Jaunimo kūrybos vakaras, lapkričio 18-ąją vykęs Jurbarko kultūros centre, šįmet pakeitė ne tik pavadinimą – „Meno injekcijoje“ vyko ne tik pasirodymai scenoje, bet surengtos ir dvi parodos. Viena jų – „Akimirkos ultragarsu“ – Akvilės Petraitytės fotografijų paroda. Šeštus metus fotografuojanti ir apie parodą jau seniai svajojusi mergina šią rengė skubiai ir spontaniškai, bet neabejoja, kad ateityje driokstels ir kita, kur kas didesne, paroda.
Penkiolikoje parodos fotografijų – tiek pat sustabdytų akimirkų, kurias, pasak Akvilės, turi ne tiek pamatyti, kiek pajusti.
Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos ketvirtokė pasakoja ieškojusi savęs mene: „Šokau, piešiau, paskui atėjo fotografija – kažkaip spontaniškai, bet dar ir dėl to, kad gimnazijoje atsirado fotografijos būrelis, kuriam vadovauja Adolfas Būblaitis. Ir apsistojau prie fotografijos.“
„Pradžioje turėjau „muilinę”, kaip ir dauguma paauglių, paskui užsimaniau veidrodinio – tai visai kitas reikalas. Nors mano fotoaparatas jau senas, jam treji metai, tokių jau nebegamina. Technika keičiasi labai greitai. Tačiau, kaip sakė vienas fotografas, galima išmokti kompozicijos, fotografavimo kampų, ekspozicijos, bet tikrai gerą kadrą reikia pajausti“, – pasakoja fotografė.
Dabar su fotoaparatu Akvilė nesiskiria, nes jau įsitikino, kad kai jo neturi, būtinai ką nors ypatingo pamatai. Kiek per tuos metus yra padariusi kadrų – pasakyti sunku. Iš renginiuose, kurie vyksta patalpoje, parsineša po du šimtus, o lauke prifotografuoja dvigubai daugiau. Įdomu gaudyti akimirkas, bet lygiai taip pat įdomu kompiuteryje peržiūrėti tai, ką parsinešei – randi visokių netikėtumų, o iš kelių šimtų kadrų atsirenki apie trečdalį vertų dėmesio.
Peržiūrėjus prasideda dėliojimas, rūšiavimas. Kartais nuo vienos prasideda serija – Akvilė jau turi 4 fotografijų serijas. Fotografijų serijoje „INDIVIDUUS“ jaunoji fotografė fiksuoja ypatingas žmonių emocijas. Dauguma nuotraukose įamžintų žmonių pažįstami, bet ne visi – ypatingų emocijų pavyksta sugauti netikėčiausiose vietose.
Portreto žanras šiuo metu Akvilei įdomiausias. Nors fotografuoja ji daug ką – su fotoaparatu sukiojasi renginiuose, sporto salėse ir stadionuose. Akvilė fotografuoja draugus, tik jos pačios nuotraukose beveik nebūna. Akvilės fotografijų galima pažiūrėti internete, mergina bendradarbiauja su laikraščiu „Šviesa“ – jos nuotraukos dedamos internetinio puslapio nuotraukų galerijoje.
A. Petraitytės fotografijų serija „INDIVIDUUS“ tarptautiniame festivalyje „Kaunas foto 2011“ buvo atrinkta į finalą. „Tik aš toliau nežengiau“, – sako Akvilė, bet nepaneigia, kad ateityje – žengs ir toliau.
Praėjusią vasarą Akvilė dalyvavo konkurse „Gyvos žemės mintys“ ir jaunimo grupėje užėmė I vietą. Baigiamajame konkurso renginyje Mažeikiuose Lietuvos fotografų sąjungos prizas jai buvo įteiktas už fotografiją „STOJ“.
Fotografija – ne vienintelis Akvilės pomėgis. Jau šeštus metus ji dainuoja gimnazijos merginų chore „Saulė“, pati išmoko groti gitara. Be to, dvyliktokė Akvilė – gera mokinė. „Kaip suspėji?“ – klausiu. „Tiesiog suspėju! – atsako. – Dažnai girdžiu, kad su manimi suspėti neįmanoma, bet jei spėju aš, vadinasi, įmanoma.“ Blogiausia, kai kas nors dubliuojasi – o taip neretai būna, kai turi daug užsiėmimų – bet visada Akvilė išeitį suranda.
Grazi mergycka