Keli lašai gėrimo ant specialios juostelės ir testas parodo, ar gėrime nėra vadinamųjų prievartavimo narkotikų, kuriais žmogų siekiama apsvaiginti. O įvairių liudijimų apie apsvaiginimus – daugybė. „Atsikėlusi ryte tik įkvėpiau oro gurkšnį, atrodo, tarsi iš transo pabudau“, – LRT.lt pasakoja Dominyka, įtarianti, kad galėjo būti apsvaiginta klube.
Visuomenę vis dažniau pasiekia istorijos, kaip įvairiose pasilinksminimo vietose žmonės apsvaiginami vadinamaisiais prievartavimo narkotikais. Dažniausiai tokių narkotikų paslapčia įmaišoma į gėrimus. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kokios priemonės gali padėti apsisaugoti nuo tokių atvejų. Tiesa, ekspertai pabrėžia, kad atsakomybė turėtų tekti ne nukentėjusiems žmonėms, o smurtautojams.
„Mes tiesiog atsijungėme parkritusios ant žemės“
Linksmybės ir šokiai klube, o tada – dingusi atmintis. Apie tokią vakaro baigtį LRT.lt pasakoja 25-erių Dominyka, kuri įtaria, kad galėjo būti apsvaiginta. Per visą naktį Dominyka kartu su drauge išgėrė po tris kokteilius ir du stiliukus tekilos, tačiau prarado atmintį ir jautėsi taip, kaip niekada anksčiau.
Vakarą Dominyka su drauge leido keliuose klubuose. Abi draugės linksminosi ir šoko, o prieš eidamos namo dar nusprendė užsisakyti po stikliuką tekilos. Netrukus prie draugių priėjo vaikinas, su juo pabendravusios, merginos dar užsisakė tekilos.
Netrukus Dominykos ir jos draugės savijauta pasikeitė – Dominyka įtaria, kad į šiuos gėrimus kažkas galėjo įmaišyti vadinamųjų prievartavimo narkotikų.
Seksualinio smurto prevencija | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Kai lipau laiptais iš klubo, mano savijauta jau buvo keista, jaučiausi lengvai apsvaigusi. Nuėjus į kitą klubą, man jau buvo sunku lipti laiptais, jau reikėjo atsiremti, reikėjo pagalbos, o sutiktas vaikinas jau mane laikė.
Aš ne iš tų žmonių, kurie lengvai nusigeria, turiu savisaugos instinktų, bet tada nejaučiau jokių savisaugos instinktų – man smagu, esu euforijoj, smegenys visiškai nedirba, kur tas vaikinas mane vedžiosis už rankos, ten aš ir eisiu“, – keistą savijautą prisimena Dominyka.
Ji pasakoja supratusi, kad nebevaldo situacijos, ir nusprendė važiuoti namo.
„Viską atsimenu labai miglotai, bet žinau, kad laiptais visiškai nebepaėjau. To vakaro laikas truputį susimaišęs, aš visiškai nieko neatsimenu. Net nežinau, kaip buvo priimtas tas sprendimas, bet tąnakt grįžau nakvoti pas draugę.
Prisimenu tik tai, kaip įėjusi numečiau draugės magnetofoną. Kitas mano prisiminimas – kaip atsikeliu ryte. Pasirodo, draugė dar nuvalė man makiažą ir mane perrengė, o aš nieko neatsimenu. Atsikėlusi ryte tik įkvėpiau oro gurkšnį, atrodo, tarsi iš transo pabudau“, – dalijasi Dominyka.
Apsvaiginimas | D. Umbraso / LRT nuotr.
Namuose buvęs draugės vaikinas vėliau pasakojo, kad Dominyka su drauge vos įėjusios į butą krito ant žemės: „Jis iš karto suprato, kad taip veikia ne alkoholis, mes tiesiog atsijungėme parkritusios ant žemės.“
„Buvo gėda, supranti, kad nieko neatsimeni, tik tai, kad vos paėjai ir kojos pynėsi, o dar pas draugę atsikėlei. Labai keistas jausmas“, – LRT.lt sako Dominyka.
Tai, kad galėjo būti apsvaiginta, Dominyka suprato tik vėliau, suvokusi, kad tikrai neišgėrė tiek alkoholio, kad būtų praradusi atmintį ir gebėjimą mąstyti.
Juostelė parodo, ar gėrime nėra narkotikų
Iš nedidelės dėžutės išsitraukus juostelę – testą – ir ant jos užlašinus kelis lašus gėrimo, reikia palaukti kelias sekundes. Jei gėrime nėra narkotinių medžiagų, juostelė išlieka tokia pati. Visgi jei gėrime yra priemaišų – narkotinių medžiagų – juostelė tuoj pat pakeičia spalvą.
Tokie testai padeda aptikti pavojingas medžiagas, kurios gali būti slapta įmaišytos į gėrimą. Testai aptinka dažniausiai naudojamas medžiagas, pavyzdžiui, ketaminą, kokainą, skopolaminą ir kitas aminų pagrindu sukurtas narkotines medžiagas.
