Rugpjūčio 20 d. Žemės ūkio ministerijai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai paskelbus privalomą kiaulių registravimą, afrikiniam kiaulių marui ruoštis sukrusta ir Jurbarke. Kol seniūnai ir veterinarijos gydytojai klampoja į pamiškių vienkiemius ieškoti kiaulių, valdžia dėlioja planus, kur ir kaip užkas kiaulių ir šernų gaišenas.
Gaišta kiaulės ir šernai
„Norim mes to ar nenorime, čia tik laiko klausimas“, – antradienį vykusiame savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje sakė Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas.
Maras šuoliuoja per Baltijos šalis dideliais žingsniais. Susitikimuose su seniūnais, medžiotojais, savivaldybės įstaigų ir organizacijų atstovais ir kiaulių augintojais Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Algirdas Pocius informavo apie Lietuvoje jau užfiksuotus afrikinio kiaulių maro protrūkius ir padėtį Baltijos šalyse.
Afrikinis kiaulių maras – ūmi virusinė ypač greitai plintanti liga, perduodama tiesiogiai per kraują ir kitas gyvūnų organizmo išskyras ir netiesiogiai per pašarus, gyvūnus prižiūrinčių žmonių drabužius, transporto priemones. Virusas žūsta tik aukštoje, 70 laipsnių, temperatūroje kaitinant 10 min.
Pirmasis afrikinio kiaulių maro atvejis Lietuvoje užfiksuotas šių metų sausio 24 d., kai liga buvo nustatyta dviem ant Šalčininkų ir Varėnos–Alytaus rajono ribų sumedžiotiems šernams. Liepos 24 d. masiškai pradėjo gaišti UAB „Idavang“ Rupinskų komplekse auginamos kiaulės. Rugpjūtį užfiksuoti keturi afrikinio kiaulių maro židiniai – gaišo kiaulės Utenos, Ignalinos, Rokiškio rajone, liga nustatyta Ignalinos rajone rastam šernui. Rugsėjo 1-ąją afrikinis kiaulių maras naikino kiaules Ignalinos rajone, po kelių dienų netoli Naujojo Daugėliškio rastam kritusiam šernui taip pat nustatytas afrikinis kiaulių maras.
Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas A. Pocius teigia, kad liga lygiagrečiai plinta ir tarp šernų, ir tarp kiaulių. Sudėtinga padėtis susiklostė ir aplinkinėse šalyse. Afrikinis kiaulių maras tuština Rusijos kiaulių fermas, Baltarusijoje užfiksuota 11 židinių, sunaikinta 500 tūkst. kiaulių. Latvijoje nustatytas 81 afrikinio kiaulių maro židinys, per dvi savaites maras peršoko 300 km į šalies vidų. Liga jau nustatyta Lenkijoje ir Estijoje.
„Padėtis labai sudėtinga, turime kalbėtis, bendrauti ir padėti vieni kitiems saugotis didelius nuostolius nešančios nelaimės“, – sakė praėjusią savaitę su medžiotojų būrelių vadovais susitikęs A. Pocius.
Įtarimų jau buvo
Prieš porą savaičių Viešvilės miškuose grybaujantys vaikai rado leisgyvį šerniuką. Informacija apie gyvūną pasiekė Jurbarko valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Pasitelkus medžiotojus gyvūnas buvo nušautas ir užkastas, mėginiai išvežti tirti į laboratoriją Vilniuje. Laimė, afrikinis kiaulių maras nebuvo nustatytas.
A. Pocius perspėjo medžiotojus, kad nugaišusių šernų liesti negalima, apie kiekvieną įtartiną atvejį būtina informuoti Jurbarko valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri organizuos gaišenų ištyrimą. Medžiotojų prašyta nekviesti į medžiokles svečių iš tų vietovių, kur jau nustatytas afrikinis kiaulių maras.
„Grįžę neikit pas paršus ir dešimt kartų plaukite rankas. Išsaugoti švarius miškus yra jūsų pilietinė pareiga“, – tvirtino A. Pocius.
Kalbos apie šernus ir jų keliamą pavojų nepavyko išvengti ir antradienį surengtame savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje, į kurį buvo kviesti ir didieji kiaulių augintojai. Komisijos posėdyje Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas papunkčiui išdėstė planus, ką kuri tarnyba turės daryti, kai maras atkeliaus iki Jurbarko, informavo, kad parinkta ir su Geologijos tarnyba suderinta masinė gaišenų užkasimo vieta Pašvenčio miške. Klausydamiesi viršininko kiaulių augintojai vis labiau nerimo, kol galų gale pratrūko.
„Kodėl jūs mums pasakojate apie pakasynas – geriau tarkimės, ką daryti, kad jų nereikėtų. Turime šaudyti šernus, kad ligos mums neatneštų“, – piktinosi ūkininko Vytauto Giedraičio kiaulių ūkio veterinarijos gydytojas Jonas Mažeika.
Pasak J. Mažeikos, ūkininkai nekalti, kad į jų pasėlius ateina šernai ir nuėda derlių, o valstybė nieko nedaro, kad žmonėms padėtų. „Jei sakome, kad plinta per šernus, tai šaudykime juos. Pas mus, prie Vertimų, šešios kiaulės su trisdešimt paršiukų vaikšto. Kūlėm žirnius – visas laukas išgulėtas. Per pašarus į danų kompleksą įvažiavo, ir pas mus liga įvažiuos. Ne taip ir ne tą šnekam, su medžiotojais reikia šnekėti“, – reikalavo veterinarijos gydytojas J. Mažeika.
