Marijampolė yra septintas pagal dydį Lietuvos miestas, tačiau daugiau su narkotikais susijusių nusikaltimų policija išaiškina tik Vilniuje ir Kaune. Visą Lietuvą sukrėtė rugsėjį Marijampolėje dėl narkotikų miręs septyniolikmetis, pavasarį pradėtas tyrimas, kuriame figūruojantys nepilnamečiai patys gamino narkotikus. „Kiekvienas Lietuvos miestas turi savo Beržų gatvę“, – taip pokalbį pradėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Harimantas Poškevičius.
Narkotikus platina ir patys jaunuoliai
– Pradėkime nuo įvykių Beržų gatvėje. Vyksta tyrimas, kas šiandien aišku apie tai, kas vyko tą naktį?
– Tą naktį jaunuoliai vartojo narkotines medžiagas ir vienas jaunuolis pasijuto blogai, buvo iškviesti medikai, tačiau gyvybės išgelbėti jie negalėjo, jaunuolis mirė. Kiti du jaunuoliai, buvę kartu, pajuto apsinuodijimo požymius. Jie taip pat buvo atvežti į medicinos įstaigą ir, suteikus pirmąją pagalbą, buvo paleisti. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas siekiant nustatyti, ką tie nepilnamečiai asmenys vartojo, jei bus nustatyta, kad vartojo narkotines medžiagas, sieksime sužinoti, iš kur jie jų gavo, kas yra platintojai, tiekėjai.
– Tačiau ar policijai yra žinoma, kokios tai medžiagos? Praėjo jau nemažai laiko.
– Galiu pasakyti, kad žinome, kokios tai medžiagos, bet vyksta ikiteisminis tyrimas ir nenorėčiau atskleisti daugiau detalių. <…> Tyrimas vykdomas gana sėkmingai.
Marijampolė / E. Blaževič / LRT nuotr.
– Klausiu, nes esama nuogąstavimų visos Lietuvos policijos atžvilgiu, teko girdėti ir iš su tuo susiduriančių specialistų, medikų, kad net policija nežino, kokiomis medžiagomis apsinuodija paaugliai. Jūs sakote, kad policija išsiaiškina. Dabar tiksliai žinote, kokia medžiaga apsinuodijo septyniolikmetis?
– Stebėdami pastarųjų dvejų metų tendencijas matome, kad tarp nepilnamečių plinta elektroninių cigarečių skysčiai, į kuriuos įmaišomos narkotinės, psichotropinės medžiagos, vadinamieji „smile“ narkotikai. Įprastas narkotikų vartojimas <…>, amfetaminas, kokainas, kanapės, kiti, sintetiniai narkotikai – jie žinomi ir medikams, ir policijai, ir jų poveikis žinomas. Tačiau šiems nusikaltimams būdingas latentiškumas, labai greitas plitimas ir tai, kas, mano manymu, nauja, – labai didelis technologiškumas. Nuolat atsiranda naujų narkotinių medžiagų ir jos maišomos į skystį. Jos mažai ištirtos, medikai apie jas neturi daug žinių. Jei nepilnametis apsinuodija, medikams sunku parinkti gydymo būdus ir jį gelbėti, nes jie nežino naujausių narkotinių medžiagų poveikio organizmui.
TEKSTAS TRUMPAI
- Tarp nepilnamečių plinta elektroninių cigarečių skysčiai, į kuriuos įmaišomos narkotinės, psichotropinės medžiagos.
- Šie narkotikai gaminami buitinėmis sąlygomis, neretai pačių nepilnamečių.
- Narkotikai dideliais kiekiais dažnai nebe gabenami, o siunčiami paštu iš užsienio.
- Nepilnamečių nusikalstamumas mažėja, tačiau didėja jo dalis, susijusi su narkotikais.
- Policija norėtų daugiau įgaliojimų patikrinant, apklausiant vaikus.
- Numatoma reforma neturėtų sukelti policijos darbo trikdžių.
- Marijampolė susiduria su policijos pareigūnų trūkumu.
– Medikai nežino, o policija žino, kokios tai medžiagos?
