ir politikai, ir valdininkai, ir aplinkosaugininkai smarkiai sunerimti ir kuo greičiau imtis priemonių, kad tokių sąvartynų niekam nekiltų noras įrengti“, – baisėjosi Z. Sorokienė.

Paklausti, kieno galėtų būti šis „turtas“, gretimų valdų savininkai nedvejodami patvirtino, kad mėšlyną laukuose prieš keletą metų įrengė AB „Agrowill Group“ priklausanti Jurbarkų žemės ūkio bendrovė.

Apie ekologinę bombą, bendrovės paliktą visai greta miesto, G. Stoškus informavo ne tik Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono aplinkos apsaugos agentūrą, bet ir naująjį aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką, sveikatos apsaugos ministrę Rimantę Šalaševičiūtę, Aplinkos apsaugos agentūros direktorių R. Sakalauską, Tauragės visuomenės sveikatos centro direktorių Saulių Jasaitį.

Nerado tik pylimo

Valdininkų reakcijos ilgai laukti neteko. Liepos 21 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Andrius Šašys informavo, kad žemės ūkio bendrovei paskirta bauda, jos vadovas įpareigotas per savaitę mėšlo krūvas paskleisti ir aparti.

Paklaustas, už kokius pažeidimus nubausta „Agrowill Jurbarkai“, A. Šašys nurodė, kad visi pažeidimai surašyti G. Stoškaus rašte. Kadangi savivaldybės tarybos narys ministrams skirto rašto redakcijai neadresavo, teko dar kartą vedėjo prašyti paaiškinti, kokius pažeidimus padarė bendrovė „Agrowill Jurbarkai“, visai šalia miesto supylusi mėšlo sąvartyną.

„Ten tikrai ne sąvartynas, sąvartynas yra visai kitas dalykas. O nubaudėme, nes nėra 20 cm aukščio pylimo aplink mėšlą. Man atrodė, kad nėra ir pakloto, bet to neįrodžiau “, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros vadovas.

A. Šašio žiniomis, mėšlas į Giedrių kaimo laukus vežamas nuo pernai, gruodžio mėnesį jis ten buvo ir įsitikino, kad rietuvė apjuosta pylimu. Sausio mėnesį buvo papildomai atvežta mėšlo, nes bendrovė, aplinkos apsaugos agentūros vadovo žiniomis, planavo jį pavasarį paskleisti ir įterpti. Bėda tik ta, kad mėšlas nebuvo apjuostas pylimu.

Bendrovės vadovai aplinkosaugininkams paaiškino, kad pavasarį dėl gamtinių sąlygų nespėjo panaudoti trąšai  viso sukaupto mėšlo, todėl šalia esantį lauką tręš nukūlę grūdus.

Pasak A. Šašio, mėšlą rietuvėse galima laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Agentūros vadovas bendrovei nurodė rietuvę apjuosti pylimu iki liepos 24 d.

Jei ne šiemet – kitąmet

Bendrovės „Agrowill Jurbarkai“ valdybos pirmininkas Julius Laurinaitis žurnalistų skambučio, atrodo, nelaukė. Paklaustas, ar bendrovei priklauso mėšlynas Giedrių kaime, pasipiktino: „Na, ir kas? Iš kur čia jūs taip norit viską sužinoti? Ar jūs aplinkosaugininkai, kad tuo domitės?“

Dalykiškai pasikalbėti su „Agrowill Jurbarkai“ vadovu J. Laurinaičiu pavyko tik paaiškinus, kas yra visuomenės interesas ir kokią misiją jį saugant atlieka žiniasklaida. Bendrovės valdybos pirmininkas pripažino, kad Jurbarkų žemės ūkio bendrovėje niekada nebuvo tvarkos.

Nors Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko aplinkos apsaugos agentūros vadovas A.Šašys ir tvirtina, kad mėšlą rietuvėse negalima laikyti ilgiau kaip šešis mėnesius, bendrovės valdybos pirmininkas pripažįsta, kad į Giedrių kaimo laukus mėšlas iš Jurbarkų fermų buvo pradėtas vežti prieš maždaug ketverius metus.

„Atėjęs ją jau radau pradėtą pilti. Dirbu dar tik ketvirtus metus, ne viską suspėjau, bet kodėl G. Stokus nemato, kiek jau padarėme. Tokių mėšlo krūvų buvo gal dvidešimt, dabar liko tik viena. Ateis laikas, ir be jokių aplinkosaugininkų nurodymų sutvarkysime. Praėjusią savaitę vieną mėšlo krūvą išsklaidėme, ir šitą išsklaidysime – tas jau buvo numatyta mūsų planuose“, – piktinosi J. Laurinaitis ir užtikrino, kad tai jau paskutinė neišsklaidyta mėšlo krūva.

Bendrovės vadovas užtikrino, kad mėšlynas Gedžių kaime pirmadienį jau buvo pradėtas sklaidyti. „Bet dabar ir vėl mus galėtų bausti – juk karšta, tikrai karščiau nei 25 laipsniai, o kai tokia temperatūra, mėšlo tvarkyti negalima. Tokie niuansai. Supraskite, ir be mėšlo tvarkymo dabar mes turime daug darbų, bet jei šiemet nesuspėsime viso mėšlo išvežti, apipilsime pylimais, kaip reikalaujama“, – tikino J. Laurinaitis.

Trukdo tik G. Stoškui?

AB „Agrowill Group“ interneto puslapyje nurodoma, kad Jurbarkų bendrovė valdo 980 ha žemės, laiko daugiau kaip 400 galvijų ir norėtų dar didinti bandą. Tai reiškia tik viena – mėšlo į laukus bus išvežama dar daugiau. Jei aplinkosaugininkai ir ateityje nematys miesto pašonėje metų metus stūksančių mėšlynų, galime tikėtis, kad Jurbarkas atsidurs mėšlo apkasuose.

Bendrovės „Agrowill Jurbarkai“ valdybos pirmininkui atrodo, kad mėšlo sąvartynai trukdo tik G. Stoškui. UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius irgi nuolat tikina, kad smirdi tik vienam Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pirmininkui – niekas kitas esą nesiskundžia.

Bet ar tikrai niekam daugiau – nei verslininkams, nei kitiems jurbarkiečiams netrukdo miestą periodiškai užplūstantis dvokas?

Greta „Agrowill Jurbarkai“ mėšlo sąvartynų veikiančios Jurbarko šaudyklos ir IĮ „Saugaus eismo centras“ vairavimo mokyklos aikštelės vadovas Česlovas Blažys pripažįsta, kad visi nepatenkinti, bet žmonės jau nuleido rankas.

„Kaip tai – ar netrukdo? Jurbarke visur smirdi. Neįmanoma, bet įpratome – kur dingsi?“ – aiškino verslininkas.

Kol aplinkosaugininkai lauks, kol kas nors pirštu jiems parodys, o dar geriau – skunde aprašys pažeidimus, matyt, taip ir bus, nes kova su smarve kol kas primena kovą su vėjo malūnais.

Daiva BARTKIENĖ