Kultūra, menas ir verslas – vieno medžio šakos (1)

Kad verslas nėra vien tik „pinigų kalimas“ ir žiauri konkurencinė kova, įrodė gruodžio 4 d. Jurbarko viešojoje bibliotekoje surengtas „Knygų Kalėdų“ renginys, kuriame šalia kilnios knygų dovanojimo akcijos vietą rado ir jauki smulkiųjų amatininkų mugė.

Po vienu stogu

„Atsiliepdami į Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimą dovanoti knygas ir Jurbarko bibliotekose rengiame „Knygų Kalėdų“ akciją. Šiandien bibliotekoje įžiebėme eglutę, kurią antrus metus iš eilės dovanojo miškininkai, laukiame knygų, o už jas vaišiname sriuba“, – sakė laikinai atliekanti bibliotekos direktorės funkcijas Lina Lukošienė. Bibliotekininkai tikina nieko neprašantys už dyką, o siūlantys sąžiningus mainus– už apsilankymą ar padovanotas knygas nykštukai – bibliotekos darbuotojai pilstė gardžią barščių sriubą.

Su knygomis į biblioteką užsukusius jurbarkiečius sutiko Kalėdų senelis, kuris juos vaišino saldumynais ir kvietė drauge nusifotografuoti rogėse po eglute. Į specialią dėžę keliavo svečių paaukotos knygos, o į aukotojų rankines – gausios kalėdinės dovanos, kuriomis čia pat prekiavo patys smulkiausi verslininkai, savo rankomis, namų virtuvėje ar palėpėje skaniausius gardumynus kepantys, gražiausius aksesuarus gaminantys ar visai nematytus gaminius siūlantys kūrybingi ir verslūs jurbarkiečiai.

„Pakvietėme savo bičiulius, kurie labai skaniai kepa, mezga, siuva, lipdo. Jie – mažiukai, smulkiukai, net ne verslininkai. Norime, kad visi čia užsukę galėtų apsirūpinti dovanėlėmis – rankų darbo, mielais daikčiukais“, – sumanymą pristato L. Lukošienė.

Bibliotekos lankytojai tiesiog užgulė mažučius prekystalius, nuklotus skoningomis, kvepiančiomis, dailiomis ir jaukiomis dovanėlėmis. Rankų sušildyti ir su meile pagaminti produktai – tikri meno kūriniai, rodos, ir skirti pardavinėti tokiose erdvėse, kaip biblioteka. Po vienu stogu darniai derėjo verslas ir kultūra, net papildė vienas kitą – gražioje ir kultūringoje aplinkoje ir pirkti, rodos, smagiau.

Pirmi žingsniai

Prie įėjimo svečius sutiko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos ketvirtokai. Mokytojos Lolitos Žukauskienės į mugę atlydėti vaikai siūlė siuvinėtų kalėdinių atvirukų. Pirmosios verslo pamokos ketvirtokams buvo sėkmingos – jie pardavė viską. 

Mugėje su savo gaminama produkcija pasirodyti pasiryžo Jolanta Tarozienė. „Pavasarį dalyvavau verslo dienose, bet ten turėjau kitokių produktų, tad ne visi suprato, kuo aš prekiauju. Klausė, ar čia dešros“, – juokiasi pirmą bandymą prekiauti prisiminusi naujai iškepta verslininkė. Kad suprastum, kokie produktai guli ant prekystalio, reikia paklausinėti, pačiupinėti ir paragauti. Po gražiu „Džiovinuko“ pavadinimu slepiasi žaliavalgių skanėstai. „Džiovinti, todėl džiovinukai. Kai nori kažko saldaus, o žinai, kad saldainiai nesveika, ieškai alternatyvos. Šitie skanumynai pagaminti iš bananų su anakardžiais, moliūgų su ciberžole, burokėlių“, – vardija J. Tarozienė.

Sau ir draugams moteris džiovinukus gamina jau keletą metų, tačiau parduoti juos sumanė, pakuotėmis susirūpino vos prieš kelis mėnesius. J. Tarozienė, kaip pati sako – pusiau žaliavalgė. „Kai žmonės nusprendžia savo gyvenimą pakeisti ir sveikiau gyventi, tada ieško būdų, kaip pakeisti nesveiką produktą sveiku. Aš noriu sveikiau gyventi. Išbandau įvairius receptus, mėgaujuosi skoniu“, – sako ji.