– Per 12 mėnesių Marijampolės apskrityje turėjome 7 ikiteisminius tyrimus, jų metu buvo nustatyti asmenys, platinę tą skystį, ir iš kur gavo, ir visas tinklas tų asmenų. Šiais atvejais buvo nustatyta, kokios tai narkotinės medžiagos, bet supraskite, kad nustatyti medžiagą nepakanka, jei ji nauja ir neilgai vartojama, medikai neturi patirties, kad žinotų, kokios gali būti pasekmės.
Kita problema, kad tą skystį dozuoja ir gamina patys platintojai, kartais ir nepilnamečiai. Į tą skystį medžiagos įmaišomos gramais, gramų dalimis ir, jei tik padaryta klaida, tai gali sukelti negrįžtamų pasekmių, netgi mirtį. Tas namudinis gamybos būdas kelia labai didelį pavojų.
– Tiesiog namuose maišo tuos skysčius?
– Taip, įvairiausiose buitinėse, techninėse patalpose, namuose. Tai, patikėkite, nėra laboratorijos, kaip matome filmuose. Sąlygos ir nehigieninės, ir antisanitarinės, jau nekalbu apie tai, kad narkotikai maišomi nepatyrusių, išsilavinimo neturinčių žmonių, kartais ir moksleivių.
Kita problema, kaip minėjau, yra didelis latentiškumas ir sunkus atsekamumas. Jei pas mokinį ar asmenį randama, sakykime, tradicinių narkotinių medžiagų: tablečių, ekstazio, kanapių, tai fiziškai matoma, tėvai ir mokytojai gali atpažinti. O elektroninių cigarečių skystis niekuo neišsiskiria, sunku atpažinti net pareigūnams. Esame matę, kaip mokytojai paima elektronines cigaretes iš mokinių, padeda į stalčių ir kyla pavojus net pačiam mokytojui, nes jis turi narkotinių medžiagų. Mes raginame mokyklas turėti algoritmus, vidines tvarkas, kaip elektroninės cigaretės galėtų būti paimamos iš mokinių, kur keliautų toliau.
Elektroninės cigaretės / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Ar reikia policijos mokyklose
– Dabar daug diskutuojama, ar reikalinga policija mokyklose, didesnis jos įsitraukimas. Politikai, atrodo, mėgsta siūlyti griežtesnes priemones, bet kritikai sako, kad tokios priemonės kaip reidai, dronai neišspręs problemos. Ką apie tai manote jūs?
– <…> Mano asmeniniu įsitikinimu, tai kompleksinė visos Lietuvos problema, turi įsitraukti daug institucijų. Viena policija su šiuo reiškiniu tikrai nesusitvarkys. Visi tyrimai išskiria, kad paauglio socializacijai įtaką daro pirmiausia šeima, tada mokykla, po to aplinka, draugai, o aš dar išskirčiau elektroninę erdvę, informacinį foną, į kurį mes kartais pavėluojame reaguoti. <…> Paaugliai dažnai gyvena visai kitame pasaulyje. Jei mes socialinę, prevencinę reklamą rodome per televiziją, klausimas, ar tuo kanalu, kurį žiūri paaugliai.
O dėl griežtesnių priemonių, manau, problema turėtų būti sprendžiama šalies mastu, galbūt sukuriama institucija, kuri turėtų įgaliojimus koordinuoti kitų veiklą šiuo klausimu, kuri turėtų finansavimą, pasitelktų mokslininkus ir ekspertus. Tai ne vien kriminogeninė, bet ir psichologinė problema, socialinė. Visi kalbame, kaip užkardyti, nutraukti šią veiklą, viskas su tuo gerai, toks ir policijos tikslas. Tačiau turime žinoti, kodėl mokiniai, paaugliai tai daro. Jei nenusitaikysime į priežastis, bus sunku kovoti su pasekmėmis. Šiuo metu dažniausiai kovojame su pasekmėmis <…>
Mano manymu, reikėtų peržvelgti ir teisinę bazę, sukurti daugiau įgaliojimų švietimo įstaigų administracijai, darbuotojams. Gal net reikėtų galvoti, jei yra socialinis pedagogas, galbūt turėtų būti už saugą mokykloje atsakingas asmuo, kuris rūpintųsi, kad mokiniai mokykloje nepatirtų smurto, nerūkytų, nevartotų alkoholio.
