Kasmet artėjant metų pabaigai ir prasidėjus gražiausių švenčių laukimui, Jurbarko kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai sukviečia jurbarkiečius į teatralizuotą šventinį koncertą. Šiais metais šis koncertas vadinosi „Laimingas bilietas“ ir pakvietė žiūrovus į nuotaikingą kelionę aplink pasaulį.
Visus atvykstančius į renginį pasitiko vaikų ir jaunimo teatro „Vaivorykštė“ (vad. B. Šneiderienė) aktoriai, ragindami užpildyti loterijos kuponus ir laimėti šaunius prizus. Kai žiūrovų salė buvo pilnutėlė, su visais nuotaikingai sveikinosi loterijos vedėjai, skelbdami 3 laiminguosius: dviems iš jų atiteko daiktiniai prizai, o ištraukus trečiąjį kuponą paaiškėjo, jog pagrindinį prizą – kelionę kruizu aplink pasaulį – laimėjo Jonaičių šeima (Skirsnemunės skyriaus mėgėjų teatras, vad. B. Šneiderienė). Keliautojams čia pat buvo įteikti lagaminai ir jie palydėti į įspūdingą, kelionę, kur jų laukė daugybė nuotykių…
Kol šeimyna bandė suprasti, kokia laimė jiems nusišypsojo, pasirodė čigonės, ne tik dovanojusios charakteringą šokį (merginų šiuolaikinio šokio grupė „Dona“, vad. K. Donauskienė), bet ir būrė ateitį (Skirsnemunės teatras, vad. B. Šneiderienė). Čigonių šėlsmą nutraukė pranešimas, kad jau laikas lipti į laivą, tad nusileidus tikram laivo trapui, šeima suskubo keliauti. Laivo registratūroje juos pasitiko nuotaikingos darbuotojos, sušokusios „kantri“ stiliaus šokį (Skirsnemunės skyriaus šokių kolektyvai „Svaja“ ir „Enigma“, vad. R. Plikusienė). Iškart po šio pasirodymo keliautojams savo dėmesį ir dainą skyrė jaunieji jūreiviai (berniukų choro „Bildukas“ jaunuolių grupė, vad. D. Lapienė), o po jų – gražuolių rusaičių būrys (moterų choras „Lelija“, vad. D. Jonušauskienė). Vėliau laukė susitikimas su žydų (liaudiškų šokių studija „Nemunėlis“, vad. J. Telišauskienė) bei karaimų (vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Mituva“, vad. J. Lukauskienė) atstovais, kurie dovanojo įspūdingus šokius. Po šių smagių susitikimų šeimą aplankė ir pats laivo kapitonas, ypač nustebinęs keliautojus – jis pasirodė pasipuošęs sijonu, mat buvo Škotijos gyventojas. Paskui kapitoną į sceną žengė ir visa jo komanda: nuotaikingų škotų kompanija, atlikę smagų kūrinį įvairiais instrumentais (liaudiška kapela „Mituva“, vad. V. Žemliauskas).
Scenoje vis keičiantis vaizdams, keitėsi ir aplankytos šalys – štai, visai netikėtai, kruizinis laivas pasiekė egzotines šalis, kurių gyventojai džiugino keliautojus nuostabiais havajiečių ir papuasų šokiais (šiuolaikinio šokio studija „Šypsena“, vad. J. Telišauskienė) ir pačiomis linksmiausiomis meksikietiškomis dainomis (Žindaičių skyriaus kapela „Dargaitėliai“, vad. A. Petruitis). Jonaičių dukrai maloniausius prisiminimus be abejonės paliko Indijos atstovės, kurios ne tik nudžiugino savo tradiciniu masažu, bet ir skambia daina (folkloro grupė „Imsrė“, vad. B. Bartkutė). Deja, ilgai prisiminimais gyventi neteko, mat laivas pateko į Bermudų trikampį, tačiau laimei, visi išgyveno ir dovanojo žiūrovams gražiausias dainas (kapela „Šilas“, vad. A. Lapė).
Kaip ir būrė čigonės, Jonaičių šeimos laukė daugybė netikėtumų, vienas jų – ypač netikėtos piratų laivo užgrobimo planinės pratybos (Girdžių skyriaus mėgėjų teatras, vad. L. Zdanavičienė), kurios ne juokais visus išgąsdino. Tačiau greitai į pagalbą atskubėjo mažieji piratai (berniukų choras „Bildukas“, vad. D. Lapienė) ir savo nuotaikinga daina privertė pamiršti visas negandas. Užplūdus galybei įspūdžių Jonaičiai neturėjo laiko ieškoti savo netikėtai dingusio sūnaus, tik bandė jam prisiskambinti telefonu, deja, buvo per silpnas ryšys, tad beliko pasiguosti prisiminimais (jaunesnioji vaikų ir jaunimo teatro „Vaivorykštė“ grupė, vad. B. Šneiderienė), kad vaikystėje jis taip pat mėgo eiti ten, kur nori. O sūnus, pasirodo, pateko pas arabus, su kuriais vėliau pasirodė scenoje ir atliko ypatingą arabišką kūrinį (kapela „Santaka“, vad. P. Pojavis). Jonaičių dukra ypač susižavėjo šiais vyriškiais ir vieną išsirinko sau į vyrus, tad visai netrukus scenoje sukosi lietuviškos poros (liaudiškų šokių studija „Nemunėlis“, vad. J. Telišauskienė) ir buvo ruošiamasi lietuviškoms vestuvėms. Tačiau pasirodžius jauniesiems, paaiškėjo, kad dukters išsirinktas vyras yra ne kas kitas, o jos..brolis! Šis džiaugėsi radęs būdą grįžti namo prieš šv. Kalėdas, o apie jų laukimą pranešė nuotaikingi elniai (moterų vokalinis ansamblis „Verdenė“, vad. D. Jonušauskienė), į sceną atgabenę ypatingą siuntą – kalėdinę dovaną. Atsivėrus dovanų dėžei į sceną pasipylė būrys linksmų beždžionėlių (Jurbarko kultūros centro darbuotojai), skelbiančių artėjančius 2016-uosius Ugninės beždžionės metais. Prie jų prisijungė ir Kalėdų senelis ir visi kartu savo gražia daina pasveikino visus susirinkusius ir palinkėjo gražių artėjančių švenčių.
Štai toks nuotaikingas, šventiškas ir gražus buvo šių metų Jurbarko kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų koncertas, kurį režisavo G. Zareckas.
Jurbarko kultūros centras dėkoja žiūrovams, kurie visus metus lankė mūsų renginius, rėmėjams, kurie padėjo sukurti gražesnes šventes ir mėgėjų meno kolektyvų nariams, kurių pasirodymai nuolat džiugina mūsų akį ir širdį.
Jurbarko kultūros centro ir „Šviesos“ inform.
Ačiū už puikų renginį ir reginį.