Jolanta gamina ir saldžius, ir aštrius, sūrius džiovinukus. Pagrindinis saldumynas – bananinis džiovinukas gali būti su įvairiais įdarais – uogų, kokoso, abrikosų. „Šis produktas termiškai neapdorotas, džiovintas 41°C temperatūroje. Pagamintas be cukraus, tik prinokę bananai su anakardžio riešutais“, – pasakoja Jolanta.

„Bibliotekos direktorė pakvietė pabandyti. Džiaugiuosi, kad buvo proga pristatyti savo gaminius“, – sako J. Tarozienė. Egzotiškųjų saldumynų ant prekystalio taip pat greit neliko.

Ant prekystalių – pomėgio rezultatai

Ilgametė vokiečių kalbos mokytoja Gražina Bakanienė – jokia verslininkė, tačiau bibliotekoje surengtoje mugėje dalyvavo. „Sėdžiu prie televizoriaus ir mezgu. Šiek tiek ryte, šiek tiek vakare, ir yra tapkelės“, – sako moteris. Visokių dydžių vilnones šlepetes mezgėja pardavinėjo po kelis eurus.

Įdomiausias gaminys ant Gražinos prekystalio – megztukai šuniukams. „Tokius megzdavome danų, norvegų firmoms, kol šios nedingo. Liko gaminių, bet jau baigia išpirkti. Megztukai labai tinka šuneliams po kombinezonais. Kainuoja tik 3 eurus. Perka juos jurbarkiečiai savo augintiniams“, – tikina G. Bakanienė. Turėdama daug laisvalaikio moteris visus vaikus ir anūkus apmezga, o į muges neina – kas nori, į namus mezginių užsuka.

Indrė Kateivė dirba Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinėje mokykloje anglų kalbos mokytoja, tačiau vis didesnę jos gyvenimo dalį užima kūryba. Indrės papuošalai pažymėti ženklu „INKA“ – tai idėjos, norai, kūryba, aistra. „Man geriausia sėdėti savo palėpėje ir kurti. Kartais vis išlįsdavau į žmones, bet mažai. Dėmesio nemėgstu. Čia pakvietė, atėjau, smagu, bet smagiau kurti – ne prekiauti“, – šypsosi Indrė.

Menininkė mugėje siūlė įvairiausių papuošalų, nertų krepšelių riešutams, saldumynams, gėlėms. „Jau šį tą pardaviau. Ir užsakymų gaunu“, – pasidžiaugė I. Kateivė.

Kitokį savo pomėgį demonstravo jurbarkietė Janina Girėnienė. Jos kepti grybai ir Kalėdų seneliai greit nyko nuo prekystalio. „Grybai po 0,5, seneliai – po 1,2 Eur. Kepu iš šakočių tešlos. Labai gerai perka“, – sparčiai tuštėjančiais krepšiais džiaugėsi moteris.

Naminių meduolių ir kojinių siūlė auksarankė Asta Zdanavičiūtė. Smalininkų gaspadinių bendruomenei priklausanti moteris mugėse prekiauja nuolat. Šį kartą pirkti siūlė kalėdinių skanumynų. „Meduolį kuo ilgiau laikysi, tuo skanesnis bus“, – tikino gaspadinė. Už didesnį meduolių maišelį prašė – 3, už mažesnį – 1,5 euro. „Kojines labai pirko rudenį, dabar mažiau – žiema nešalta“, – tikino Asta, bet prekyba nesiskundė: bibliotekos lankytojai – geri pirkėjai.

Muziejininkė Gabija Viduolytė jurbarkiečius ragino užsiimti kūryba ir siūlė spalvoto stiklo pusgaminių, iš kurių galima pagaminti gražiausių dovanų. „Tai tokie pusgaminiai. Kiekviena gali susigalvoti, ką su jais veikti, ką pagaminti“, – sakė G. Viduolytė. Stikliukai kainavo po 1 eurą.

