Panemunėje stūksantys piliaklaniai Vasario 16-osios išvakarėse pasipuošė žodžiu „Lietuva“. Taip papuošti lankomus rajono objektus Valstybės atkūrimo dienos proga sugalvojo Jurbarko turizmo ir verslo infomacijos centras. Idėjai pritarė keletas seniūnijų ir Panemunių regionio parko direkcija. Prie akcijos prisijungė ir Kūno kultūros ir sporto centras, kuris šalies pavadinimu paženklino Romualdo Marcinkaus stadioną.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pareiškė, kad skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.Pasirašytame valstybės atkūrimo akte šalį atstatanti Lietuvos Taryba pabrėžė, kad atkuriama valstybė nėra nauja, o tik seno valstybingumo tąsa.Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos valstybės istorija yra kuriama daugiau nei 1000 metų.
Vis tik vasario 16-oji svarbi ne tik dėl valstybės atkūrimo. Šią dieną įvyko daug Lietuvai svarbių įvykių.
1270 m. Karusės ledo mūšyje lietuviai įveikė Livonijos kryžiuočius.
1918 m. Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
1921 m. Kaune atidarytas Vytauto Didžiojo karo muziejus.
1922 m. Kaune atidarytas Lietuvos universitetas, 1930-aisiais pavadintas Vytauto Didžiojo vardu.
1923 m. Tautų Sąjungos Ambasadorių konferencija patvirtino Lietuvos Respublikos suverenitetą Klaipėdos kraštui, įpareigodama Lietuvą taikyti šioje teritorijoje specialų autonominį režimą.
1927 m. Vilniuje mirė Jonas Basanavičius, Vasario 16-osios akto signataras, Lietuvos visuomenės veikėjas, mokslininkas, gydytojas.
1944 m. per Kauno radiją generolas Povilas Plechavičius paskelbė apie Lietuvos vietinės rinktinės steigimą.
1944 m. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas paskelbė deklaraciją, kurioje buvo pažymėti svarbiausi lietuvių tautinio pogrindžio (antinacinio ir antisovietinio) tikslai ir uždaviniai.
1949 m. pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracija – konstitucinės reikšmės dokumentas, liudijantis Lietuvos valstybės tęstinumą okupacijos sąlygomis.
1989 m. Kaune atidengta skulptoriaus Juozo Zikaro Laisvės statula, o Vilniuje, prie Pilies gatvės 26-ojo namo, kuriame 1918 metų vasario 16 dieną buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, atidengta paminklinė lenta.
1990 m. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, atidengtas ir pašventintas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“.
1994 m. pirmą kartą Vasario 16-ąją trijų Baltijos valstybių vėliavos buvo iškeltos Vilniuje, Rygoje ir Taline.
1999 m. Vilniuje, prie Krašto apsaugos ministerijos, atidengtas paminklas kariuomenės vadui, partizanų generolui Jonui Žemaičiui.
2003 m. beveik po 63 metų pertraukos virš buvusios Prezidentūros Kaune vėl suplazdėjo Prezidento vėliava. Paskutinį kartą kauniečiai ją matė prieš sovietų okupaciją – 1940 metų birželio 14 dieną.
2011 m. eidamas 81-uosius metus, Vilniuje mirė poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas, akademikas Justinas Marcinkevičius.
2011 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Vasario 16-osios iškilmes Vilniuje atvykusiu Lenkijos prezidentu Bronislawu Komorowskiu.
2016 m. Indijoje, Kalkutos mieste, atidarytas trečiasis šioje šalyje Lietuvos garbės konsulatas.
2017 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju Kryžiumi už labdaringą veiklą pagerbta buvusi pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė.
2020 m. eidamas 80-uosius metus po ilgos ir sunkios ligos mirė rašytojas Petras Naraškevičius.
2020 m. eidamas 56-uosius metus po sunkios ligos miręs poetas, prozininkas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Navakas.
