Tradiciškai šiemet, kaip ir kiekvienais metais, į 1991-ųjų sausio įvykių minėjimą atvyko vienas iš maždaug 30-ties ukrainiečių, 1991 metais dalyvavusių ginant Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Tai mums gerai pažįstamas svečias – Ukrainos Charkovo srities kazokų atamanas, Ukrainos Nacionalinės gvardijos Poltavos bataliono pulkininkas Jurii Katrith.
Pagerbė lietuvius
Į Vilnių jis atvyko ne tuščiomis – 35-iems lietuviams, gydantiems Ukrainos karius, vedantiems mokymusir remiantiems juos materialiai atvežė garbingus tos šalies apdovanojimus, skirtus Ukrainos Nepriklausomybes 30-čiui paminėti.
Nepriklausomybę Ukrainos Rada paskelbė 1991 metų rugpjūčio 18 d. Nuo 2014 metų Maidano gynyboje susiformavusi Ukrainos sombrona (savigyna), vėliau išaugo į savanorių batalionus, kurie, susiformavę barikadose, išžygiavo tiesiai į frontą ir beveik plikomis rankomis 2015 m. sustabdė prorusiškų separatistų kėslus ir bandymą į savo kontrolę paimti kuo didesnę Ukrainos teritorijos dalį.
Tada, prieš trisdešimt metų, jauną vaikiną Jurko, taip mes jį vadiname, gerai įsidėmėjome, nes tai buvo ryškių kazokiškų veido bruožų vyras su kazokiška papacha, 1991 m. sausio dienomis kartu su mumis budėjusį prie Lietuvos Parlamento.
Tarp visų vėliavų išsiskyrė ir barikadose jo įtvirtinta Ukrainos vėliava su užrašu Charkovas. Dabar jis tas dienas su šypsena prisimena ir pasakoja: ,,Kai aš eidavau, aplinkiniai šnibždėdavosi: ,,Kazokas, kazokas…“
