Jau kovo 31 d. 18 val. Jurbarko kultūros centre bus rodomas „Domino“ teatro spektaklis „Gaidukas“ su Mariumi Jampolskiu.
Spektaklio centre – dvidešimt penkerių metų jaunuolis. Kaip sutikti žmonės keitė požiūrį į daugelį dalykų, kaip kiekviena moteris kūrė jauno berniuko, vėliau vaikino, pasaulį. Kiekvienoje naujai sutiktojoje jis matė ir dalelę tos, kuri jį glaudė anksčiau.
Monodramos siužetas intriguojantis ir užburiantis, joje apstu komedijos elementų. Pačios autorės teigimu, jos pjesė – tai pasakojimas apie vaiką, kuris dar negimęs buvo „nurašytas“, o gimęs jis buvo „nurašytas“ dar labiau. Šis vaikas buvo ir turėjo būti niekam nereikalingas. Jis to nežinojo, nesuprato, bet labai stipriai jautė, „kad yra taip“. Ir tas „taip“ jam netiko – jis jautė, kad tai nesiderina su jo prigimtimi. Iš pažiūros naivūs ir beprasmiai jaunuolio pamąstymai kelia klausimus, ko iš tikrųjų reikia žmogui, kad jis pasijustų mylimas ir reikalingas? Kodėl žmonės užmiršta meilę? Žiūrovas atsakymų neras ir spektaklyje, tačiau įtaigūs monologai privers susimąstyti.
„Mes per daug užsižaidėme su kančia ir skausmu. Man kartais norisi rėkti žiūrint į savo artimųjų, savo vaiko, savo kolegų veidus – nuovargis. Ką mes darome ne taip, kad esame tokie pavargę? Ir kokia tai meilė, jei ją skleidžiame, o mums vis tiek negera? Dūstu nuo to, ką patiriu kiekvieną dieną būdamas žmogumi. Ir štai šitame dusulyje aš matau išeitį“, – apie vidinius vaidmens kūrimo motyvus spektaklyje „Gaidukas“ sako aktorius M. Jampolskis.
„Gaidukas“ – tai pasakojimas apie dievišką žmogaus prigimtį, kuri glūdi kiekviename iš mūsų ir yra pasirengusi veikti, tik laukianti mūsų ženklo. Tai pasakojimas apie galimybes, kurios pasireiškia kiekvieną akimirką.
