Lapkritį Jurbarko r. savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas kultūros centrų darbuotojų skaičiaus padidinimo klausimas. Septintus savarankiško darbo metus baigiantys Eržvilko ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centrai nusprendė, kad laikas prašyti etatų ūkio darbininkams, o Jurbarko kultūros centras pabandė gauti pinigų meno vadovams, tačiau politikai dosnumu nepasižymėjo.
Po reformos – be etatų
Po 2010 m. įvykdytos reformos, kai nuo Jurbarko kultūros centro buvo atskirti keturi kaimo kultūros židiniai ir sukurtos savarankiškos įstaigos Veliuonoje, Eržvilke, Klausučiuose ir Smalininkuose, jose liko vadovo, buhalterio ir kūrybinių darbuotojų etatai. Apie tai, kad įstaigose apstu ir kitokių darbų, nebuvo galvojama – reformatorių mintyse sukosi graži ateitis su kultūros pilnu kaimu.
Deja, tikrovė pasirodė kitokia. Naujuosiuose kultūros centruose reikia ne tik meną kurti, bet ir valyti sales, tvarkyti aplinką. Kultūros centrų pastatai, vieni renovuojami, kiti dar vis laukiantys atnaujinimo, reikalauja priežiūros – kažkas lūžta, genda, reikia kapoti malkas, kurti krosnis.
Mažųjų kultūros centrų vadovai sukasi, kaip išmano. Valytojams bent po 0,25 etato atsirado visur, kitiems darbams kai kurie vadovai pasitelkdavo žmones iš darbo biržos, atidirbančiųjų už pašalpas atsiųsdavo seniūnijos. „Visus tuos metus taip ir vertėmės – gaudavome žmonių tai iš vienur, tai iš kitur. Bet vėlgi – negali besąlygiškai pasitikėti pašaliniais žmonėmis, įsileisti jų į savo patalpas. Vienas padirba porą mėnesių, ateina kitas – vėl žiūrėk, kaip dirba“, – vargais dėl laikinųjų darbuotojų dalijasi Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius Arvydas Griškus.
Jam pritaria ir Eržvilko kultūros centro direktorė Ieva Šimkūnienė: „Esame sukaupę šiokį tokį turtą, tad labai reikia pasitikėti žmogumi, kad galėtumėm leisti jam laisvai vaikščioti po patalpas. Būdavo tokių darbininkų, prie kurių turėdavai nuolat stovėti, kad gerai darbą atliktų. Arba net iš naujo viską daryt tekdavo. Kada savo darbus dirbti?“
Daugumą ūkio darbų kultūrininkai atlieka patys, moterys padėti prašo savo vyrų. Pastatus reikia prižiūrėti, kažkas sulūžta, elektros instaliacija genda – darbų yra. Bėda, kad mes per ilgai viską darėme patys ir tylėjome. Visiems atrodo, kad taip ir turi būti“, – tikina I. Šimkūnienė.
Vyrai dirbti nesutinka
Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras savivaldybės tarybos narių prašė papildomai skirti 0,5 etato, didžiausią leistiną etatų skaičių padidinant nuo 6 iki 6,5. Darbuotojo reikia ūkinės veiklos priežiūrai ir padidėjusiam plotui valyti.
Eržvilko kultūros centras pageidavo gauti papildomai 0,75 etato – 0,25 valytojui ir po 0,25 etato ūkinės dalies darbuotojams Eržvilke ir Vadžgirio skyriuje. „Po renovacijos mūsų naudojamas plotas padidėjo nuo 93 iki 1300 kv. m. Turime vieną valytoją, dirbančią 0,25 etato. To tikrai neužtenka. Nekalbu apie tai, kad visus ūkinius darbus atliekame pačios ir mūsų sutuoktiniai“, – tvirtino I. Šimkūnienė.
Dėl šių prašymų savivaldybės komitetuose nuomonės išsiskyrė: Socialinių reikalų komitetas etatų didinimui pritarė, Finansų, biudžeto ir rajono plėtros – atmetė, o Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komitetas nusprendė leisti apsispręsti savivaldybės tarybos posėdyje.
Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto narys Daivaras Rybakovas nenorėjo sutikti, kad kultūros centrams reikalingi valytojai. „Kiek tų renginių pas jus vyksta? Ateiti ir išvalyti po renginio viso etato nereikia. O jei sale naudojasi ir kiti, tai tegul ir išvalo“, – svarstė politikas.
Komitete kalbėjusi Vadžgirio skyriaus meno vadovė Lina Lukošienė politikus tikino, kad nuosavi vyrai jau atsisako dirbti remontininkais ir elektrikais kultūros centre, o kultūrininkai nėra baigę techninių mokslų ir neturėtų patys užsiimti remontais. „Mere, ar jūs savo kabinete turite statybinį feną užšalusiems vamzdžiams ir langams atitirpinti, atsuktuvą, reples? Aš – meno vadovė – turiu“, – karščiavosi L. Lukošienė.
Meras Skirmantas Mockevičius siūlė į situaciją žvelgti plačiau ir spręsti techninių darbų problemą visuose kultūros centruose sistemiškai, o ne trupinant etatus. „Reikia galvoti apie tokios paslaugos pirkimą visiems centrams. Už 0,25 etato geras specialistas dirbti neis“, – tikino meras. I. Šimkūnienė priminė, kad su prašymu dėl ūkio dalies darbininkų jau kreipėsi 2015 m. rudenį, bet politikai prašymą atmetė, teigdami, kad reikia problemą spręsti iš esmės, sudaryti komisiją. „Per dvejus metus nieko nepadarėte. Jei vėl atidėsite, taip ir liks“, – sakė Eržvilko kultūros centro direktorė.
