Prasidėjus pavasario darbams soduose ir daržuose, gydytojas traumatologas Simonas Sereika įspėja saugotis ne tik metus gyjančių riešo, alkūnės uždegimų, bet ir sunkių traumų, kai grąžinti pirštus medikai bejėgiai. Chirurgas taip pat perspėja žmones negydyti žaizdų dar sovietmečiu išpopuliarėjusiu tepalu.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas S. Sereika LRT.lt informavo, kad vos atšilus orams į Skubiosios pagalbos skyrių plūsteli rimtų traumų ir sužalojimų sode, šiltnamyje ar miške patyrę žmonės.
„Žmonės susižaloja neatsakingai, neatsargiai dirbdami su pjūklais, sekatoriais, kirviais, elektriniais kampiniais šlifuokliais, žoliapjovėmis.
Dabar vos ne maisto prekių parduotuvėse galima įsigyti pavojingų įrankių. Vyrai prisiperka „žaisliukų“, – sako traumatologas.
Žoliapjovė / Alexas fotos /Pixabay nuotr.
Užėjus madai turėti savo sodybas, žmonės perka šiuos įrenginius ir kartais noras nugenėti medžius baigiasi nukirstais pirštais.
Po darbo su pjūklu – išdraskyti audiniai, nukapoti pirštai
„Kadangi dirbu plaštakų chirurgu, daugiausia šios kūno dalies sužalojimų ir matau. Pjausto pagaliukus šiltnamiui su elektrinėmis staklėmis ir persipjauna arba net nusipjauna pirštus. Buvo pacientų, kurie neteko visų pirštų.
Tipinė trauma kirviu – nukirsta kairės rankos nykščio sausgyslė.
Ypač žiaurias traumas patiria žmonės, dirbdami su elektriniais įrankiais. Užtenka milisekundės, kad žmogus rimtai susižalotų. Atvažiuoja pacientai su išdraskytais audiniais: sumaitotais nervais, sausgyslėmis, kaulais. Tada nebegalime padėti“, – sužalojimus vardija gydytojas.
Kirvis / Asociatyvi / Alexei Scutari/Unsplash nuotr.
Traumatologams ir chirurgams tenka gydyti ir su žoliapjove traumas patyrusius sodininkus.
„Būna, kad užsikemša žole, tada žmogus bando išvalyti kišdamas rankas, kojas. Nusitarkuoja pirštų galus ir tada jau nelabai kuo galime padėti. Belieka galūnių amputacija“, – atsargiai elgtis su žoliapjove patarė gydytojas.
Simonas Sereika / RVUL nuotr.
Medikas pasibaisėjęs dėl savigydos Višnevskio tepalu
Jis pabrėžė, kad dažniausiai susižaloja ne profesionalūs darbininkai, o mėgėjai.
„Nusiperka, neperskaito įdėmiai instrukcijos, nesilaiko gamintojo nurodymų. Žmonės turėtų būti atsargesni dirbdami su tokiais įrankiais. Jokiu būdu nedirbti apsvaigus arba išsiblaškius“, – sako chirurgas.
Gydytojas patarė dirbant sode ar darže šalia turėti pirmosios pagalbos vaistinėlę. Susižalojus ir kraujuojant reikia užspausti žaizdą steriliu tvarsčiu. Jeigu žaizda nešvari, žemėta, galima ją praplauti vandeniu.
„Svarbu nepilti į žaizdą ko papuolė. Pavyzdžiui, pripila jodo ir paskui mes, chirurgai, nebematome audinių, viskas būna ruda.
Žaizda / Shutterstock nuotr.
Susižalojus delsti nepatariu. Būna, kad patys gydosi, o po kelių dienų atvyksta į ligoninę. Tada atsiranda infekcija, tokias žaizdas sunkiau pagydyti“, – sako chirurgas.
Patyręs medikas pasakojo, kad jis ir kolegos iki šiol susiėmę už galvų dėl vadinamojo Višnevskio tepalo naudojimo žaizdoms gydyti.
„Dar sovietmečiu paplitusiu tepalu žmonės gydo vos ne viską. Tepa ant žaizdų, išmozoja ir dar labiau komplikuoja situaciją, pakenkia audiniams.
Šiais laikais yra modernių, patvirtintų antiseptinių priemonių. O čia net neaišku, kam jis skirtas. Ne žaizdų priežiūrai tai tikrai. Vienu metu jį pardavinėjo vaistinėse, dabar turguje žmonės įsigyja“, – savigyda stebisi gydytojas.
Metus gyjantys alkūnės, riešo uždegimai
Kalbant apie pavasario darbus, reikėtų paminėti ir tipines ligas, kai žmonės persistengia su krūviais.
„Dažna sodininkų, daržininkų liga yra vadinamoji tenisininko alkūnė. Dėl monotoniško krūvio, pavyzdžiui, pjaunant žolę, kapojant malkas, prasideda alkūnės uždegimas. Jis labai bjaurus ir ilgai gyjantis. Kartais metus ir daugiau žmogus jaučia skausmą.
Riešo skausmas / „Shutterstock“ nuotr.
Dar viena dažna liga – riešo sausgyslės uždegimas. Jis gali išsivystyti dėl darbo su sekatoriumi, malkų pjovimo ir panašiai. Uždegimas labai skausmingas ir trukdo gyventi“, – pasakojo gydytojas ir patarė prieš imantis pavasario darbų sode įvertinti fizines galimybes. Ir nepersistengti.
