Spalio 31 d. vyksiančiame Jurbarko r. savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomas sprendimo projektas, kuriuo savivaldybei siūloma prisidėti prie Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrijos planuojamo projekto. Samariečiai planuotų remontuoti labdaros valgyklą ir atnaujinti jos įrangą. To nepadarius valgykla negalės veikti, nes neatitinka higienos reikalavimų.
Ilgi darbo metai
Idėją apie pagalbą socialiai remtiniems žmonėms maistu į Jurbarką atvežė vokiečiai, nepriklausomybės aušroje ieškoję būdų padėti ir į Lietuvą atgabenę ne vieną toną labdaros. „Mūsų organizacija Jurbarke jau veikė penkerius metus, todėl svečiai iš Vokietijos pasiūlė rūpintis šia sritimi. Drauge ėjome pas tuometę savivaldybės valdžią. Idėjai dėl labdaros valgyklos buvo pritarta“, – prisimena Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrijos pirmininkė Kristina Vančienė. Labdaros valgykla buvo įkurta 1997 m.
Vokiečiai savivaldybei turėjo kelias sąlygas – prašė suteikti panaudai patalpas, apmokėti patiriamas komunalines išlaidas ir paremti pinigais produktams įsigyti.
Samariečiai sau prisiėmė pareigą aptarnauti labdaros valgyklą, joje dirbti ir vykdyti veiklą savanorystės pagrindu. Partneriai iš Vokietijos dabartinėje labdaros valgykloje padarė remontą, parūpino įrangą ir baldus, kad valgykla galėtų dirbti. „Žinoma, visa įranga buvo naudota, bet ji puikiai veikė. Tiesą sakant, ją naudojame ir dabar. Tačiau viskas jau moraliai ir fiziškai pasenę“, – sako K. Vančienė.
Samariečių pastangomis labdaros valgykla veikia jau 22 metus. Savivaldybė laikosi savo pažado – leidžia valgyklai naudotis patalpomis, apmoka komunalines išlaidas ir paremia finansiškai. „Esame dėkingi savivaldybei už paramą, bet jos jau toli gražu neužtenka. Šiemet produktams pirkti gavome 7 tūkst. Eur visiems metams. Tokia pat valgykla veikia Kelmėje. Ten savivaldybė kas mėnesį apmoka faktines išlaidas maisto produktams, skiria pinigų darbuotojų atlyginimams. Mes patys turime uždirbti valgyklai išlaikyti“, – tikina Jurbarko bendrijos pirmininkė.
Uždirba patys
Kad išlaikytų valgyklą, samariečiai įkūrė parduotuvę, kurioje parduodami partnerių iš užsienio labdarai atvežti daiktai, valgykloje gaminami komerciniai pietūs, kurių pavalgyti gali ateiti bet kuris gyventojas. „Situacija – prastėja. Komercinių valgytojų nedaugėja. Kad padengtume valgyklos išlaikymo išlaidas, jų kasdien turėtų valgyti apie 100. Labdaros parduotuvė taip pat nebepelninga. Dabar Lietuvoje galima nusipirkti visko, be to, vokiečiai savo labdarą nukreipė į skurdesnes šalis“, – kad vis sunkiau išsilaikyti tikina K. Vančienė.
Kad valgykla, parduotuvė galėtų veikti, teko įdarbinti kelis žmones – virėją, pardavėją, sandėlininkę, buhalterę, vairuotoją. „Vyriausybei padidinus „Sodros“ mokesčius bei pakėlus minimalią algą pasidarė riesta. Pernai žmonės atlyginimo laukė kelis mėnesius. Žiemą buvo labai sunku išsiversti – nebuvo valgytojų už pinigus. Šiemet susimažinom etatų dalis iki 0,5-0,75. Gelbsti savanoriškas darbas“, – sako K. Vančienė.
Pasak bendrijos pirmininkės, nemažai žmonių ateina padirbėti už maistą, lauknešėlį į namus. „Savanoriškai, be užmokesčio dirba ir virėjos padėjėja ir valytoja, mielai už maisto paketus padeda ir valgyklos klientai. Be savanoriško darbo neišsiverstume“, – įsitikinusi K. Vančienė.
Išsilaikyti padeda ir kiekvieną savaitę gaunami maisto produktai iš prekybos centro „Norfa“. Gauname visko – daržovių, vaisių, kiaušinių, pieno produktų, kepenėlių, silkių. Nuo gaunamų produktų kiekio priklauso tai, kiek kartų – vieną ar du per savaitę paruošiame savo klientams lauknešėlius į namus“, – sako K. Vančienė.
Didelė paspirtis samariečiams „Maisto banko“ akcijos. „Du kartus per metus rengiamose akcijose mes produktų prašome paaukoti dviejuose miesto prekybos centruose. Ir šį savaitgalį vyksta ši akcija. Surinktus produktus naudojame gaminant patiekalus valgykloje arba dedame į maisto paketus“, – pasakoja samariečių vadovė.
Samariečius paremia ir vietiniai ūkininkai, už savikainą parduodantys daržovių, mėsos produktų. Kiekviena parama – labai reikalinga, nes vargo prispausti miesto gyventojai jau įprato per pietus sukti į Kauno gatvėje esamą labdaros valgyklą.