Marijampolė / E. Blaževič / LRT nuotr.
Įsivaizduokime: mokytojas paima iš mokinio elektroninę cigaretę, tada jis turi surašyti tam tikrą dokumentą, pateikti administracijai, policijai. Čia ne mokytojo darbas.
Nuolat ieškoma optimalaus varianto tarp vaiko interesų gynimo ir policijos veiksmų užkardant nusikalstamas veikas, pažeidimus. Mes dažnai atsiduriame tokioje situacijoje, kai policija norėtų būti aktyvesnė, bet, saugodami vaikų teises, daug dalykų daryti negalime.
Paprastas dalykas: važiuoja automobiliu patrulis ir mato nepilnametį, rūkantį tą cigaretę. Kokie jo veiksmai? Jis tikrai ne viską gali padaryti. Pirma, kažkas turi atstovauti to vaiko teisėms – arba psichologas, arba vaiko teisių apsaugos atstovas. Tik tada vaiką galima apklausti, atlikti procesinius veiksmus. Kitaip tas nepilnametis gali sakyti: aš einu, gerbiamasis pareigūne. Ir jį sulaikant problemų atsirastų.
Tas pats ir mokyklose. Jei pagavo vaiką rūkant, pareigūnai tam tikrų veiksmų mokymo įstaigos teritorijoje, patalpose negali atlikti, kad moksleiviams nesukeltų nerimo, streso. Pavyzdžiui, nusivesti į kitą kabinetą, prašyti pasiaiškinti, kodėl rūkė. Turi būtinai dalyvauti atstovas, tai turi būti daroma ne mokymo proceso metu.
Yra buvę atvejų, kai mūsų veiksmai buvo laikomi ne visai tinkamais, nes vaikas atitraukiamas nuo pamokų, trukdomas jo mokymo procesas. <…> Kitą kartą kitų mokinių interesai, visuomenės interesai pasidaro mažiau svarbūs.
Moksleiviai (asociatyvi) / E.Blaževič/LRT nuotr.
– Yra sakoma, kad tai ir ne vien teisių klausimas – [su policija] apsaugosi mokyklą, užkardysi narkotikus joje, bet problema tik bus išstumta kitur.
– Be abejo, tai reikia daryti kompleksiškai. Negalime spausti vienos vietos, jūs teisi, jos gali pereiti į kitas vietas. Buvo laikotarpis, kai buvo madinga prašyti mokyklose atlikti įvairius narkotikų pėdsakų tyrimus. Mūsų manymu, tai beprasmis tyrimas, nes <…> narkotikų pėdsakų galima rasti daug kur, bet tai nebūtinai reiškia, kad vyksta narkotikų vartojimas, tai gali būti atsinešta iš gatvės, nuo rūbų. Mes be reikalo galime pasmerkti. Arba tuomet reikia daryti kompleksiškai, visose mokyklose patikriname ir pažiūrime vieną kartą.
Panašus buvo ir švietimo įstaigų noras, kad pasitelktume šunis, apieškotume mokinius, bet pripažįstame, kad tai gana drastiška priemonė. <…> Nemanau, kad tai padarytų didelį proveržį užkardant šias veikas. Reikėtų eiti kitu keliu, pirmiausia mokytojai turėtų žinoti, turėti daugiau informacijos. Jei pakalbintumėte mokytojus, ar jie moka atpažinti narkotikus pavartojusį asmenį, jie gal ir pasakys iš bendro išsilavinimo, kad išsiplėtę vyzdžiai ar kita, bet ar buvo atėję į mokyklą profesionalai, kurie to moko? Policija turi bendruomenės pareigūnus, kurie mokyklose vykdo švietėjišką veiklą, bet manau, kad tai turi būti ar nevyriausybinės organizacijos, ar koordinacinis centras, kuris tai atliktų. Gal net į mokymo programas reikėtų įtraukti priklausomybių programą, kad jie būtų supažindinti, kokios pasekmės laukia. <…> Mokinius reikia supažindinti, juos šviesti, nes jiems kartais atrodo: ai, parūkiau tų kanapių, lyg nieko baisaus, pasekmių nesukelia. Bendras informacinis fonas jaunimą labai veikia. Jei garsus žmogus prisipažįsta, vos ne giriasi, kad yra vartojęs, ar kai kurie politikai sako, kad keiskime teisės aktus, švelninkime atsakomybę, paaugliams atrodo, kad jau tuoj tai bus legalu, nieko čia baisaus.
