Kultūros centrų vadovai prašo naujų etatų (5)

Eržvilko, Veliuonos ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centrai pasišovė didinti etatų skaičių. Centrų vadovų motyvai įtikino ne visus politikus, todėl tarybos komitetų posėdžiuose svarstytas sprendimo projektas tarybos posėdyje užstrigo. Klausimas, matyt, atidėtas ilgam, nes tarybos nariai prisiminė specialiai kultūros centrų veiklai analizuoti sudarytą komisiją, kurios išvadų praėjusią kadenciją taip ir nesulaukė. Pagrįsti naujų etatų būtinybę greičiausiai vėl gali būti patikėta specialiai komisijai.

Lapkričio 26 d. vykusiame rajono tarybos posėdyje politikai apsisprendė kultūros centrų etatų klausimą iš darbotvarkės išbraukti. Papriekaištavę rajono vadovams, kad šie tarpusavy nesugebėjo suderinti pozicijų dėl kultūros centrų prašomų papildomų etatų, uždegė žalią šviesą šio sprendimo projektui. Nors klausimas ir buvo atidėtas, Veliuonos, Eržvilko ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centrų vadovai įsitikinę, kad nustatant didžiausią leistiną kultūros centrų darbuotojų skaičių jų vadovaujamose įstaigose etatų turėtų padaugėti.

Veliuonos ir Eržvilko kultūros centrų direktorės papildomus etatus sieja su pastatų renovacija. Šiemet atnaujinti abu – ir Veliuonos, ir Eržvilko kultūros centrai. Ilgai laukta renovacija pradžiugino ir šių kraštų gyventojus, ir kultūros centrų darbuotojus, tačiau uždavė nelengvų galvosūkių vadovams.

Veliuonos kultūros centro vadovė Irma Svetlauskienė komitetų posėdžiuose aiškino, kad po renovacijos žymiai padidėjo valomų patalpų plotas – iki 380 kv. m. Atgijo abu pastato aukštai, prisidėjo laiptai ir laiptinė, stiklinis priestatas. Direktorė įsitikinusi, kad salės bus užimtos, jose repetuos centro kolektyvai, padidės ir lankytojų srautas. I. Svetlauskienė kultūros centro darbą sieja su edukacinėmis programomis, turistais, ketina sales nuomoti verslo renginiams. Deja, valyti padidėjusius plotus nėra kam.

Veliuonos kultūros centras ir jam priklausantys Raudonės, Stakių bei Baltraitiškės skyriai neturi ūkinės dalies darbuotojo, įgarsinimo specialisto, todėl nėra ką kalbėti apie darbo saugą, tinkamą inventoriaus priežiūrą ar kokybišką renginių aptarnavimą. Direktorė mano esanti teisi, prašydama papildomai numatyti 1,5 etato, tačiau sprendimo projekte Veliuonos kultūros centrui buvo siūloma pridėti tik vieną etatą.

Panašias problemas savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose vardijo ir Eržvilko kultūros centro direktorė Ieva Šimkūnienė. Lapkričio pradžioje į renovuoto kultūros centro atidarymo šventę pakvietę eržvilkiškiai kol kas neturi atsakymo, kaip sutvarkyti naujas erdves. Pasak centro direktorės, iki renovacijos buvo naudojama tik mažoji salė, kurios plotas – 93 kv. metrai. Po renovacijos valomų patalpų plotai išaugo iki 1319 kv. m. Gerokai padidėjo ir žmonių srautas, padaugėjo meno kolektyvų dalyvių. Tačiau centras turi vos 0,25 valytojos etato.

Lygiai kaip ir Veliuona, Eržvilko kultūros centras – ką jau kalbėti apie Kartupių, Šimkaičių ar Vadžgirio skyrius – neturi ūkinės dalies darbuotojo. Centro direktorė tvirtina, kad darbuotojos į pagalbą kviečiasi namiškius. Vyrai padėti neatsisako, tačiau tai tikrai ne išeitis ir jokia darbo inspekcija tokio darbo organizavimo nepateisintų. I. Šimkūnienės įsitikinimu, Eržvilko kultūros centrui būtinai reikėtų dar bent vieno etato – nors po pusę valytojai ir už ūkio dalį atsakingam darbuotojui.

Priešingai nei Veliuonos ar Eržvilko, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius Arvydas Griškus į rajono tarybą kreipėsi prašydamas ne ūkvedžių ar valytojų, o kultūros koordinatoriaus etato. Centro direktorius sulaukė didelio Smalininkų ir Viešvilės bendruomenių palaikymo. Kartu su A. Griškumi komitetų posėdžiuose dalyvavo ir savo poziciją išdėstė atvykę aktyvūs šių bendruomenių nariai, o dar anksčiau jie buvo susirinkę į bendrą pasitarimą, pasikvietę rajono merą Skirmantą Mockevičių, Kultūros skyriaus vedėją Godą Vilkelienę, Jurbarko turizmo ir verslo centro direktorę Gaivą Mačiulaitienę.

Visų nuomonės lyg ir sutapo – Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras apjungia edukacines, kultūrines, turizmo veiklas Smalininkuose ir Viešvilėje, o siekiant kurortinės teritorijos statuso paslaugų spektras Mažosios Lietuvos Jurbarko krašte turėtų dar labiau plėstis. Būtent todėl bendruomenės ir kultūros centras prašo kultūros veiklos koordinatoriaus etato.