Prie reikalavimų šį kartą neprisijungė Veliuonos ir Klausučių kultūrininkai. Laikinai Veliuonos kultūros centrui vadovaujanti Birutė Jurkšienė sako, kad po ketvirtį etato valytojui ir ūkio darbininkui turi nuo pernai: „Kai pradėjau centrui vadovauti, radau tuščių etatų, tad pagalvojau, kad labai reikia vyriškų rankų – ir sumeistrauti, ir pataisyti, ir panešti, ir lemputes pakabinti. Toks darbuotojas centrui – būtinas.“ Pasak jos, valytojos paslaugų prasiplėtus kultūros centro patalpoms – mažoka, bet menininkai neišdidūs – patys plauna, tvarko.
Ketvirtį valytojo etato turi ir Klausučių kultūros centras, o ūkio darbininko čia nėra. Centrui vadovaujantis Vytautas Ramanauskas sako, kad visus darbus nudirba pats drauge su kitais darbuotojais. „Neprašėm etatų, nes nesitikėjom gauti. Jei kartais atsirastų koks laisvas, tai vis tik pirmiausia skirtume meno darbuotojams. Kas bus, jei kultūros centre liks tik administracija?“ – svarsto direktorius.
Posėdyje persigalvojo
Politikams pateiktame aiškinamajame rašte buvo paskaičiuota, kad prašomiems etatams Eržvilke išlaikyti per metus reikėtų 3600 Eur darbo užmokesčiui ir dar 1097 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokoms. Smalininkiečių prašymas biudžetui kainuotų 3132 Eur.
Posėdyje savivaldybės tarybos narys Darius Virvilas Socialdemokratų frakcijos vardu pasiūlė ir Eržvilko, ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centrams pridėti po 0,5 etato ūkio darbuotojams. Už tokį sprendimą tarybos nariai ir nubalsavo.
„Labai džiaugiamės tokiu sprendimu. Tikrai rasime žmogų, kuris sutiks dirbti už ketvirtį etato. Darbuotojas galės ir mūsų patalpomis pasirūpinti, ir į kitus mūsų centro skyrius nuvažiuoti. Gaila, kad nepritarė ketvirčiui valytojo etato – jo tikrai reikia. Salėje vyksta labai daug renginių, tenka valyti ir vėlai vakare. Žmogaus labai trūksta“, – ir džiaugėsi, ir liūdėjo I. Šimkūnienė.
Pasak A. Griškaus, žmogaus gautam pusei etato ieškos po švenčių. „Manau, užteks vieno žmogaus, kuris galės ir valyti, ir kitus darbus dirbti, ir prie renginių prisidėti. Pas mus visi viską daro“, – sakė Smalininkų ir Viešvilės kultūriniam gyvenimui vadovaujantis A. Griškus.
Pinigų neskyrė
Ne taip pasisekė Jurbarko kultūros centrui, kurio direktorė Aida Bliundžiuvaitienė politikų prašė taip pat 0,5 papildomo etato. 39,25 etato turinčiam Jurbarko KC papildomi etatai reikalingi meno darbuotojams. 0,25 etato ketina skirti „Santakos“ kapelos vadovui Petrui Pojaviui. „Šis vadovas turi 0,5 etato, o kapela koncertuoja tikrai daug – ir rajone, ir visoje Lietuvoje, ir užsienyje. Šio daug pasiekusio kolektyvo vadovas „ant popieriaus“ uždirba vos 306 eurus“, – sakė A. Bliundžiuvaitienė.
Dar ketvirčio etato direktorė prašė Pilies kaimo bendruomenės moterų ansamblio „Vikinda“ vadovui. Po kultūros centrų reorganizacijos Pilies I kaimas buvo priskirtas Jurbarko KC Skirsnemunės skyriui, tačiau meno vadovams neapsimoka važinėti, todėl kultūrinį gyvenimą kaime palaiko tik bendruomenė, ansamblio moterys vadovei moka iš savo kišenės.
Etatų Jurbarko KC padidinimas biudžetui atsieitų 3327 Eur darbo užmokesčiui ir 1014 Eur mokesčiams. Tokia suma politikams pasirodė per didelė. Tarybos nariai A. Bliundžiuvaitienei patarinėjo perskirstyti etatus, kai panaikinami kolektyvai. „Jei koks kolektyvas sunyksta, kas atsitinka labai retai, susikuria kiti, kuriems reikia etatų. Ir dabar ant stalo turiu tris meno vadovų prašymus padidinti etato dalį. Tam pinigų aš neturiu“, – apgailestavo A. Bliundžiuvaitienė.
Galima suprasti politikus, kurie stengiasi išlaikyti subalansuotą biudžetą, į kurį rankas tiesia visų savivaldybės įstaigų vadovai. Kartais lengviau paprašyti nei pasukti galvą, ar tikrai visi turimi etatai naudojami protingai, ar neturi kažkas daugiau, nes yra draugas, ar būtinas kultūros centrui dekoratatoriaus etatas, ar visi kultūrinio darbo organizatoriai atidirba už visą etatą.
Neturėtų būti ir taip, kad menininko darbo įrankiu taptų kirvis ar atsuktuvas, o nusivalęs grimą artistas griebtų šluotą grindims plauti. Problemos seniai aiškios, tad kodėl jų sprendimo tenka laukti metų metus? Apsvarstyti ir laiku priimti sprendimai – išeitis ieškant sutarimo ir užtikrinant sklandų kultūros centrų darbą.
Jūratė Stanaitienė
