Rugpjūtį Vyriausybė patvirtino Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimus, kuriais nustatoma neformaliojo ugdymo krepšelio lėšų skyrimo ir naudojimo tvarka. Nuo spalio 1 d. švietimo teikėjai finansuojami iš neformaliojo ugdymo krepšelio lėšų. Iš Valstybės biudžeto šiais metais tam skirta 3 mln. 240 tūkst. eurų.
Kalnai dokumentų
Lėšos savivaldybėms paskirstytos pagal mokinių skaičių. Jurbarko savivaldybei neformaliajam vaikų švietimui (NVŠ) skirta 32678 Eur. Šie pinigai skirti trims mėnesiams – tokiam laikui patvirtintas neformaliojo ugdymo krepšelių biudžetas. Naujoji sistema turėjo pradėti veikti nuo mėnesio pradžios, tačiau, kaip kiekvieną kartą pradedant naują dalyką, atsiranda neaiškumų, užtrunka dokumentacijos tvarkymas.
Pasak neformaliojo ugdymo kuratorės Jurbarko r. savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistės Zitos Tytmonienės, užtrunka sutikrinti švietimo teikėjų pateiktus programose dalyvaujančių vaikų sąrašus su duomenimis Mokinių registre.
Valdininkai negali atlikti darbo iki galo dėl negaunamų duomenų, o programų rengėjai nepajėgūs per trumpą laiką išpildyti visų reikalavimų, ypač jei neturi jokios dokumentų rengimo patirties.
Pasak vieno švietimo teikėjo, kartais atrodo geriau savanoriauti be užmokesčio, negu įgyvendinti visus biurokratinius reikalavimus.
NVŠ programas teikti galėjo visuomeninės organizacijos, klubai, kultūros centrai, asociacijos, laisvieji mokytojai. Finansavimo negalėjo tikėtis bendrojo ugdymo mokyklų būreliai bei formalųjį švietimą papildančios įstaigos nuolat veikiančioms programoms – šios veiklos finansuojamos pagal ugdymo planus.
Švietimo teikėjams keliamas reikalavimas būti išklausius pedagoginių-psichologinių žinių kursą. Nors programas teikė jau dirbantys su vaikais žmonės, trys iš jų tokių kursų nebuvo baigę. Todėl Jurbarko r. savivaldybės Švietimo skyrius kartus su Jurbarko švietimo centru nuo spalio vidurio rengia mokymus, kuriuos baigę programų vykdytojai atitiks reikalavimus.
Prieš teikdami skyriui paraiškas švietimo teikėjai turėjo registruotis Švietimo ir mokslo institucijų registre. Pateiktas paraiškas ir programas vertino komisija, patvirtino Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė.
Patvirtinus programas švietimo teikėjai galėjo reklamuoti užsiėmimus ir ieškoti vaikų, norinčių juos lankyti. Lankyti užsiėmimus gali moksleiviai, besimokantys pagal bendrojo ugdymo programas – pradedant šešiamečiais ir baigiant 21 metų turinčiais spec. poreikių jaunuoliais.
Vienas moksleivis gali dalyvauti tik vienoje programoje, finansuojamoje iš neformaliojo ugdymo krepšelio lėšų. Moksleivis gerai apsvarstęs turi pasirinkti užsiėmimą, kurį lankys visus tris mėnesius po 2 val. per savaitę. Krepšelio negalima dalyti, susigrąžinti ar perkelti į kitą programą. Moksleivio tėvai su švietimo teikėju sudaro sutartį. Tada vaikas gali būti įtraukiamas į programos sąrašus. Jei moksleivio tėveliai iš nežinojimo ar kitų paskatų vedini sudaro sutartis su keliais programų vykdytojais, moksleivis įtraukiamas į pirmo jį užregistravusio vadovo sąrašą.
Daug darbo turi ir Švietimo skyriaus darbuotojai, ir programų teikėjai. Terminas pateikti paraiškas nebuvo ilgas, tad užsiėmimų sumanytojai turėjo padirbėti iš peties. Buvo ir nespėjusių – Veliuonos kultūros centras programą tvirtinti pateikė jau po vertinimo komisijos posėdžio, todėl prarado galimybę pretenduoti į finansavimą.
Švietimo skyriaus vyr. specialistės Z. Tytmonienės manymu, atsakingai dirbantys ir veiklą planuojantys žmonės viską suspėjo, buvo patvirtinti 8 švietimo teikėjai ir 10 programų.
Visos laiku pateiktos programos finansavimą gaus. Programose dalyvaus apie 520 moksleivių. Vienam mokiniui skiriama 15 eurų per mėnesį. Per visą 3 mėnesių laikotarpį – po 45 eurus. Iš tam skirtos beveik 33 tūkst. Eur sumos bus panaudota tik 23400 Eur.