Atrodytų, kultūros centrų direktorių prašymai motyvuoti, savivaldybės administracijos Kultūros skyrius tam taip pat neprieštarauja, o štai Finansų skyriaus vedėjos Audronės Stoškienės nuomonė kitokia. Ties prašomais etatais išrikiuojama skaičių eilutė – kiek įsteigus naujus etatus papildomai lėšų reikės skirti kultūros centrams?

Eržvilko kultūros centrui 0,5 valytojos etato per metus su socialinio draudimo įmoka atsieitų 2554,14 Eur, pusė etato ūkvedžiui – 3068,88 Eur per metus. Ūkvedžio etatas Veliuonos kultūros centre per metus su darbdavio įmokomis „Sodrai“ atsieitų 6138 eurus. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro prašymas įsteigti kultūros veiklos koordinatoriaus etatą „kainuoja“ 7980 eurus.

Finansų skyriaus vedėja A. Stoškienė mano, kad vietoje kultūros centrų vadovų prašomų trijų naujų etatų užtektų 1, 75 etato. Jos nuomone, ir Eržvilko, ir Veliuonos kultūros centrui užtektų po pusę ūkvedžio etato, nes tiek teturi ir išsiverčia daugelis kaimo mokyklų, Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykla, „Nykštuko“ vaikų lopšelis-darželis, nors šias įstaigas kasdien lanko daug vaikų, todėl ir ūkvedžiui darbo tikrai yra daugiau.

Finansų skyriaus vedėja linkusi atmesti ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro prašymą. Vietoje kultūros veiklos koordinatoriaus etato, jos įsitikinimu, galėtų būti steigiama 0,5 etato specialisto pareigybė. Motyvas, kad etatas reikalingas tikslingai koordinuoti edukacines, kultūrines, turizmo veiklas nėra tinkamas, nes šį darbą turi atlikti įstaigos vadovas.

Kelius dėl naujų etatų mynė ne tik kultūros centrų direktoriai. Rajono tarybai prašymą įsteigti kultūros centro skyrių, kuriame dirbtų kultūrinės veiklos organizatorius, Pilies kaimo bendruomenė įteikė dar gegužės mėnesį. Tuomet bendruomenė buvo informuota, kad šį klausimą būtų galima spręsti formuojant 2016 metų biudžetą. Pilies kaimo bendruomenės pirmininkė Danguolė Kazlauskienė įsitikinusi, kad dabar kaip tik laikas tarybos nariams priminti 170 gyventojų pasirašytą prašymą. Nors bendruomenei buvo pasiūlyta dalyvauti Skirsnemunės skyriaus organizuojamoje kultūrinėje veikloje, Pilies kaimo gyventojai tegali dalyvauti renginiuose. Skirsnemunės skyrius neketina imtis papildomo darbo Pilies kaime, nes čia nėra… skyriaus. Taigi iniciatyva suburti dramos ar kitus būrelius lieka pačių Pilies kaimo gyventojų rūpesčiu.

Pilies kaimo bendruomenės pirmininkė D. Kazlauskienė tvirtai įsitikinusi, kad tokia nuostata neteisinga. Didžioji dalis bendruomenės namų patalpų suremontuota už ES kaimo rėmimo projektų lėšas – yra erdvios salės, kuriose galėtų vykti renginiai ir repeticijos. Bendruomenės taryba diskutavo ir su Jurbarko kultūros centro direktore, kvietėsi Skirsnemunės seniūną. Visi lyg ir pritaria, tačiau reikalai iš vietos nejuda.

Pilies kaime kultūros darbuotojo neliko 2010 m. reformavus Jurbarko kultūros centrą. Uždaryta ir Vytėnų pagrindinė mokykla, taigi kaime liko vienintelė biblioteka, kurioje bibliotekininke dirba ta pati bendruomenės pirmininkė D. Kazlauskienė. Nors biblioteka kasmet pakviečia kaimo žmones į kelis didesnius renginius, prisiimti atsakomybę už visą bendruomenės kultūrinį gyvenimą D. Kazlauskienė ir nenori, ir negali. Tai, pasak moters, ne vieno žmogaus jėgoms. O bendruomenė turi planų vis aktyviau įsilieti į atgyjantį Panemunės pilies gyvenimą, kurti ir įgyvendinti bendrus projektus.

Kultūros darbuotojų išsakytos godos iš rajono tarybos posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktos. Kada politikai imsis šių klausimų, šiandien, ko gero, niekas tiksliai nepasakytų. Kažkada kultūros centrų darbą bandžiusi įvertinti komisija jokių išvadų nepateikė. Taryba buvo įpareigojusi savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą atlikti kultūros centrų vidaus auditus, tačiau jei toks darbas ir buvo atliktas, taryba išvadų nesvarstė ir sprendimo nepriėmė.

Kultūros skyriaus vedėja Goda Vilkelienė mano, kad kultūros centrų prašymai padidinti etatų skaičių yra pagrįsti. Juk prašo nedaug, tik tiek, kiek būtinai reikėtų.

Jolita Pileckienė