Raudonėnų kaime aštuonias kiaules auginantis Robertas Bakšys piktinosi, kad greta Stakių esančiuose valstybiniuose miškuose šiemet buvo nušauti tik du šernai. Vietiniai medžiotojai nesuinteresuoti jų šaudyti, o seniūnas liepia kreiptis į Vilniuje gyvenantį būrelio vadovą.
Šernai – valstybės reikalas
Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas A. Pocius ramino ūkininkus tvirtindamas, kad kalbėjo su medžiotojais, turi skaičius, kiek šernų pavasarį nušauta, ir garantavo, kad medžiotojų būreliai savo planus įvykdė.
Pasak viršininko, šernams šaudyti reikia politinės valios. „Reikia Vyriausybės sprendimo – savo iniciatyva medžiotojai nesiims naikinti žvėris. Jei bus įstatymu nustatyta, kokį procentą šernų palikti, tai šaudys. Negalime tikėtis, kad mūsų medžiotojai padarys ką nors daugiau nei kiti visoje Lietuvoje“, – pripažino A. Pocius.
UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius kolegoms kiaulių augintojams siūlė nesinervinti ir nepanikuoti, nes niekas nuo to nepasikeis. „Apie kiaules kalbėjome gal tik septynias minutes, o šernams skyrė net 50 minučių – visi įrodinėjo, kas atsitiks Lietuvai, kai jų miškuose neliks. Po šito posėdžio iškart išėjo įsakymas nekompensuoti medžiotojams už nušautus šernus. Visose šalyse – Ispanijoje, Danijoje, kur tik buvo tokių problemų, pirmiausia naikino šernus ir stengėsi apsaugoti naminius gyvulius. Pas mus atvirkščiai – planuojam, kaip sunaikinti naminius gyvulius, o paskui žiūrės, ką daryti su šernais – gal ir visai neblogai bus, kai jie liks?“ – stebėjosi K. Jurevičius.
„Tai ko čia dar burnas aušiname? Kai reikės, ir patys, be jūsų pagalbos, savo kiaules užkasime“, – piktinosi valdišku požiūriu ūkininkas V. Giedraitis.
Gyventojai gyvulių nesaugo
Nors apie afrikinį kiaulių marą ir juo susirgusių gyvulių naikinimą kalbama bene visi metai, aiškėja, kad būtiniausios žinios atokių vietovių gyventojų dar nepasiekė.
Rugpjūčio 20 d. žemės ūkio ministerijai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai priėmus sprendimą per mėnesį privalomai suregistruoti kiaules, šią savaitę į pamiškių ūkius išsirengė ne tik privatūs veterinarijos gydytojai, bet ir seniūnai, seniūnijų žemės ūkio specialistai. Per dešimt rugsėjo dienų Jurbarko rajone nustatyta daugiau nei 500 neregistruotų kiaulių ūkių, juose laikoma per 4 tūkst. gyvulių.
Iš kelionių per pamiškių vienkiemius grįžęs Jurbarkų seniūnas Audronis Kačiušis Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje baisėjosi, kad vieną ar kelias kiaules laikantys žmonės nieko nežino apie afrikinį kiaulių marą arba yra įsitikinę, kad jis į mūsų kraštus neateis.
„Aiškinome, kad reikia užregistruoti gyvulius, jei reikės skersti, gaus kompensacijas, o jei neužsirašysi – teks pačiam tūkstančius sumokėti už utilizavimą. Ne visi supranta. Dauguma nieko nedaro, kad apsaugotų gyvulius – viską meta į jovalą, net grybų atliekomis, parėję iš miško, šeria kiaules. Tvartai atdari, žiurkės laksto. Manyčiau, kad reikia prašyti žmonių, kad atvėsus orams greičiau išskerstų savo gyvulius, antraip galime smarkiai nukentėti“, – sakė A. Kačiušis.
„Mano kiaulės uždarytos, o kaimynai palaidas laiko. Greta miškas, kur šernų knibždėte knibžda – šiemet jau 200 nušovėme. Tai kur žiūri privatūs veterinarijos gydytojai? – Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje piktinosi ūkininkas iš Armeniškių ir iškart sulaukė priekaištų, kad apie pažeidimą nepranešė Jurbarko valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Veterinarijos gydytojas J. Mažeika piktinosi, kad Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai aktus dėl biosaugos reikalavimų vykdymo surašė tik stambiesiems ūkiams, o kelias kiaules turinčių močiučių net nekontroliavo – jos kaip šėrė taip šeria maisto atliekomis, tvartai atdari, tvarkos nėra jokios. A. Pocius teisinosi, kad visiems smulkiesiems augintojams aktų nesurašysi.
Kiaulių augintojų nuomone, reikėtų jau dabar nustatyti apsaugos zonas ir 3 km aplink kompleksus esančiuose mažuose ūkeliuose išskersti visas kiaules. Tik kas ryšis tą daryti, jei valstybė 200 Lt kompensacijas už paskerstus gyvulius skiria tik užfiksavus afrikinio kiaulių maro židinį?
Daiva BARTKIENĖ
