Vaizdingose Veliuonos apylinkėse gimė ir augo ne vienas gabus kūrėjas, savo darbais nusipelnęs ne tik šiam kraštui, bet ir visai Lietuvos kultūrai. Vieno jų, veliuoniečio dailininko, poeto Valentino Gerulaičio 95-ąsias gimimo metines Veliuona minėjo pernai, o šiai sukakčiai skirti darbai nuošalėje nepalikti ir šiemet. Priešingai – tarsi subrandintu derliumi, veliuoniečiai gali pasidžiaugti išleista knyga, kuri žymų šio krašto žmogų iš tiesų sugrąžino „pradžion savos kelionės“.
Sugrįžimas į Veliuoną
Jurbarko krašto muziejaus padalinys Veliuonos krašto istorijos muziejus ėmėsi iniciatyvos ir įgyvendino projektą „Dailininkas Valentinas Gerulaitis. Grįžtu pradžion savos kelionės“. Šį projektinį sumanymą finansavo Lietuvos kultūros taryba, sulaukta Jurbarko r. savivaldybės, Jurbarko krašto muziejaus ir Veliuonos parapijos paramos. Projektu kūrėjui atminti ir įamžinti buvo numatyti net keli svarbūs, apimtimi dideli darbai. Dar vasarą išleista knyga „Dailininkas Valentinas Gerulaitis. Grįžtu pradžion savos kelionės“, pristatanti V. Gerulaitį – tapytoją ir poetą.
Žinia, kad bet kokios projektinės veiklos pradžia visada yra idėja, o šįkart mintys apie Veliuoną taip branginusį kraštietį V. Gerulaitį ramybės nedavė muziejininkui Gediminui Klangauskui. Pažintis su dailininku įgijo kur kas didesnę prasmę G. Klangauskui pradėjus dirbti Veliuonos krašto istorijos muziejuje. Suvokimas, kokia svarbi V. Gerulaičiui buvo Veliuona ir koks reikšmingas čia prasidėjęs jo kūrybinis kelias ne tik Veliuonai, bet ir daug platesnei kultūrinei plotmei kurstė į projektą išaugusius darbus.
Muziejininko G. Klangausko darbo pradžia 2018-aisiais sutapo su V. Gerulaičio 90-ųjų gimimo metinių minėjimu Kauno karininkų ramovėje. Tuomet parodą iniciavo Lietuvos kariuomenės kūrėjas, LLK sąjūdžio štabo viršininkas, dabar – Karininkų ramovės specialistas dms. majoras Gediminas Reutas ir dailininko dukra Laimutė Keturakienė.
Kiek vėliau Veliuona sulaukė ypatingos V. Gerulaičio dukros L. Gerulaitytės-Keturakienės dovanos. Ji Veliuonos muziejui perdavė asmeninius tėčio daiktus: molbertą, paletę, teptukus, dažų likučius. Su šiomis priemonėmis dailininkas nutapė paveikslus „Gedimino žūtis prie Pilaičių“, „Veliuonos pilis“ ir kitus. Be šių eksponatų buvo perduoti ir keli paveikslai, gitara, knygos. Tad nenuostabu, kad Veliuonos seniūnijos pastate, kur įsikūręs ir muziejus, buvo galima matyti V. Gerulaičio darbų.
Pradžia – Gystėnuose
Valentinas Gerulaitis gimė 1928 m. Gystėnų kaime, Veliuonos valsčiuje, ūkininkų šeimoje. Būdamas vos aštuonerių neteko motinos, ir labai sunkiai šią netektį išgyveno.
Būsimasis dailininkas mokėsi Gystėnų pradinėje mokykloje, vėliau Veliuonos gimnazijoje, kur mokiniai buvo auklėjami pagal tarpukario Lietuvos pedagoginio ir pilietinio ugdymo tradicijas. Jaunuolio pasaulėvaizdžiui labai didelę įtaką padarė mokytoja Leonida Batūraitė-Matusevičienė, subrandinusi tautinius jausmus, įskiepijusi meilę tėvynei.
Po karo, 1948 m., Valentinas Gerulaitis įstojo mokytis į Kauno dailės mokyklą. Išleisti sūnų į mokslus Kaune šeimą paskatino giminaitis, pamatęs būsimo dailininko, tuo metu dar moksleivio, darbus. Dailės mokykla savo veiklą pradėjo 1946 m. ir puoselėjo prieškarinės Justino Vienožinskio meno mokyklos tradicijas. Vėliau dailininkas studijavo Kijevo dailės institute. Atitarnavęs sovietinėje armijoje ir baigęs dailės studijas Kijeve, V. Gerulaitis į Lietuvą grįžo 1953 m.
