1387 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegija įsteigta Vilniaus vyskupystė. Prasidėjo institucinė Katalikų Bažnyčios veikla Lietuvoje.
1562 m. Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam Livonijos magistras Gotardas Ketleris perdavė Dauguvos žiočių pilį – Daugavgryvą ir visas Ordino žemes, esančias už Dauguvos upės.
1806 m. Logoisko dvare (Baltarusija) gimė Lietuvos didikas, ekonomistas, istorikas, Lietuvos archeologijos pradininkas Konstantinas Tiškevičius. Mirė 1868 m. Minske (Baltarusija).
1809 m. Vilniaus rotušėje atlikta Jozefo Haidno oratorija „Pasaulio sutvėrimas“. Pagrindinę partiją atliko garsi to meto dainininkė Kristina Gerhardi.
1866 m. Selemos Būdoje (dab. Selema), Sasnavos valsčiuje, gimė visuomenės ir kultūros veikėjas, trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas Kazys Grinius. Mirė 1950 m. Čikagoje (JAV). 1994 m. perlaidotas Lietuvoje.
1919 m. išleisti pirmieji spalvoti Lietuvos pašto ženklai, pagal Kazio Šimonio ir Tado Daugirdo piešinį spausdinti Berlyne. Nominalai – 10, 15 ir 30 skatikų.
1921 m. įsteigta neoficiali Lietuvos atstovybė Vatikane. Pirmuoju atstovu paskirtas daktaras Juozas Šaulys.
1989 m. įsteigta Lietuvos fotomenininkų sąjunga.
1999 m. Hamburge atidarytas Lietuvos garbės konsulatas tapo šimtąja Lietuvos konsuline atstovybe.
2002 m. Čikagos M. K. Čiurlionio muziejus Kauno paveikslų galerijai padovanojo daugiau kaip 300 lietuvių dailininkų kūrinių. Ta proga Kaune atidaryta vaizduojamosios dailės paroda „Čikaga-Kaunas: galerijos sugrįžimas“, kurioje pristatyti dovanotieji kūriniai.
2005 m. Minske vykusioje 12-ojoje tarptautinėje knygų mugėje, kurioje dalyvavo leidėjai iš 33 valstybių, pirmą kartą nacionalinį stendą pristatė Lietuvos ambasada Baltarusijoje.
2007 m. po sunkios ligos mirė 45 metų prozininkė, eseistė, dramaturgė ir dailininkė Jurga Ivanauskaitė.
2014 m. Kaune, ant pastato Laisvės alėjoje, kur gyveno vertėjas, poetas bei mokytojas Vaclovas Šiugždinis, atidengta atminimo lenta. Ją sukūrė skulptorius Danielius Sodeika.
