Kaip rašė „Šviesa“, Jurbarko r. savivaldybės vadovai praėjusių metų rugsėjo mėnesį sužinojo, kad savivaldybė Skirsnemunės valymo įrenginių statybų rangovui A. Žilinskio ir Ko UAB skolinga 774,5 tūkst. eurų. Tokio dydžio sąskaita už darbus savivaldybei buvo pateikta dar 2014 m. rugpjūtį. Nepadengus skolos iki metų galo grėsė netekti projekto finansavimui skirtų lėšų iš Lenkijos regionų ministerijos arba skolos biudžetinėms įstaigoms.
Ruošėsi blogiausiam
Projekto pabaigos terminas – gruodžio 30 d. Tą dieną visa skola turėjo pasiekti rangovo sąskaitą. To neįvykus, be kitų pasekmių, būtų tekę A. Žilinskio ir Ko UAB sumokėti ir beveik 60 tūkst. eurų delspinigių.
Jau gruodžio 17 d. tarybos posėdyje Finansų skyriaus vedėjos Audronės Stoškienės teikimu tarybos nariai priėmė sprendimą patikslinti biudžeto pajamų ir išlaidų planą, pagal kurį skolai padengti turėjo būti panaudoti sutaupyti asignavimai socialinės paramos išmokoms ir kompensacijoms mokėti bei numatytos skolintis lėšos. Šiame posėdyje skolai panaikinti buvo paskirta 240 tūkst. Eur.
Artėjant galutiniam terminui, gruodžio 29 d. savivaldybės tarybos nariai pakviesti į neeilinį posėdį, kuriame buvo pasiruošta blogiausiam scenarijui – negavus finansavimo ENPI projektui „Nemuno upės ekologinės būklės gerinimas, įrengiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą Skirsnemunės miestelyje Jurbarko rajone (Lietuvos Respublika) bei Nemano mieste (Rusija)“ iš Lenkijos regionų ministerijos nuspręsta įsipareigojimams vykdyti reikalingus pinigus paimti iš skolintų ir savivaldybės biudžeto lėšų. Dalies finansavimo turėjo netekti biudžetinės įstaigos.
Gruodžio 30 d. savivaldybė turėjo visą reikiamą sumą, tačiau šios skolos padengimas savivaldybę klampino į naujas skolas savoms įstaigoms. Tą dieną rajono vadovus pasiekė tikrai šventiškos žinios iš banko – į Jurbarko r. savivaldybės sąskaitą įplaukė ilgai laukti pinigai iš ES fondą administruojančios Lenkijos regionų ministerijos.
Metų pabaiga politikams padovanojo ramybę – su rangovais atsiskaityta, lėšų iš biudžetinių įstaigų paimti nereikėjo. Plonu siūlu vaikščiojusi rajono valdžia šį kartą išlaviravo saugiai. Išsisprendus problemai tuo labiau niekas nesiryš įvardyti kaltų dėl tokios situacijos asmenų.
Priedai išmokėti visiems
Įtampą sukėlusi situacija klostėsi pamažu: laiku nepateiktas mokėjimo reikalavimas, partnerių Rusijoje laiku nevykdomi įsipareigojimai, sergantys ar savo pareigų neatlikę darbuotojai – savivaldybė galėjo sulaukti skaudžių pasekmių.
Viena svarbiausių tokių įvykių priežasčių – politikų nesusikalbėjimas. Buvę rajono vadovai apie pavojingą padėtį neinformavo naujosios valdžios. Kaip teigė meras Skirmantas Mockevičius, informacija gauta gerokai per vėlai, todėl buvo imtasi bet kokių priemonių, kad projektiniai pinigai nebūtų prarasti.
Politikų ambicijos, trumparegiškas rajono ateities matymas, nemokėjimas ieškoti kompromisų ir svarbiam reikalui esant dirbti ranka rankon su oponentais vardan žmonių, o ne tenkinti savo ar partines užgaidas – tiek nedaug reikia norint išvengti panašių situacijų.
Tada nereiktų rinkėjui burnoti prieš valdžią, o valdininkams patirti tiek įtampos. Metų pabaigos visi lauktų ramūs ir džiugiai nusiteikę.
Ir šiais metais, nepaisant patirtos įtampos, paskutinę metų dieną savivaldybės tarnautojai sulaukė džiugios žinios – visi darbuotojai, išskyrus porą turėjusių nuobaudų valstybės tarnautojų, gavo vienkartinį 30 proc. priedą prie atlyginimo, kuris buvo išmokėtas iš sutaupyto mokos fondo lėšų.
Kaip skelbiama savivaldybės tinklalapyje, priedo negavo rajono meras, vicemeras, administracijos direktorė ir jos pavaduotojas. Tačiau priedus už „gerą“ darbą tikriausiai gavo taip ir likę neįvardyti asmenys, atsakingi už metų pabaigoje susiklosčiusią itin pavojingą rajono biudžetui situaciją.
Jūratė Stanaitienė
