Balandžio 12-ąją Jurbarko kraštas prisipildė gamtos šurmulio, žmonių šypsenų ir sodrios žemės kvapo – Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko padalinio teritorijoje įvyko nacionalinis miškasodis. Ši, jau nuo 2016 metų gyvuojanti, tradicija tapo vienu svarbiausių pavasario renginių Lietuvoje, kasmet suburianti tūkstančius žmonių miškų sodinimo šventei. Nacionalinį miškasodį organizuoja Valstybinių miškų urėdija kartu su Aplinkos ministerija, siekiant didesnio supratimo apie miško svarbą mūsų aplinkai, sveikatai ir ateičiai.
Laisvės miškas
Šių metų miškasodis buvo dedikuotas ypatingai progai – paminėti Lietuvos laisvės atgavimo 35-metį, todėl renginys įgavo ne tik ekologinę, bet ir gilią simbolinę, istorinę prasmę. Kaip sakė Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko padalinio vadovas Darius Baziliauskas, tai ne tik darbas miške – tai proga susitikti, pabūti kartu, prisiminti, ką reiškia laisvė, ir ką mes galime nuveikti, kad mūsų kraštas išliktų žalias, gyvas ir darnus.
Miškų sodinimas Lietuvoje turi gilias tradicijas. Dar sovietmečiu vykdytos miško atkūrimo kampanijos, nors ir dažnai paremtos privalomuoju dalyvavimu, visgi prisidėjo prie miškų ploto išlaikymo.
Nepriklausomoje Lietuvoje šios iniciatyvos įgijo visiškai kitokį pobūdį – jos tapo savanoriškos, bendruomeniškos, skatinančios atsakomybę už savo šalies gamtą. Nuo 2016 m. Nacionalinis miškasodis kasmet suburia vis daugiau žmonių – šeimas, mokyklas, bendruomenes, įmones, nevyriausybines organizacijas.
kad Lietuvoje nėra bendrystės, nes miškai naikinami, o atsodinami apgailėtini miškadaržiai, kurie netaps mišku, tik žaliava kirtėjams