Visą gyvenimą V. Gerulaitis nesiskyrė su daile – dirbo dailininku įvairiose Kauno gamyklose, Kauno dailės kombinate. Domėjosi istorine ir religine tematika. Jis nutapė apie 100 paveikslų, iš kurių net 35 yra istorinio turinio.
Valentinas Gerulaitis savo darbuose perteikia Veliuonos istoriją, ypatingą dėmesį skirdamas viduramžiams. Tai paveikslai „Gedimino žūtis prie Pilaičių“, „Veliuonos pilis“, „LDK Vytenis‘‘, „LDK Gediminas“, „Vytautas Didysis“ Tapydamas paveikslus, dailininkas netgi konsultavosi su istorikais, daugelį paveikslų detalių patvirtina archeologiniai radiniai.
1996-1999 m. dailininkas nutapė Lietuvos karininkų ir rezistencijos vadų portretus: brigados generolo Povilo Plechavičiaus, generolo Stasio Raštikio, generolo Jono Žemaičio-Vytauto ir kt. Kurdamas šiuos portretus, dailininkas rėmėsi Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojų pasakojimais apie prieškarinės Lietuvos karinės aprangos detales, apdovanojimus. 2003 m., minint dailininko 75-ąsias gimimo metines, buvo suorganizuota šios tematikos paveikslų paroda Lietuvos karininkų ramovėje Kaune.
V. Gerulaitis nutapė kelis kryžiaus kelio stočių paveikslus Veliuonos bažnyčiai. Tai buvo tikrai drąsus žingsnis gūdžiu sovietmečiu 1958 metais. Nedidelę dalį menininko kūrybos sudaro ir poezija, kurioje dominuoja tėviškės gamtos, istorijos, vaikystės ir jaunystės prisiminimų temos.
Dailininko paveikslų galima pamatyti Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Karininkų ramovėje Kaune, Politinių kalinių ir tremtinių muziejuje, Veliuonos krašto istorijos muziejuje. Net 25 paveikslus dailininkas sukūrė Lietuvos bažnyčioms.
Kūrybinė kelionė
V. Gerulaičio darbai šiuo metu eksponuojami Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje, vėliau paroda keliaus į Skaudvilės meno galeriją, Jurbarko krašto muziejų. Jurbarke paroda bus papildyta dailininko darbais iš Vytauto Didžiojo Karo muziejaus ekspozicijos. Šilalėje pirmiausia buvo pristatyta ir knyga apie dailininką. Pasak muziejininko G. Klangausko, Šilalė pasirinkta pagal projekto sklaidą. Tačiau yra ir daug artimesnis V. Gerulaičio šeimai sutapimas – iš Šilalės krašto kilusi dailininko žmona Aldona Skurdelytė-Gerulaitienė.
Išleista knyga – ne vienintelė stotelė, pristatant Veliuonos krašto muziejaus suplanuotą kūrybinę dailininko kelionę. V. Gerulaitis prisimintas surengtomis parodomis, organizuotas pleneras, Antano Sodeikos meno mokyklos dailės studijos ir jaunieji dailininkai bei Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos mokiniai tapė Veliuonos istorinius objektus. Daugiausia tapyta Veliuonos bažnyčia, klebonija, dvaras, menininko Šarūno Šimulyno darbas, Vytauto Didžiojo paminklas. Šiuo metu jaunųjų kūrėjų darbus galima apžiūrėti A. Sodeikos meno mokykloje.
V. Gerulaičio kūrybai įprasminti skirto projekto veiklų erdvės – plačios. Veliuonos krašto istorijos muziejaus muziejininkas G. Klangauskas pasidžiaugė, kad labai daug kas prisidėjo įgyvendinant projektą – Veliuonos krašto bendruomenė, seniūnija, parapija, Jurbarko krašto muziejus, Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija, Vytauto Didžiojo karo muziejus. „Manau, kad įgyvendintos projekto veiklos ir jų viešinimas labai prisidės prie kūrėjo Valentino Gerulaičio kūrybos pažinimo, o pats kūrėjas taps žinomesnis. Gyventi Veliuonoje ir nežinoti jos istorijos negalima“, – pabrėžė G. Klangauskas, užsimindamas, kad knyga apie talentingą veliuoniškį pačioje Veliuonoje bus pristatyta baigiantis metams, gruodžio mėnesį. Ir nė kiek neabejojo, kad pažintis su Valentino Gerulaičio kūryba naujai atvers tėviškės grožį, istorinę svarbą, įkvėps ieškoti ir kurti.