Pasiūlymų įvairovė
Programų pateikta ne tiek ir daug, tačiau jos gana skirtingos. Didesnę pasiūlą turi miesto vaikai, tačiau yra programų, į kurias planuojama pritraukti ir kaimiškų vietovių moksleivius.
Asociacija „Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos bendruomenė“ pateikė dvi programas: „Auginkime sportą mylinčius vaikus“, pagal kurią treneris mokys vaikus futbolo paslapčių, o programa „Tėvynės labui“ supažindins su karyba.
Jaunųjų šaulių ugdymo programą pateikė Lietuvos šaulių sąjunga, kuri veiklą vykdys Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje, Vytauto Didžiojo pagrindinėje mokykloje ir Vadžgirio, Šimkaičių, Girdžių ir Juodaičių mokyklose.
Lietuvos skautija, kaip ir Lietuvos šaulių sąjunga, programą teikė Lietuvos mastu. Ji bus vykdoma šešiose mokyklose.
Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla vykdys programą „Puošk savo miestą“, vadovaujamą dailės mokytojos Linos Rušienės. Užsiėmimuose vaikai mokysis grafiti technikos, ruoš projektus ir puoš miesto erdves.
Gabija Viduolytė, atstovaujanti Jurbarko krašto muziejui, vaikus pakvietė į keramikos užsiėmimus, kuriuose lipdys, degs ir dailins įvairius molinukus.
Jurbarko kultūros centro režisierė Birutė Šneiderienė kviečia vaikus kilti su „Vaivorykšte“. Teatralė susirinko 40 teatrą mylinčių vaikų, kuriuos mokys vaidinti, supažindins su scenos kultūra, kurs etiudus, didžiųjų švenčių proga džiugins senelius, lankys darželius ir mokyklas.
Populiariausios – senas tradicijas ir įdirbį turinčių šaulių ir skautų programos. Didelį būrį moksleivių susirinko sporto klubas „Pantera“ ir pamažu, bet matomai į žmonių, dirbančių su vaikais, gretas įsiliejusi Sandra Mielkaitytė.
Užsiėmimai jau vyksta
Nors dokumentų tvarkymas dar nebaigtas, programų vykdytojai nesnaudžia. Su vaikais jau dirba „Panteros“ vadovas Mindaugas Smirnovas, į veiklą įsisuko ir S. Mielkaitytės mokinukai.
79 vaikai pasirinko trenerio M. Smirnovo pasiūlytą programą „Susipažink su MMA/jiu jitsu ir ugniagesių sporto šakomis“. Ilgametę patirtį turintis sportininkas pasiruošęs savo žinias perduoti Šimkaičių ir Jurbarko vaikams.
Programos dalyvius M. Smirnovas susirado užėjęs į mokyklas ir pasiūlęs vaikams prisijungti. „Panteros“ klubas gerai žinomas Jurbarke, tad norinčiųjų netrūko.
„Ne visi norintys suspėjo užsiregistruoti – tikrai buvo nedaug laiko paruošti sąrašus. Dar ir dabar yra besiprašančių“, – sako treneris. Šiame būrelyje vaikai supažindinami su kovos menais bei ugniagesių darbu.
Užsiėmimai vyksta du kartus per savaitę Šimkaičių pagrindinėje mokykloje ir sporto klubo salėje, o su priešgaisrinės tarnybos darbu susipažįstama ir šios tarnybos punktuose. Treneris tvirtina, kad dauguma užsirašiusiųjų į programą – nauji vaikai, niekad nedalyvavę tokiose veiklose.
Vaikams, užsiėmimus lankantiems Šimkaičiuose, programa nieko nekainuoja. Jurbarke pasirašydamas sutartis su tėveliais treneris sutarė mažinti mokestį už treniruotes, o gaunamus papildomus pinigus už neformalųjį ugdymą skirti įrangai pirkti. Klubui reikia ir tatamių, ir kriaušių, ir apsaugų. Naujasis finansavimas leis atnaujinti inventorių, o tėveliams vaikų užsiėmimai kainuos pigiau.
Pasak M. Smirnovo, mokestis už užsiėmimus, kad ir labai nedidelis, motyvuoja ir vaikus, ir tėvelius nemesti darbo pusiaukelėje.
Vienintelė laisvoji mokytoja, pateikusi net dvi programas – Sandra Mielkaitytė. Jos siūlomus užsiėmimus pasirinko 108 vaikai: 24 lankys turistų būrelį, likusieji kurs eko meną iš antrinių žaliavų.
