Tęsiasi kova dėl pinigų keliams. Vyriausybei sumos nepadidinus, didesnę kelininkai siekia gauti Seime. Ekonomikos komitetas jau pritarė pridėti papildomus 200 mln. eurų, nors vargu, ar su tuo sutiks Biudžeto ir finansų komitetas, nes valdantieji kartoja, biudžeto prioritetas kitąmet – ne keliai. Vis tik niekas nesiginčija, kad keliai Lietuvoje prasti, o ekspertai priduria, kad investicijos į kelius – kaip dantų valymas – turi būti nuolatinės. Tuo metu kelininkai įsitikinę, ateina laikas apmokestinti ir elektromobilius.
„Aš jau 23 metus šneku apie tai, kad mūsų biudžetas per mažas mūsų išsivystymo lygiui. Čia yra bendra bėda“, – sako premjerės patarėjas, ekonomistas Raimondas Kuodis.
Blogi keliai – didesnės degalų sąnaudos, dažnesnis mašinų remontas. Ir taip – metai iš metų. Bet dabar, kelininkai sako, jau riba.
„Tiltų, kurie yra avarinės būklės, grubiai suapvalinu, yra 70. <…> 40 proc. kelių tinklo neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Tam, kad juos per vienus metus sutvarkytume dabartinėmis kainomis, tiek kelius, tiek tiltus, reikėtų apie 10 mlrd. eurų“, – skaičiuoja asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenko.
Jam antrina ir buvęs Automobilių kelių direkcijos vadovas.
„Iš vienos pusės, mes čia visi iPhone‘us turime, teslas, modernius automobilius ir turbūt turime vis dar didžiausią kiekį žvyrkelių Lietuvoj. Čia tas pats, kas išsipuošus ir su „Prada“ rankine vaikščioti su klumpėmis“, – įsitikinęs 2015–2017 metais direkcijai vadovavęs Egidijus Skrodenis.
Vyriausybė Kelių priežiūros ir plėtros programai biudžete kitąmet numatė 543 mln. eurų.
„Jeigu mes pažiūrėtumėme į darbo užmokesčio augimą ir į, sakykim, infliaciją, į produktų kainų kilimą, kuro, tai yra tikrai mažai, nes tai yra ta pati suma, kuri buvo prieš 3 metus“, – argumentuoja „Vilnius TECH“ Kelių tyrimo instituto direktorius Audrius Vaitkus.
Eismas / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Bet, anot finansų ministrės, kitąmet šalia 500 mln. eurų, keliams atiteks dar 130 mln. milijonų, gynybos reikmėms paimtų kaip solidarumo mokestis iš bankų. Taip pat 42 milijonai ES paramos. Taigi, iš viso – 715 mln. eurų. Kelininkai sako, ne visai taip.
„Jos nebus skirtos remontui šito tinklo, tos lėšos nukeliauja į karinį mobilumą. Taip, greičiausiai iš jų atiteks šiek tiek „Via Balticai“, atiteks privažiuojamiesiems keliams prie poligonų, dalelė jų atiteks dabar nestatomam Miškinių tiltui. Bet tai nepagerins [kitų kelių – LRT.lt]“ – sako Š. Frolenko.
Kelininkų asociacijos vadovas sako, kad daugybę metų kelių sąskaita dotuotos kitos sritys. Jų atstovai dabar piketuoja. Keliai piketuoti negali.
„Jeigu finansavimas išlieka toks, koks yra, kitais metais reikės priimt sprendimą ir atsakyti, ko nedaryti. Ar stabdyti „Via Balticą“ ir jos neužbaigti kitais metais. Ar tuomet tikrai nepradėti Utenos–Molėtų kelio remonto. Ar netvarkyti tiltų. Ar nedaryti jokio einamojo remonto“, – nuogąstauja Š. Frolenko.
Šarūnas Frolenko / I. Gelūno/BNS nuotr.
Buvęs Automobilių kelių direkcijos vadovas sako, kol pinigų yra tiek, kiek yra, finansavimą galbūt būtų galima numatyti konkretiems projektams, kad šie tikrai būtų baigti. Atimti iš kitų biudžete – ne išeitis.