Padeda išgyventi
Valgyklai pradėjus dirbti, joje kasdien apsilankydavo apie 20 jurbarkiečių, dabar kasdien, išskyrus savaitgalius, čia karšto maisto gauna 50-89 asmenys. „Kai kuriems žmonėms, tai – vienintelis būdas išgyventi. Jie čia gauna karšto maisto, dar į namus parsineša. Dažnas iš jų negauna jokios socialinės paramos – gal neįvykdęs Užimtumo tarnybos sąlygų buvo iš jos išmestas, gal nemokantis tvarkytis gyvenime. Kai kuriems gresia netekti ir būsto, nes nemoka komunalinių mokesčių“, – sako K. Vančienė.
Valgykloje lankosi skurdžiausi asmenys, turintys neįgalumą, gausias šeimas, sulaukę senatvės ir neturintys, kas jais pasirūpina. Kas gali gauti nemokamą maitinimą, sprendžia komisija, sudaryta iš seniūnijos darbuotojų ir samariečių bendrijos atstovų. „Iki kiekvieno mėnesio 25 d. į seniūniją reikia pristatyti pažymas apie šeimos sudėtį ir gaunamas pajamas. Maitinimą galima gauti, jei pajamos vienam žmogui neviršija 183 Eur. Na, gal keliais eurais gali būti ir didesnės. Iki mėnesio pradžios mes prašymus apsvarstome ir paskiriame maitinimą. Sąrašus sudarome kas mėnesį. Žinoma, būna ir išskirtinių atvejų, kai žmogui atsitinka kokia nelaimė. Tada jų bėdoje nepaliekame“, – tvarką, kaip gauti nemokamą maitinimą, aiškina K. Vančienė.
Ne visi asmenys, kuriems paskirtas maitinimas, gali patys ateiti į valgyklą, tada jiems maistą į namus parneša artimieji arba socialiniai darbuotojai. Kasdien valgyklos darbuotojai aptarnauja kelias dešimtis nemokamo maitinimo gavėjų, pavalgyti čia užsuka ir už pietus susimokantys jurbarkiečiai – jiems pietūs nekainuoja ir 3 eurų.
Parengė projektą
Dauguma labdaros valgykloje besilankančiųjų tikriausiai neįsivaizduoja, kad jos galėtų nelikti, tačiau tokia grėsmė iškilo. „Kasmet mus tikrina Jurbarko maisto ir veterinarijos tarnyba, ir kasmet gauname įspėjimus dėl patalpų. Kiek galime pasiremontuojam, bet daugiau taip tęstis negali. Šiemet vėl gavome sąrašą darbų, kuriuos turime atlikti, jei norime, kad valgyklai būtų leista dirbti toliau“, – sako K. Vančienė.
Samariečiai ir patys puikiai mato – remontas būtinas: reikia tvarkyti sienas, lubas, keisti nutriušusius baldus. „Šaldytuvai – surūdiję, krosnys – neekonomiškos, kai kurios kaitvietės neveikia. Visai įrangai per 20 metų“, – sako K. Vančienė. Tikrintojai liepė įrengti atskirą plovyklą, praplatinti sienose indų surinkimo ir produktų padavimo angas, išversti pertvaras, panaikinti vieną sanitarinį mazgą. „Turime pakeisti visus aliuminius maisto ruošimo indus, puodus. Tai – milžiniškos sumos. Iš kur viskam gauti pinigų teko pasukti galvą. Valdybos sprendimu nutarėme rašyti projektą“, – sako K. Vančienė.
Samariečiai nusprendė dalyvauti miesto vietos veiklos grupės „Jurbarkas“ 2016-2022 m. vietos plėtros strategijos projektų konkurse, kuriam pateikė projekto „Labdaros valgyklos atnaujinimas“ paraišką. Projekto vertė – 50 tūkst. Eur. „Numatėme padaryti kapitalinį remontą, nupirkti įrangą virtuvei, taip pat dar liks pinigų minkštosioms veikloms – rengsime maisto gaminimo mokymus vaikams arba rengsime savanorius savo valgyklai. Šias veiklas dar derinsime su agentūra“, – planais dalijasi bendrijos pirmininkė.
Kad projektas būtų įvertintas teigiamai ir gautų finansavimą, reikia, kad tarybos nariai pritartų teikiamam sprendimo projektui. „Pagal projekto sąlygas reikalaujama, kad taryba jam pritartų, savivaldybė įsipareigotų skirti 10 proc. koofinansavimą bei savivaldybės administracija sudarytų su mūsų bendrija partnerystės sutartį, kuri garantuotų patalpų panaudą bei teisę jas remontuoti iki 2027 m.“, – sąlygas, kurias turėtų patvirtinti rajono taryba, vardija K. Vančienė.
Pasak samariečių vadovės, jei taryba sprendimui pritars, projektas finansavimą tikrai gaus. „Paruoštą paraišką Europos socialinio fondo agentūrai turime pateikti iki lapkričio 23 d. Joje turi būti numatytas ir savivaldybės įsipareigojimas. Tai – vienintelė galimybė suremontuoti valgyklą, nupirkti įrangą. Jei taryba sprendimui nepritartų, bijau, kad valgyklą tektų uždaryti“, – apie blogiausią scenarijų K. Vančienė bijo ir pagalvoti, todėl tarybos posėdžio laukia su viltimi ir tikisi politikų supratimo, kokią svarbią misiją samariečiai atlieka.
Jūratė Stanaitienė