Policijos reidas, ieškant lankytojų su narkotikais / BNS nuotr.
– Kodėl, jūsų manymu, jaunuoliai pabando, kokios to priežastys?
– Manau, tai yra daugiau psichologiniai dalykai. Mano manymu, iš savo patirties galiu pasakyti, kad paaugliai tai daro, nes padidėjęs gyvenimo tempas, informacijos srautai. Jie tiesiog bando prisitaikyti, suspėti. Nori būti visur vienu metu ir tai kartais išsekina, nuvargina, jie bando ieškoti kokių nors stimuliantų, kurie jiems padėtų. <…> Anksčiau jie panašiais tikslais vartodavo alkoholį, dabar atsiranda kitų priežasčių.
– Marijampolės policija perka dronus mokykloms stebėti. Ar tai policijos, ar savivaldybės, politikų iniciatyva?
– Kiek pamenu, tai bendra iniciatyva. Tai buvo aptarta su miesto vadovais, kad norėtume įsigyti droną, nes žinome gerąsias praktikas, kai dronu galima stebėti situaciją prie mokyklų, matyti pažeidimus, kuriuos daro paaugliai. Nes tai išsiaiškinti labai sunku, policija negali budėti prie kiekvienos mokyklos. Žinome tą praktiką iš Alytaus, Kauno, savivaldybių, todėl pasiūlėme merui, kad padėtų įsigyti droną. Jis skirtas ne tik šiai problemai, dronas mums reikalingas ir asmenų paieškai, ir darbui renginiuose.
– O nebus taip, kad tie rūkantys moksleiviai pamatys tą droną ir išsisklaidys?
– Ne visai tiesa, mes perkame tokį droną, kuris gali stebėti aplinką, kai jo nematai ir negirdi, tai nėra mėgėjiškas dronas.
Dronas / J. Kalinsko/ BNS nuotr.
– Teko girdėti, kad mokyklų administracijos slepia, kad platinami ar vartojami narkotikai, nes nenori problemų. Ar tai tiesa?
– Anksčiau mes tokį reiškinį stebėdavome, bet pastaruoju metu matome kitokią iniciatyvą. Mokyklos daugiau bendradarbiauja su policija, informuoja apie tokius reiškinius. Bendraudami su viena švietimo įstaiga, pareigūnai išaiškino visą platintojų tinklą.
Prieš kelerius metus matėme, kad mokyklos ne tik narkotikų prekybos, bet ir smulkius smurto atvejus buvo linkusios, sakykime, susitvarkyti vietoje, kad nekeltų į viešumą, negadintų mokyklos reputacijos. Bet visi suprantame, kad viskas prasideda nuo smulkmenų, jei netinkamo nepilnamečio elgesio neužkardai pačioje pradžioje, jis linkęs jį kartoti, daryti kitus pažeidimus.
Dabar situacija keičiasi. <…> Tos problemos didžiausia bėda yra tai, kad ji sparčiai auga. Jei šiandien pradedame kalbėti, pripažįstame, kad tai nacionalinė problema, rytoj padarysime planą, o poryt pradėsime veikti, rezultatai bus tik po savaitės. Ta problema dar pučiasi, todėl kuo vėliau pradėsime ką nors daryti, tuo sunkiau bus suvaldyti.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Harimantas Poškevičius / E. Blaževič / LRT nuotr.
– Dabar apie narkotikų vartojimą kalbama išties daug, netgi pasigirsta pasakymų, kad keliama panika, nors statistika, pažiūrėjus, nerodo drastiško augimo. Ar jūs jaučiate nuogąstavimą, kad kažkas yra blogai, kad situacija labai pablogėjo?