„Ar aš tikrai pats norėčiau, kad būtų sumažinta švietimo sistemai, mokytojams atlyginimų nedidintų ar sveikatos sistemai sumažintų finansavimą. Tai greičiausiai nelabai norėčiau ir, man atrodo, kad sveikata ir švietimas gal šiek tiek svarbiau negu keliai. Bet iš kitos pusės, jeigu nerasime čia kompromiso, tai greitai į mokyklas nenuvažiuosi“, – kalba E. Skrodenis.
Pinigų užtenka tik duobėms lopyti
Premjerės patarėjas, ekonomistas R. Kuodis sako, klausimas, ar keliams skiriami pinigai leidžiami efektyviai.
„Jeigu mes lopome kelius vietoje to, kad sutvarkytume juos iš pagrindų, kaip yra, pavyzdžiui, Lenkijoje. Jeigu jūs pamatote remontuojamą kelią, tai jūs matote išfrezuotą gabalą, kuriame koks 20 centimetrų yra betono, o tik ant viršaus yra kažkoks nedidelis sluoksnis asfalto. Tai pas mus asfaltas dominuoja“, – dėsto jis.
Raimondas Kuodis / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Mokslininkas, Kelių tyrimo instituto vadovas sako, ar tik palopyti kelią, ar rimtai jį tvarkyti, sprendžia šio turto valdytojos – savivaldybės. O pati tvarkymo praktika tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje – vienoda.
„Bendrieji principai yra tie patys, tačiau nuo šalies išsivystymo lygio, nuo technologijų, nuo tam tikrų patirčių, <…> vienur dominuoja betono dangos, kitur asfalto dangos“, – aiškina ekspertas.
„Jeigu kelio visa konstrukcija yra subyrėjusi, <…> dėl pinigų trūkumo tik viršutinį sluoksnį keičiame žinodami, kad jis laikys tik 4–5 metus, dėl pinigų trūkumo tą darome. Ir tuos sprendimus priima ne rangovai“, – tikina A. Vaitkus.
Premjerės patarėjas sako, gal ne visur būtina asfaltuoti.
„Lietuva ištuštėjusi, yra daug žvyrkelių, kurių tiesiog nebūtina tvarkyti, nes ten yra dvi, trys trobos prie to dalyko. Tai ten pravažiavus greideriu porąkart per metus, problema išsisprendžia“, – svarsto R. Kuodis.
Eismas / D. Umbraso/LRT nuotr.
„Mes sakome, kad kreipkime dėmesį ir į nutolusias gyvenvietes, ir į vienkiemius, bet ten turi būti ieškoma pigesnių, racionalesnių sprendinių. <…> Būtent tokioms teritorijoms, privažiavimui, kur kaip įvardija, per dvi savaites viena šiukšliavežė parvažiuoja, yra supaprastintos dangos, plonesnės ir ten nevažiuoja sunkiasvoris transportas, jų nesulaužo“, – sako A. Vaitkus.
Siūlo įvesti mokesčius ir elektromobiliams
Keliams kasmet tenka dalis akcizo, kurį sumoka degalus perkantys žmonės. Kelininkai nori gauti didesnę jo dalį – 80 proc. Ekspertai sako, bėda ta, kad degalų pirkimas mažėja, nes mažėja gyventojų. Be to, daugėja elektromobilių, kurie kelius gadina lygiai taip pat, kaip benzinu ar dyzelinu varomos mašinos, bet akcizo nemoka.
Esą akivaizdu, kad reikia rasti iš esmės naują modelį, kaip finansuoti kelius. Turės atsirasti naujas mokestis, mokamas ir už elektromobilius.
Šarūnas Frolenko / L. Balandžio / BNS nuotr.
„Mes suprantame turbūt visi, kad šiuo metu tai yra paskata. Bet kažkada turės įvykti lūžio taškas ir turėsime rasti mokestį elektromobiliams“, – prognozuoja Š. Frolenko.
Bet mokesčiai – nepopuliaru. Valdantieji nukėlė mokesčių reformą. Buvęs Automobilių kelių direkcijos vadovas vardija kitas alternatyvas, iš ko galima finansuoti kelius. Pavyzdžiui, imti paskolas ar naudoti privačių pensijų fondų turtą. Bet ir šie variantai, sako, visada likdavo tik kalbomis.
eurai isgaravo kaip visad