Užsienyje populiarūs ne tik tokie testai, bet ir kitos priemonės, pavyzdžiui, specialios apyrankės ar nagų lakai, taip pat parodantys galimas priemaišas. Lietuvoje tokie testai – dar naujovė.
Gėrimų testai, nustatantys, ar juose nėra narkotinių medžiagų | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Lietuvoje ir Baltijos šalyse šiais ir kitokiais narkotikų testais prekiaujanti įmonė „Plur“ įsikūrė prieš dvejus metus su puse. Viskas prasidėjo nuo testų, skirtų atpažinti, ar narkotikuose nėra priemaišų, o šiandien daugiau dėmesio įmonė skiria ir gėrimų testams, padedantiems atpažinti, ar į gėrimą kas nors neįmaišė vadinamųjų prievartavimo narkotikų, taip pat dalyvauja renginiuose ir užsiima švietimu apie saugų naktinį gyvenimą.
„Plur“ įkūrėjai Retas Razmas ir Lukas Gataveckas LRT.lt sako, kad dar šiandien Lietuvoje nėra daug vietų, kuriose būtų galima nusipirkti tokių gėrimų testų.
Retas Razmas ir Lukas Gataveckas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Anksčiau nebuvo daug kalbama apie svaiginimus, bet pastaruosius kelerius metus ėmė lįsti šios problemos, žmonės pradėjo apie tai kalbėti“, – sako L. Gataveckas.
Jam antrina ir įmonės direktorius R. Razmas: „Ši problema egzistavo, bet tai buvo labiau tabu.“
Šimtaprocentinės apsaugos nėra
Pasak R. Razmo, geriausia gėrimų testavimo juosteles nešiotis kartu su savimi – taip, kilus įtarimui dėl to, ar į gėrimą kas nors neįmaišė narkotikų, jį galima patikrinti.
„Testą gali turėti kišenėje, kai eini pasilinksminti. Niekada nežinai, kada jo prireiks, nežinai, ar reikės panaudoti, bet tai yra saugumo priemonė“, – LRT.lt sako R. Razmas.
Žinoma, sutinka jis, tai nereiškia, kad žmonės turėtų tikrinti kiekvieną įsigytą gėrimą: „Jei žmogus pasijaučia kažkaip ne taip, jis gali pasitikrinti savo gėrimą ir tada žino, ar taip nutiko dėl gėrimo, ar dėl kitų priežasčių.“
R. Razmui antrina ir L. Gataveckas: „Šie testai labiau skirti tiems atvejams, kai kyla kažkokių įtarimų ir gėrimas atrodo keistai. Jei kyla tokių įtarimų, gali panaudoti testą. Reikėtų pasitikrinti ir tada, jei gėrimą palikai ilgesniam laikui nuošalyje ir jo nematei. Nėra didelės prasmės testuoti kiekvieno gėrimo, kai perki jį iš baro.“
Lukas Gataveckas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Plur“ įkūrėjai pastebi, kad tokie testai nėra šimtaprocentinė apsauga nuo galimo apsvaiginimo. Visų pirma, kažkas į gėrimą prievartavimo narkotikų gali įmaišyti ir vėliau, jį jau patikrinus. Taip pat svarbu tai, kad testai aptinka dažniausiai pasitaikančias narkotines medžiagas, tačiau atsiranda vis naujų medžiagų, kurių testai gali neaptikti.
„Šie testai nėra šimtaprocentinė apsauga. Net jei juos panaudoji, tai nėra ženklas, kad gėrimas yra 100 proc. saugus, nes yra įvairių narkotinių medžiagų, jos nuolat keičiasi, atsiranda naujų. Testai aptinka dažniausiai pasitaikančias narkotines medžiagas.
Tačiau vis tiek reikia būti budriam. Testas yra tik priemonė, padedanti apsisaugoti, ji nepadaro tavęs šimtu procentų atsparaus nuo apsvaiginimo. Turi būti budrus, naudotis kitomis priemonėmis, kreiptis pagalbos. Testas nėra atsakymas į visus klausimus, tai tik viena priemonė, kuri šiek tiek padeda apsisaugoti“, – pažymi R. Razmas.
Retas Razmas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kai kurie klubai ir barai tokius testus patys dalija nemokamai, kiti leidžia jų įsigyti savo patalpose.
Baimė, kad kažkas gali pasikėsinti į kūną
Dominyka, įtarianti, kad galėjo būti apsvaiginta, svarsto, kad tokie testai tąnakt būtų galėję padėti suprasti, ar į gėrimus kažkas įmaišė narkotinių medžiagų. Tiesa, ji svarsto, kad klube savisaugos jausmas sumažėja, o net ir patikrinus gėrimą testu jame po kelių minučių jau gali būti įmaišyta narkotikų.