– Turime ir skaičius, ir statistiką. Prieš dvejus metus nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinių psichotropinių medžiagų vartojimu, platinimu, sudarydavo apie 20 proc. visų nusikalstamų veikų, kurias įvykdo nepilnamečiai, ką mes registruojame, kalbu apie mūsų apskritį, o dabar ta dalis išaugo iki 80 proc. Tai tikrai rodo augimą. Nors apskritai nepilnamečių nusikalstamumas apskrityje linkęs mažėti.
Problema yra ne bendras nusikalstamumas, o tai, kad nepilnamečių nusikalstamumas susijęs su narkotinių medžiagų disponavimu, platinimu. Ši dalis auga. O kitų mažėja. Anksčiau didesnę dalį sudarydavo nusikaltimai su sužalojimais, vagystėmis, o šiuo metu ši dalis mažėja.
Išnykusios gaujos ir gražesnis miestas
– Jūs Marijampolės policijoje dirbate jau 31-erius metus. Kaip per tą laiką keitėsi pats miestas, darbas policijoje? Juk ir gyventojų buvo daugiau, o tas laikas po 1990-ųjų apibūdinamas kaip „laukinis“.
– Miestas, be abejo, sumažėjo, gyventojų skaičius gerokai mažesnis. Kita vertus, jis išgražėjo, sutvarkytos gatvės, aikštės, skverai.
– Tas aplinkos gražinimas kaip nors paveikia nusikalstamumą?
– Be abejo. Čia galioja buvusio Niujorko mero Rudy Giuliani posakis, kad jei apleistame mieste išdaužiamas vienas langas, netrukus bus išdaužti visi. Įrodyta, kad tvarkingesnė aplinka drausmina žmones, skatina juos daryti mažiau neteisėtų veikų <…>.
Jei kalbant apie policiją, palyginti su tais laikais, tai nepalyginami dalykai. Lietuvos policija vystėsi be galo sparčiai, palyginti net su Vakarų Europos policija, ji tada buvo visai kito lygio. <…> Šiandien mes nenusileidžiame nė vienos ES valstybės policijai, net kai kuriais aspektais esame geresni.
Marijampolė / E. Blaževič / LRT nuotr.
– O kaip keitėsi patys nusikaltimai, pareigūno darbo diena?
– Aš pradėjau savo tarnybą kelių policijos skyriuje. Tada keliuose žūdavo, nepasakysiu tiksliai, bet apie 600–800 žmonių per metus. Šiuo metu – 120, 160. Manau, nemažas ir policijos indėlis į eismo saugumą.
Tuo metu Lietuvoje buvo išplitęs organizuotas nusikalstamumas, įvairios gaujos buvo pakėlusios galvas.
– O Marijampolėje irgi tų gaujų buvo?
– Taip, Marijampolė nesiskyrė nuo kitų miestų, nuo Alytaus, Šiaulių, Panevėžio. Buvo dvi pagrindinės grupuotės, bet policijos dėka jos buvo sutriuškintos, kai kurie lyderiai nuteisti, atliko bausmę įkalinimo įstaigose. Žinoma, tai reiškinys, kuris nuolat atgimsta: tai hidrai nukerti galvą, ji po kurio laiko atauga, jaunimas pradeda burtis į naujas grupuotes. Policija stengiasi tai užkardyti pačioje pradžioje, kol nesusiformavo ryšių. Manau, kad šiuo metu Marijampolė ir kiti apskrities miestai yra pakankamai saugūs.
– Tačiau, Marijampolės apskritis yra trečia po Vilniaus ir Kauno pagal su narkotikais susijusius nusikaltimus, nors Marijampolė yra tik septintas miestas pagal gyventojų skaičių. Ką tai rodo?
– Dėl narkotikų paplitimo Lietuvos mastu – nėra jokios juodos dėmės. Manau, paplitimas didesnis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, o mažėjant apskritims, narkotikų paplitimas, mastas mažėja. Tačiau tokiose apskrityse kaip Marijampolės, Alytaus, Utenos, Tauragės, manyčiau, narkotikų paplitimas vienodas. O tai, kad Marijampolėje narkotinių medžiagų disponavimo išaiškinimo atvejų yra tiek daug, liudija apie proaktyvią policijos veiklą. Esame subūrę labai šaunią kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimų skyriaus komandą, kur žmonės užsidegę, atsidavę dirba dieną naktį <…>
Marijampolė / E. Blaževič / LRT nuotr.
