Linijiniai šokiai suburia draugystei (audio) (9)

Rugpjūčio 23-iąją ketvirtąkart surengtas  respublikinis  linijinių šokių festivalis „Jurbarkas šokio ritmu 2025“, sulaukęs rekordinio dalyvių skaičiaus. Dvaro parko rate, vienu šokio ritmu sukosi net šešiolika Jurbarkan suvažiavusių kolektyvų.

Idėja sukirbėjo šventėje

Festivalio sumanytoja ir organizatorė, šokio ir sveikatingumo studijos „Sveikatos erdvė“ vadovė Ieva Janauskaitė festivalio idėją sako parsivežusi iš Tauragėje vykusios apskrities dainų šventės.

„Mūsų kolektyvas buvo pakviestas dalyvauti šioje šventėje. Idėja patiko. Grįžus namo, pamažu pradėjome dėlioti mintis, kad toks festivalis galėtų vykti ir Jurbarke. Šiandien jau gerai net nepamenu visų pirmojo festivalio detalių, tik šia idėja pasidalinus su Jurbarko kultūros centro renginių režisieriumi Gintaru Zarecku, jis pasiūlė festivalį įtraukti į Jurbarko krašto šventės repertuarą“, – prisiminimais dalijosi I. Janauskaitė.

Nors linijinių šokių festivalis vyksta rugpjūčio mėnesį, kai daugelis atostogauja, susidomėjimas juo kasmet tik auga. Pirmą kartą surengtame renginyje dalyvavo apie dešimt kolektyvų, o šiemet šis skaičius išaugo kone dvigubai. Dalyvavo šokėjai iš Kauno, Raseinių, Vilniaus, Panevėžio, Tauragės, Šilalės, Vilkijos, Rumšiškių, Biržų bei Rykantų ir namo išsivežė pačius geriausius įspūdžius.

Vyksta ir svetur

Dvyliktą sezoną skaičiuojančios šokių studijos „Sveikatos erdvė“ linijinių šokių kolektyvai mielai dalyvauja ir kituose šalies miestuose vykstančiuose festivaliuose. Ypač smagu važiuoti į vieną didžiausių – Palangoje rengiamą festivalį,  suburiantį beveik šimtą kolektyvų. Tuomet centrinė J. Basanavičiaus gatvė prisipildo muzikos ir judesio.

Kolektyvas savo jėgas yra išbandęs ir užsienyje – ne kartą dalyvavo linijinių šokių konkurse Latvijoje, iš kurio dvejus metus iš eilės parsivežė pirmąją ir antrąją vietas.

„Be abejonės, laimėti smagu, tačiau mes mieliau renkamės festivalius, kuriuose šokama savo malonumui, o ne dėl rezultatų. Artimiausiu metu planuojame vykti į pirmą kartą rengiamą linijinių šokių festivalį Nidoje“, – šypsodamasi pasakojo I. Janauskaitė.

Vilioja paprastumu

Linijiniai šokiai sparčiai populiarėja ne tik Jurbarke, bet ir visoje Lietuvoje. Prie to prisideda  augantis žmonių noras judėti, sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį.

„Tai neporiniai šokiai – galima šokti vienam, nereikia partnerio. Judesiai lengvi, pasikartojantys, dažniausiai atliekami sukantis į skirtingas puses. Nereikia jokio specialaus pasiruošimo ar sudėtingų žingsnių. Ir visai nesvarbu, kiek šokėjui metų – aštuoniolika ar šešiasdešimt penkeri. Jei tik yra sveikatos ir noro, šokti gali kiekvienas“, – pasakoja  Ieva.

Didžioji dalis šokių studijos narių – tikros senbuvės, šokančios jau daugelį metų. Vadovė  džiaugiasi, kad moterys noriai bendrauja ne tik repeticijose ar per pasirodymus, bet ir laisvalaikiu. Jos pačios susiorganizuoja įvairius vakarėlius, šventes.

„Kartu švenčiame kovo 8-ąją ar vasario 14-ąją, esame surengusios ne tik baltos, bet ir žalios spalvos aprangų vakarėlius, taip pat kaubojiško stiliaus šventę. Be abejonės, nepamirštame ir gimtadienių. Kartais į vakarėlius pasikviečiame ir kitų kolektyvų, su kuriais draugaujame“, – pasakoja Ieva.

Smagių įspūdžių moterys parsinešė ir iš netradicinės veiklos – kartu su menininke, tapytoja Romarika Pikeliene jos išbandė tapybą ant šilko. „Tai buvo labai įdomi edukacija, moterys liko sužavėtos“, – sako vadovė. Šokėjos kartu dalyvavo ir šiemet jaunimo surengtoje „Baltojoje vakarienėje“.

Paklausta, ar naujokėms lengva pritapti kolektyve, Ieva nusišypso – šokių grupėje kaita labai nedidelė. „Per dešimt metų pasikeitė vos kelios narės. Gyvename nedideliame mieste, todėl dauguma viena kitą pažįstame – ar tai būtų kaimynės, bendradarbės, buvusios klasiokės. O svarbiausia, kad visos moterys draugiškos ir mielai priima kiekvieną, kuri nori šokti“, – sako studijos vadovė.

Nuo vaikystės

Meilė šokiui Ievą lydi nuo vaikystės. Ji juokauja, kad turbūt jau gimė žinodama, jog savo gyvenimą sies būtent su šokiu. Penkerių metų mergaitę tėtis, tuomet dirbęs Jurbarko kultūros centre, nuvedė pas choreografę Jolantą Telišauskienę. „Atėjau ir likau“, – sako Ieva, prisimindama pirmuosius šokio žingsnius.

Baigusi choreografijos studijas ji sugrįžo į gimtąjį rajoną ir pradėjo dirbti trenere. Iš pradžių vedė sportinių šokių treniruotes, o vėliau atrado ir linijinius šokius. „Suburti pirmąjį linijinių šokių kolektyvą mane paskatino tuometė Eržvilko gimnazijos direktorė Jurgita Volbikienė. Ji ne tik padrąsino, bet ir pažadėjo pati ateiti šokti“, – pasakoja Ieva.

Pirmieji kolektyvai suburti nedideliuose rajono miesteliuose, o jau po metų, kaip pati sako, „užteko drąsos“ suburti grupę ir Jurbarke. Šiandien ji vadovauja keliems kolektyvams – linijinių, tautinių bei sportinių šokių grupėms, kuriose šokio džiaugsmą atranda įvairaus amžiaus žmonės.