Mergina taip pat pabrėžia – nors tokie testai gali būti seksualinio smurto prevencijos priemonė, atsakomybė už seksualinius nusikaltimus turi kristi ne ant nukentėjusiojo, o ant smurtautojo pečių.
„Man apskritai pikta, kad dėl to, jog esu moteris, aš turiu investuoti pinigus ir kažką pirkti, kad galėčiau saugiai nueiti į miestą. Aišku, tai daug geriau nei būti apsvaigintai. Mano istorija baigėsi gerai, bet kitoms moterims nutinka blogiau. Tačiau blogas pats faktas, kad į tave kėsinasi ir nori pasinaudoti tavimi bei tavo kūnu. Tokie testai – kaip skausmo malšinimas paracetamoliu. Problemos tai nepanaikina“, – akcentuoja Dominyka.
Seksualinio smurto prevencija | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Ji pastebi, kad visuomenėje dėl patirto seksualinio smurto dar dažnai kaltinami nukentėjusieji – neva jų atsakomybė pasirūpinti, kad gėrimas būtų saugus.
„Dabar mes kaltiname moteris, kad jos pačios kaltos, nes „linksminasi ir geria“, neva neatsakingai elgiasi. Bet ką mes darysime tada, kai nebegalėsime net ateiti pavalgyti ir džiaugtis gyvenimu, eiti į pasimatymus, nes bijosime, kad kažkas pasikėsins į mūsų kūnus?“ – apie nesaugią aplinką kalba Dominyka.
Kaltas ne nukentėjęs žmogus, o smurtautojas
Viena iš „Ribologijos“ įkūrėjų, teisininkė Rugilė Butkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad užsienyje įvairios apsaugos priemonės yra gana populiarios – ten galima nusipirkti ne tik tokių testų, bet ir specialių šiaudelių, netgi nagų lakų, kurie parodo, jei gėrime yra narkotinių medžiagų.
Lietuvoje tokių priemonių dar nedaug, o seksualinio smurto prevencija tik pradedama vykdyti: „Nėra taip, kad gali nueiti į populiariausią internetinę parduotuvę ar bet kurį prekybos centrą ir rasti labai lengvai prieinamų testų“, – LRT.lt sako R. Butkevičiūtė.
Pasak jos, nuo seksualinio smurto gali padėti apsisaugoti įvairios priemonės, tokie testai – taip pat. Testai yra gana maži ir nesunkiai telpa į rankinę, o naudojimas – taip pat paprastas, testą tereikia įmerkti į gėrimą.
Rugilė Butkevičiūtė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kaip pažymi R. Butkevičiūtė, pastebėjus, kad gėrimas buvo paveiktas narkotinėmis medžiagomis, galima iš karto reaguoti – susisiekti su policija, apie įvykį pranešti ir kreiptis pagalbos.
„Neretai apie apsvaiginimą sužinai jau tik tada, kai jautiesi blogai arba jau kitą dieną. Tokiu atveju galimai neatsiminsi, nei kuriame bare buvai, nei kokį gėrimą gėrei – įrodymų nebėra. Tokiais atvejais testai padėtų nusikaltimų prevencijai ir tyrimams“, – tvirtina R. Butkevičiūtė.
Tiesa, svarsto ekspertė, nors testus naudoti paprasta, neaišku, ar žmonės būtų linkę tai daryti.
„Įsivaizduokime tokį atvejį – ateinu į antrą ar trečią pasimatymą, romantiškai sėdime bare, užsisakome kokteilį, o aš prie vaikino išsitraukiu testą ir testuoju gėrimą arba laukiu, kol žmogus nueis į tualetą, nes kiek nemalonu parodyti, kad juo nepasitikiu“, – svarsto viena iš „Ribologijos“ įkūrėjų.
Pasimatymas | „Shutterstock“ nuotr.
R. Butkevičiūtė taip pat pastebi, kad baruose ar klubuose žmonės nori linksmintis ir atsipalaiduoti nuo sunkumų, todėl kažin ar dažnas norėtų nuolatos tikrinti gėrimą. Nors visuomenėje daugėja įvairių seksualinio smurto prevencijos iniciatyvų, visuomenėje dar trūksta informacijos.
Nors įvairios priemonės gali padėti apsisaugoti nuo seksualinio smurto, svarbu, kad atsakomybė tektų ne nukentėjusiam žmogui, o smurtautojui, pabrėžia R. Butkevičiūtė. Būtent smurtautojas ir kaltas dėl įvykusio smurto.
„Reikia reikalauti smurtavusių asmenų atsakomybės“, – pažymi ekspertė.
Ji taip pat ragina barus ir klubus prisiimti daugiau atsakomybės, aktyviai dirbti ir bendradarbiauti siekiant vykdyti seksualinio smurto prevenciją.
Komentaro LRT.lt kreipėsi į policiją, tačiau atsakymo nesulaukė. Gavę komentarą, straipsnį papildysime.