– Ar teisinga įsivaizduoti, kad per Marijampolę į Lietuvą atkeliauja didžioji dalis narkotikų?
– Manau, kad įsivaizduojate kiek klaidingai. Taip įsivaizduoti galima buvo prieš keliolika metų, kai narkotikai būdavo vežami fiziškai, perduodami tarpuvartėse. Dabar platinimo taktika yra visiškai pasikeitusi. Narkotikai įsigyjami internetu, taip pat vadinamuoju tamsiuoju internetu, dažnai užsakomi paštu iš Vakarų Europos.
– Net ir dideli kiekiai?
– Taip. O jiems atkeliavus į Lietuvą, jie platinami irgi panašiu principu. Dažnai tas galutinis vartotojas, kuris nusiperka narkotikų iš platintojo, jo nemato ir negirdi. Būna užsakymas, narkotikai padedami ir pirkėjui nurodomos koordinatės, jis atvažiuoja ir pasiima, sumoka kriptovaliutomis.
– Taip perkant narkotikų, tyrimo metu tikriausiai negalima atsekti, kur nusipirko, nes aptinkami tiesiog susirašinėjimai šifruotose pokalbių programėlėse. Atsiskaitoma kriptovaliutomis, perkama per programėles. Ar policija gali su tuo kovoti, kai nėra pėdsakų?
– Nenorėčiau atskleisti visų policijos galimybių, bet policija jų turi. Nors ir maskuojami, slepiami adresai, atsiskaitymo būdai, bet policijai pavyksta išaiškinti tokius nusikaltimus. Tačiau išaiškinimai trunka ilgai. Šiuo metu turime keletą tokių tyrimų, jų išaiškinimas nevyksta per mėnesį ar du.
– Kaip manote, po kelerių metų Lietuvos teismuose bus byla, kur bus nubaustas asmuo, prekiavęs narkotikais per „Telegramą“?
– Bus. Sunku tai pasakyti, nenoriu atskleisti per daug detalių. Matome tokių nusikalstamų veikų, kol kas laukiame tyrimų pabaigos. Nenoriu prognozuoti, bet turime vilties, kad tyrimai pasieks teismus. Policija nėra bejėgė atskleisti sudėtingus nusikaltimus, kurie atliekami naudojant šiuolaikines technologijas.
Problema, kad šių nusikaltimų mastas yra gana didelis ir policija viską sukontroliuoti galimybių turi mažai. Visų nusikaltimų tikrai neištirsime, kita medalio pusė – dalis tokių nusikaltimų yra latentiški, ką policija nustato, ištiria, yra ledkalnio viršūnė. Smulkių nusikaltimų, susijusių su narkotikų platinimu ir disponavimu, mastas nemažas. Buvo atlikti tyrimai, apklausos, jos rodo, kad maždaug kas penktas moksleivis yra vartojęs narkotikų ar žino, kur jų įsigyti.
Narkotikai „Telegram“ susirašinėjimo kanaluose ir grupėse / E. Blaževič / LRT nuotr.
– Lietuvos policija ištyrė tinklą, kuris veikė Graikijoje, gamino „smile“ ir tiekė į Lietuvą. Buvo konfiskuoti kilogramai šio narkotiko, kas yra šimtai tūkstančių dozių. Ar tai turės įtakos rinkai, ar, kaip sakote, nukirstos galvos vėl ataugs?