Mažųjų turistų studija įsikūrė vaikų žaidimų kambaryje, kuriame vaikai iki 12 metų amžiaus dviejose grupėse susipažįsta su įvairiomis šalimis, Lietuvos regionais, didžiausiais miestais, upėmis, lankytinais objektais. Vaikai gaminasi aptariamos šalies atributiką, paprastesnius patiekalus.
Eko kūryba užsiima 3 grupės vaikų žaidimų kambaryje „Kūlverstukas“ ir Atviroje jaunimo erdvėje (AJE), grupė vaikų, lankančių dienos centrą, bei spec. poreikių turintys vaikai Smalininkuose. Programos vadovė ruošiasi vykti pas vaikus į Vadžgirį.
„Spalį dirbame su popieriumi, lapkritį kursime iš antrinių žaliavų, o gruodį ruošime dovanas vienišiems seneliams, pas kuriuos vaikus pažadėjo nusivežti LIONS klubo nariai“, – planais dalijasi S. Mielkaitytė.
Moksleiviai apie Sandros veiklą žinojo iš anksčiau vykusios Mobiliojo laisvalaikio programos ir veiklų mokykloje, AJE, tad norinčiųjų lankyti užsiėmimus netrūko.
Pasak S. Mielkaitytės, moksleivių tėveliams primokėti už būrelius nereikia. Ji bandys išsiversti su pinigais, gaunamais iš neformaliojo švietimo krepšelio lėšų.
„Kadangi gaminame iš įvairių atliekų, o už patalpas, kuriose vyksta veikla, mokėti nereikia, kaip nors išgyvensime“, – menininkė paneigia nuomonę, kad iš šios veiklos galima praturtėti. Nežinia, kiek vaikų lankytų mokamus užsiėmimus, tačiau dabar atsiranda vienas kitas, norintis dalyvauti abiejose S. Mielkaitytės siūlomose veiklose. Už antrąjį būrelį tėveliai patys sumoka 15 eurų.
Pasitikės, bet tikrins
Didžiausi pavojai ir iššūkiai kils įsibėgėjus programoms. Žinia, vaikams pabosta lankyti vieną užsiėmimą, ir po mėnesio kito jie gali išsilakstyti, o skirtas finansavimas – niekur nedings.
Pasak Z. Tytmonienės, seminaruose Švietimo skyriaus darbuotojai buvo raginami į programų vykdymą žiūrėti pozityviai. Tad vienas kitas prapuolęs vaikas tikrai nesąlygos programos uždarymo. Vardan kitų vaikų, pasirinkusių užsiėmimus ir turėjusių lūkesčių, užsiėmimai turėtų vykti ir toliau. Tačiau Švietimo skyriaus vyr. specialistė neneigia, kad atsiranda galimybė piktnaudžiauti. Grubių nusižengimų toleruoti nežadama.
„Būdama neformaliojo ugdymo kuratore vykdysiu visų veiklų stebėjimą“, – sako Z. Tytmonienė. Švietimo teikėjai pateikia užsiėmimų grafikus, tad specialistė nuolat juose lankysis, stebės, kaip vykdomos programos, kiek vaikų jas lanko, teirausis, ar jie patenkinti užsiėmimais ir vadovų darbu.
Z. Tytmonienė užsiėmimuose apsilankys neperspėjusi, pildys stebėsenos protokolus, kurių pagrindu švietimo teikėjams nevykdant įsipareigojimų sutartis su jais gali būti nutraukta. Tuomet bus nutrauktas ir finansavimas. Jei viskas vyks gerai, programų vykdytojus finansavimo lėšos pasieks kiekvieno mėnesio gale.
Panašus neformaliojo vaikų švietimo finansavimo principas buvo išbandytas ES remtame projekte 4 savivaldybėse. Kaip jis veiks visoje Lietuvoje, pamatysime po mėnesio ar visų trijų.
Ir Švietimo skyriaus darbuotojai, ir švietimo teikėjai turi daug vilčių, kad toks finansavimo modelis bus pratęstas ir kitiems metams – įdėta daug darbo, pradėta dirbti su vaikais programose, kurios turi tęstinumą. Tik trys mėnesiai veiklos gali nepateisinti vaikų ir jų tėvų lūkesčių.
Švietimo ir mokslo ministerija įvesdama NVŠ krepšelį tikisi, kad bent 20 proc. daugiau vaikų galės dalyvauti veiklose ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kaimuose. Taip pat atsiras naujesnių, įdomesnių neformaliojo švietimo formų, kurias galės siūlyti įvairių sričių atstovai.
Jūratė Stanaitienė
