Po bene metų pertraukos Jurbarko kultūros centras vėl turi nuolatinį vadovą – birželio 3 d. darbuotojams buvo pristatyta konkursą laimėjusi profesionali gidė Jūratė Mosunovienė. Vasarą daug renginių nevyksta, dalis darbuotojų atostogauja, todėl pirmąjį savo darbo mėnesį naujoji direktorė turėjo galimybę skirti apsižvalgymui. J. Mosunovienė pripažįsta, kad pirmas įspūdis jos nenuvylė, nors tikėjosi daugiau ir geriau.
Prieš metus iš pareigų pasitraukusiai Danutei Samienei teko išklausyti nemažai kritikos: jos darbą sunkino ir kilęs skandalas dėl neteisėtų rinkliavų per šiuolaikinių šokių festivalį „Šypsena“, ir nepavykęs chorų festivalis „Dainuojam Lietuvai“, kurį Jurbarko kultūros centras buvo suplanavęs surengti Valstybės dienos proga. D. Samienei pasitraukus, kone metus direktorės pareigas laikinai eiti buvo patikėta pavaduotojai Aidai Bliundžiuvaitienei. Vienas savivaldybės rengtas konkursas kultūros centro direktorės pareigoms užimti neįvyko, nes norinčių kandidatuoti neatsirado, todėl ir rajono vadovai, ir kultūros darbuotojai džiaugėsi, kai pavasarį antrą kartą paskelbus konkursą į šią vietą pagaliau atsirado pretendentė.
Iš Jurbarko kilusi, tačiau pastaruoju metu čia negyvenusi J. Mosunovienė iki šiol dirbo kelionių vadove – rodė Lietuvą atvykusiems užsienio turistams. Pasak naujosios direktorės, jos darbas buvo ne tik reprezentuoti savo šalį, bet ir iki smulkmenų suplanuoti ir organizuoti kelionę taip, kad svečiai mūsų šalyje nepatirtų nepatogumų. „Prieš ryždamasi dalyvauti konkurse svarsčiau, koks mano santykis su kultūra, ar galiu ryžtis vadovauti kultūros darbuotojams. Žinau, kad toks klausimas kilo ir savivaldybėje dirbantiems žmonėms, tačiau abejonės išsisklaidė, kai nusprendžiau, kad tikrai visa siela ir kūnu esu kultūros žmogus, nes atvykusiems užsieniečiams privalėjau taip pristatyti mūsų šalį, kad išvykdami jie viską apie mus žinotų“, – sakė J. Mosunovienė.
Kultūros centro direktorė pripažino, kad pamačiusi įstaigos „virtuvę“ suprato, jog tai yra visai kas kita, nei įsivaizdavo. Kultūros centruose profesionalus menas nekuriamas, čia susirenka meno mėgėjai: dalyvavimas kolektyvuose jaunimui yra smagi popamokinė veikla, suaugusiesiems – galimybė save realizuoti.
„Įsivaizdavau, kad profesionalumo bus daugiau, bet profesionalūs yra tik tie kolektyvai, į kuriuos susibūrę mūsų meno vadovai. Bet visi kartu galime dirbti profesionalumo linkme, ir šioje srityje matau daug neartų dirvonų. Turiu daug kovinės dvasios, tvirtai tikiu, kad su tokiomis pajėgomis galima kalnus nuversti, ir neketinu nuleisti rankų“, – neslėpė J. Mosunovienė.
Birželį direktorė jau pamatė ir įvertino Jurbarko kultūros centro darbuotojų surengtą Joninių šventę. Įspūdis, pasak jos, neblogas, nors gal žmonės ir ne to tikėjosi. Dauguma susirinkusiųjų greičiausiai norėjo pašėlti, pasiklausyti žvaigždžių atliekamų kūrinių, tačiau kultūros darbuotojai turi prievolę propaguoti ir rodyti lietuviškas tradicijas. „Tą labai gražiai darė folkloro ansamblis „Imsrė“, kiti mūsų kultūros centro kolektyvai, trūko gal tik vientisumo. Pastebėjau, kad Joninių šventės koncepcija ne iki galo išrutuliota, todėl iki kitų metų dar turėsime gerokai padirbėti“, – įsitikinusi direktorė.
J. Mosunovienė teigė, kad ir anksčiau, svečiuodamasi pas tėvus bei seserį apsilankydavo kultūros renginiuose, tačiau niekada neanalizuodavo – geri jie ar blogi. „Nesu kritikė – kritikuoju tik save ir savo daržą. Dabar teks dirbti ir, nori nenori, pastebėti trūkumus, kad kartu galėtume juos ištaisyti“, – sakė Jurbarko kultūros centro vadovė.
Pasak J. Mosunovienės, ne viskas priklauso nuo kultūros centro renginių organizatorių. Kai renginiui finansavimas nėra skiriamas, aišku, jog jis bus ne toks turtingas nei norėtųsi. Žmonėms kartais atrodo, kad kultūros centras turi skrynutę, kurioje laiko renginiams organizuoti skirtus pinigus. Bet skrynutės nėra – ir nėra pinigų, kurių kaskart reikia prašyti savivaldybės. Daugeliui renginių finansavimas išvis neskirtas arba skirtas pernelyg mažas, kad galima būtų ką nors įspūdingo padaryti.
Pavyzdžiui, šių metų pabaigoje Jurbarko kultūros centras kvies paminėti Antano Šabaniausko 110-ąsias gimimo metines. Norėtųsi ta proga surengti populiarių dainų konkursą, tačiau tokiu atveju reikėtų ieškoti turtingų rėmėjų. Bet galima ir kitaip paminėti mylimų dainų autorių: duoti užduotis kultūros centro meno mėgėjų kolektyvams parengti repertuarą ir pakviesti jurbarkiečius į prisiminimų vakarą.
J. Mosunovienė neslepia esanti griežta ir reikalausianti tvarkos. „Bausti dar nieko nereikėjo, bet pačią pirmą dieną pasakiau, kad kai kurių dalykų netoleruosiu. Pirmiausia – netinkamų gėrimų vartojimo darbo metu bei nekolegialaus darbo. Jei su tuo susitvarkysime, viskas bus gerai – galėsime produktyviai dirbti ir gražiai gyventi. Esminis mano siekis – rasti dialogą tarp darbuotojų, nes išklausius kitų nuomones visada galima pasiekti kompromisą“, – sakė direktorė.
Naujoji Jurbarko kultūros centro vadovė neslėpė nuo savo pavaldinių, kad dalyvauti konkurse jai pasiūlė D. Samienė, kurios vadovaujamame Konstantino Glinskio teatre J. Mosunovienė vaidino dar mokydamasi mokykloje. Tačiau direktorė tvirtina, kad nė vienai centre susidariusiai darbuotojų grupei neatstovaus ir politikuojančiųjų savo darbe netoleruos. Įstaigos direktorius, jos nuomone, yra tas žmogus, kuris koordinuoja viso kultūros centro darbą, turi viską pamatyti ir numatyti. Kaip seksis, bus aišku po metų. „Esu tas žmogus, kuris nori, kad apie jį kalbėtų darbai. Ne viskas nuo vadovo priklauso, bet manau, kad mūsų laukia graži ateitis“, – įsitikinusi naujoji Jurbarko kultūros centro vadovė.
Daiva BARTKIENĖ