Romarika Pikelienė – dažna mugių ir įvairių renginių dalyvė. Jos šilkinės tapytos tunikos jau pristatytos ir didmiesčių gyventojams, o į mugę bibliotekoje menininkė atsinešė ir pigesnių dirbinių – šilko skarelių, puoštų deginto stiklo segėmis, bei odinių apyrankių. „Šitie gaminiai pigesni, todėl žmonės juos mieliau perka dovanoms“, – sakė R. Pikelienė.

Kvepiančios pagundos

Veliuoniškė Reda Mačėnienė, prieš porą metų įkūrusi „Veliuonos muilinyčią“, į pagalbą mugėje pasitelkė savo vyrą Naglį – žinomas dainininkas traukė klientus ir profesionaliai pasakojo apie muilo gamybą. „Veliuonos muilinyčios“ asortimentas labai platus: levandų, citrusinis, mėtinis, šveičiamasis masažinis, ramunėlių, medetkų, kiaušininis, šilko, alyvuogių muilai, net skalbimo muilas su taukais, dar kalėdiniai mėtinukai – drugelių, snaigių, žvaigždžių formos, veltinukai, vonios burbulai.

Visi šie muiliukai pagaminti naudojant „Extra Virgin“ alyvuogių aliejų, nerafinuotus kakavos ir sviestmedžio sviestus, šalto spaudimo rapso ir sėmenų, natūralius eterinius aliejus, vaistažolių nuovirus ir fitolius, natūralius priedus, tokius, kaip ožkos pienas, medus, aktyvinta anglis.

„Cechas jau užvestas. Investicijų reikėjo daug – visokioms pjaustyklėms, presams. Žmona dirba antrus metus, bet dabar jau klientai į namus atvažiuoja, urmu išsiveža“, – džiaugiasi N. Mačėnas.

Pilies II kaime gyvenančios ir Kidulių dvare renginių organizatore dirbančios Veronikos Novickaitės prekinis ženklas – „Saulės dukra“. Ji siūlo rankų darbo ekologiškas žvakes iš bičių ir sojų pupelių vaško. „Tai draugiškos aplinkai ir žmogui žvakės, pagamintos su meile, kad namai ne tik puikiai kvepėtų natūraliais iš gamtos išgaunamais kvapais, bet ir taptų subtilia namų interjero dalimi arba jaukia dovana artimiesiems“, – sako verslininkė.

Pomėgį paversti verslu V. Novickaitę paskatino kolegė, kuri užregistravo į Panemunės pilyje vykusią senovinę mugę.

„Saulės dukros“ asortimentas neapsiriboja tik ekologiškomis žvakėmis – Veronika gamina kvapnius maišelius iš natūralių gamtinių medžiagų, siūlo įsigyti medaus iš tėčio bityno Anykščių rajone. Prie prekystalio žmones traukė ir egzotiški žvakių kvapai – cinamono ir pačiulių, levandų, bergamotės ir apelsinų, cukrinės slyvos.

Ekologiškos žvakės dega dvigubai ilgiau nei parafininės. „Parafinas – naftos produktas. Tokias žvakes degindami žmonės siekia atsipalaiduoti, tačiau padaro sveikatai daug žalos. O sojų pupelių vaškas – visai nekenksmingas produktas“, – tikina verslininkė. Nekenksmingas produktas brangesnis už masinės gamybos – žvakės kainuoja 3, 6 ar 8 eurus, rinkiniai – po 15 Eur. „Saulės dukros“ atradimas – masažinės žvakės. Užlašintas ant odos vaškas įsigeria ir suteikia minkštumo ir drėgmės.

„Prekyba skųstis negaliu. Esu naujokė, tik pusę metų bandau kažką daryti. Tai yra hobis – atsipalaiduoju taip po darbo, geriausias mintis į šį darbą sudedu. Man patinka būti su žmonėmis, pasakoti, šviesti, kaip kitaip galima aplinką pasigražinti ir sveikai gyventi“, – tikina V. Novickaitė.

Toks ir yra pats tikriausias verslas – kai produktai gaminami su meile ir aistra, parduodant juos klientui suteikiama daug žinių, parenkamas labiausiai tinkamas gaminys, skoningai įpakuojamas ir pirkėjas palydimas su geriausiais linkėjimais. Toks verslas nenuvilia klientų, o jį kuriantys žmonės – verti pagarbos ir paramos.

Jūratė Stanaitienė