Kviečiame visas Lietuvos savivaldybes, miestus ir miestelius kartu švęsti svarbią sukaktį – Lietuva jau 21 metus yra stipriausios pasaulyje gynybinės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) narė.
Kovo 29 d., šeštadienį, 12 val. kviečiame kartu visoje Lietuvoje surengti Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremoniją. Pagrindinėse aikštėse suburkime savo bendruomenes, pasikvieskime Lietuvos šaulių sąjungos ir kitų visuomeninių organizacijų atstovus, savo draugus ir švęskime kartu.
Šia bendra akcija dar kartą susitelkime ir parodykime savo solidarumą ir vienybę. Pademonstruokime supratimą, kad kartu su sąjungininkais esame galingi, kad NATO – tai mes. Mes patys kuriame ir prisidedame prie savo šalies saugumo – kiekvienas iš mūsų ir mūsų sąjungininkai Lietuvoje.
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija – NATO, buvo įkurta 1949 m. Šią tarptautinę organizaciją sudaro Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės, susivienijusios tam, kad politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrintų visų Aljanso narių laisvę ir saugumą.
NATO buvo kuriamas siekiant visų pirma, išvengti Sovietų Sąjungos ekspansijos Europoje pavojaus. NATO pagrindas buvo ir išlieka kolektyvinė gynyba, įtvirtinta 5-ame Vašingtono sutarties straipsnyje, kuris įpareigoja valstybes ginti viena kitą, užtikrinti ir atkurti taiką ir saugumą.
NATO yra demokratinių valstybių bendruomenė, įsipareigojusi drauge ginti laisvę ir bendrą Vakarų civilizaciją, paremtą pamatinėmis demokratijos, individo laisvės ir teisės viršenybės nuostatomis.
Per 76-erius gyvavimo metus NATO tikslai nepasikeitė, Vašingtono Sutartis nebuvo perrašyta. Nuo 1949 m. iki dabar NATO iš 12-os išaugo į 32-jų valstybių-narių Aljansą. Naujausios narės yra Suomija ir Švedija, įstojusios į NATO atitinkamai 2023 m. ir 2024 m.
Lietuva, po apsisprendimo dėl narystės NATO, vykdydama reformas ir kitus narystei būtinus veiksmus, kryptingai siekė tapti Aljanso nare daugiau kaip 10 metų. 2004 metų kovo 29 dieną, Lietuvai tapus pilnateise NATO nare, Šiaulių oro bazėje nusileido NATO naikintuvai, kurie nepertraukiamai saugo Baltijos valstybių oro erdvę ir šiandien.
Lietuva aktyviai dalyvauja visų svarbiausių Aljanso sprendimų priėmimo procese, NATO vadovaujamose tarptautinėse operacijose ir įvairiose Aljanso iniciatyvose, pagal nacionalinius ir NATO reikalavimus plėtoja ir vysto kariuomenės pajėgumus.
2014 metais Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus karinę agresiją rytų Ukrainoje, NATO valstybės pripažino, kad išnykusiomis laikytos tradicinės karinės grėsmės niekur nedingo ir vėl susitelkė į pagrindinę NATO užduotį – kolektyvinę gynybą.
2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, tų pačių metų birželio 29 d. Madride vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime buvo sutarta dėl naujų NATO atgrasymo ir gynybos principų. 2023 m. Vilniaus ir 2024 m. Vašingtono viršūnių susitikimuose NATO valstybių lyderiai priėmė svarbius sprendimus tolesniam NATO atgrasymui ir gynybai stiprinti ir užtikrinti, kad sąjungininkės būtų pasirengusios reaguoti į grėsmes.
Įgyvendinant priimtus sprendimus buvo sustiprintos NATO greito reagavimo pajėgos; įsteigtos vadavietės – NATO pajėgų integravimo vienetai NATO rytinio flango valstybėse; sustiprinta NATO oro policija Baltijos šalyse; Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje įsteigti NATO priešakinių pajėgų batalionai, pasiruošę kartu su nacionalinėmis pajėgomis iš karto reaguoti į kylančias grėsmes.
2023 metais buvo priimtas sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam buvimui Lietuvoje. Šis sprendimas – istorinis tiek Vokietijai, tiek Lietuvai, turintis didžiulę stabilumo stiprinimo visame regione bei Europoje reikšmę. Šis sprendimas atspindi ir NATO įsipareigojimą kolektyvinei gynybai ir yra Aljanso regioninių gynybos planų dalis.
Reaguodama į besikeičiančią geopolitinę situaciją Lietuva kartu su sąjungininkais imasi konkrečių veiksmų, kad įtvirtintų politinį įsipareigojimą ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą: stiprinamos karinės pajėgos, didinama jų parengtis, vystomi būtini kariniai pajėgumai.
Lietuvos kryptingas ir nuolat vykstantis pasirengimas kolektyvinei gynybai, nuolatinės konsultacijos ir sprendimų paieškos užtikrina sąjungininkų vienybę ir stiprybę, įgalinančią spręsti iššūkius besikeičiančioje grėsmių ir iššūkių aplinkoje.