– Kurį laiką turės. Kurį laiką. Bet supraskite, kad jei policija užkardo tinklą, tai nėra vienintelis tinklas, vienintelis kelias, kuriuo narkotikai patenka čia. Matome daug atvejų, kai įsigijimai pavieniai, eilinis asmuo narkotikų internete įsigyja nedideliais kiekiais, gauna paštu. Visas siuntas sukontroliuoti sudėtinga. Mes, policija, daugiau dėmesio skiriame stambaus masto veikoms, kur vienu smūgiu galima subombarduoti tiekimo grandinę, gamybos laboratorijas. Kaip ir minėjau, pavasarį buvo organizuota operacija, kai buvo nustatyta kanapių auginimo plantacija ir laboratorija Ispanijoje. Toks rezultatyvus tyrimas būna stiprus smūgis nusikalstamam pasauliui ir jie tik po kiek laiko atnaujina kanalus, bando ką nors daryti. Kuo daugiau tokių tyrimų, tuo labiau sumažiname galimybes narkotikams patekti į Lietuvą. Bet nėra šalies, kurioje ši problema panaikinta.
Narkotikai/Asociatyvi nuotr. / Shutterstock nuotr.
Policijos reforma ir mažėjantis pareigūnų skaičius
– Pritarus Seimui, Lietuvos policijos laukia reforma, neliktų apskričių komisariatų ir liks penkios apygardos, t. y. neliks ir šio komisariato, jis bus Kauno apygardoje. Susidariau įspūdį, kad jūs raminate, jog viskas bus gerai, policijos mieste nesumažės. Tačiau vietos politikai linkę gąsdinti, kad situacija bloga. Ar įžvelgiate čia populizmą ir kas laukia policijos?
– Nesu linkęs komentuoti politikų pasisakymų, nes esu statutinis pareigūnas, mano tiesioginis vadovas yra policijos generalinis komisaras ir policijos vadovybė. Seku įvykius, paprasčiausiai norėčiau paneigti tik mitus ir legendas, kurios pradėjo formuotis.
Prie Kauno apygardos komisariato būtų prijungti Marijampolės ir Alytaus komisariatai. Bent jau pagal šiuo metu turimą informaciją, Marijampolės apskrityje esantys komisariatai <…> liks tokios pačios sudėties, su tiek pat darbuotojų, su tokia pačia struktūra, pasikeis tik vienas dalykas: jų vadovai bus pavaldūs ne man, viršininko pareigybės išvis neliks, o bus pavaldus Kauno apygardos policijos komisariato viršininkui. Iš esmės komisariatų funkcijos ir veikla, manau, nelabai pasikeis <…>.
Policija / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
– Skaičiuojama, kad Lietuvoje mažėja policijos pareigūnų, per 10 metų sumažėjo 2 tūkst. Ar tai matote ir jūs Marijampolėje, ar pakanka norinčių čia dirbti?
– Viena iš pagrindinių komisariato problemų yra personalo trūkumas tam tikruose padaliniuose. Yra netolygus trūkumas atskiruose komisariatuose, padaliniuose, didesnis trūkumas yra Jurbarko, Šakių policijos komisariatuose, yra tyrėjų trūkumas ir Marijampolės AVPK veiklos skyriuje. Tas trūkumas nėra nuolatinis, jis priklauso nuo to, kiek gauname papildymo iš Policijos mokyklos vietoj išeinančių žmonių. Kiekvienais metais iš komisariato išeina 40–45 darbuotojai. Tačiau tiek iš policijos mokyklos negauname. Tačiau pereina darbuotojų iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, pernai nemažai perėjo iš pataisos namų, nes ten vyko reforma, iš kitų institucijų.
– Ar trūkumas yra dėl atlyginimų?
– <…> Apytiksliai galiu pasakyti, kad tik atėjęs pirminės grandies pareigūnas ir vadinamieji patruliai gauna tarp 900 ir 1100 Eur atlyginimą į rankas, skyrių vadovai gauna šiek tiek daugiau nei 1500 Eur. Tie atlyginimai prieš dvejus metus tikrai buvo konkurencingi, pritraukdavo jaunų žmonių į mūsų gretas. Bet pastarųjų metų ekonominė situacija, kai infliacijos rodikliai nebuvo geri, žmonių perkamąją galią sumažino ir dabar norėtųsi, kad atlyginimai būtų didesni.
Policija / E. Blaževič / LRT nuotr.
– Ar tai paveikia norą dirbti policijoje, o gal tai demografinės problemos?
– Manau, kad ir tai, ir tai. Jurbarke ar Šakiuose, kiek domėjausi, trūksta žmonių įvairiose įstaigose: ir medicinos, ir pedagogų. Jaunimo ten ateina nepakankamai, kad pakeistų išeinančius. Policijos kolektyvas sensta, vis daugiau atsiranda darbuotojų, kurie turi teisę išeiti į atsargą. Jiems išėjus, reikia, kad būtų paruoštų jaunų žmonių. Problema, kad atėjimas iš Policijos mokyklos nėra tolygus: anksčiau į Marijampolę ateidavo po 12 studentų kasmet. Pernai atėjo tik 6 ir iškart susidaro trūkumas. Tarp mūsų yra apie 30 pareigūnių, kurios šiuo metu augina vaikus. Įsivaizduokite, nėra 30 pareigūnų darbe – tai vienas nedidelis komisariatas, toks kaip visas Kazlų Rūdos.
– O nepilni ekipažai, kaip kartais dabar kalbama kitose savivaldybėse, ar to pasitaiko?
– Šiuo metu situacija jau darosi įtempta, bet kol kas funkcijas, patrulių skaičių užtikriname. Tačiau negaliu pasakyti, kaip bus ateityje, ar tarnybą paliks daugiau žmonių. Įgyvendinant reformas, pokyčius, kai kurie pareigūnai palieka tarnybą, norėdami pasinaudoti išeitinėmis kompensacijomis, ar nenori atlikti kitų funkcijų, išeiti iš komforto zonos. Be abejo, keltų nerimą, jei dabar tarnybą paliktų daugiau pareigūnų.
Policija / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
– Daug kalbėta apie tai, ar pakanka 6 savaičių kursų, norint paruošti pareigūną, jūs pats dabar minėjote, kad aukštasis išsilavinimas pareigūnui yra privalumas. Ką manote apie tuos kursus ir apskritai ką daryti, kad policija nesusidurtų su personalo trūkumu?
– Manau, kad tai yra greitos išeities ieškojimas, neturime kitos išeities. Aišku, nemažas krūvis tenka pareigūnams, kurie turi globoti, kuruoti tuos per 6 savaites paruoštus pareigūnus. Bet negalėčiau pasakyti, kad jie visi nekompetentingi, kad jiems ko nors trūksta. Yra tokių, su kuriais reikia padirbėti, o yra tokių, kurie gana greitai mokosi. Bet vis tiek tvirtai sakau, kad norėčiau, jog pareigūnų rengimo kokybė būtų aukštesnė, kad į policijos mokyklą abiturientai ateitų su aukštesniu pažymių vidurkiu, labiau pasirengę. Tos kokybės tikrai norėčiau, ir parengimo kokybės. Tarkime, šiais metais į policijos mokyklą paraiškas pateikė maždaug 700 asmenų. Iš jų priimta 150. Norint tarnauti policijoje, yra ir motyvacinių testų, ir sveikatos patikrinimų, ir reputacijos patikrinimų, ir fizinio parengimo testų. Dalis jų neatitinka.
– Kokių reikalavimų neatitinka?
– Įvairiai, pakankamai sunku išlaikyti ir fizinio parengimo testus, jaunimas dabar nėra pats sportiškiausias. Buvo laikas, kai į policijos mokyklą jaunimas veržėsi, ir konkursai buvo. Kai pradėta įgyvendinti programa „Tūkstantis“, kilo atlyginimai, infliacijos dar nebuvo. Galvojame ir apie naujas socialines garantijas. Anksčiau buvo problema pritraukti pareigūnų į didmiesčius, Vilnių, nes tiesiog jie negalėdavo rasti būsto, to neleisdavo pajamos. Dabar butpinigiai leidžia išsinuomoti būstą, ir Vilniaus, didmiesčių problemos sprendžiasi. Bet dabar problema – kviečiu juos atvykti į Marijampolę, o jie sako: noriu į didelį miestą, Kauną, kur pramogos, kiti dalykai. Ir jie ten gyventi dabar gali, o anksčiau sakydavo, kad Kaune ar Vilniuje neišgyvena. Dabar jau mažiesiems regionams bus sunkiau.
