Rugpjūčio 23-osios įvykis Jurbarko r. savivaldybės aikštėje priminė veiksmo filmo scenarijų. Vidur baltos dienos galimai buvo užpultas, sumuštas ir išsivežtas žmogus. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau darbą pareigūnams itin apsunkino tai, kad įvykio nenufilmavo nė viena savivaldybės aikštę ir jos prieigas fiksuojanti vaizdo stebėjimo kamera. Netrukus paaiškėjo skandalingas faktas – dalį nusikaltimo galėjusi įrašyti kamera buvo nusukta į tiltą per Nemuną.
Nors tikslias galimo nusikaltimo aplinkybes nustatys policijos tyrėjai, redakcijos duomenimis, nukentėjusysis bėgo į savivaldybę šaukdamasis pagalbos. Tačiau vyrą du persekiotojai sučiupo jam nepasiekus pastato. Sugautasis galimai buvo aptalžytas ir nutemptas į automobilį „Mercedes-Benz“.
Įtariama, kad vyrą galėjo išsivežti du puikiai teisėsaugininkams žinomi asmenys – Jurbarko r. savivaldybės tarybos narės sūnus, neseniai nuteistas lygtinai už žmogaus pagrobimą ir turto prievartavimą, bei Kauno nusikalstamo pasaulio atstovas. Abiejų vaidmenį šioje istorijoje tiria Marijampolės apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai.
Dalį automobilių aikštelėje vykusių įvykių turėjo užfiksuoti savivaldybės prieigas stebinti vaizdo kamera. Tačiau paaiškėjo, kad įrašo, galinčio patvirtinti įvykio detales, nėra. Mat vaizdo stebėjimo kameros „akys“, žvelgė į tiltą, tikintis gražių Jurbarko krašto šventės vaizdų.
Panašu, kad klausimas, kas atsakingas už tai, kad mokesčių mokėtojų pinigais apmokama miesto vaizdo stebėjimo sistema naudojama bet kaip, tapo itin nemaloniu tiek savivaldybei, tiek vaizdo stebėjimo kameras pagal sutartį prižiūrinčiai UAB „Balticum TV“.
Rugpjūčio 30 d. savivaldybės vadovų surengtoje spaudos konferencijoje klausimas apie saugumui mieste užtikrinti skirtas vaizdo stebėjimo kameras kėlė aiškų nepasitenkinimą. Gan tvirtai savo rankose pasiruošimo Jurbarko krašto šventei reikalus laikęs mero pavaduotojas Saulius Lapėnas iškart atsiribojo nuo iškilusios problemos dėl į tiltą nusuktos vaizdo kameros. Pasak jo, nurodymų, kad kamera filmuotų ant tilto vykusį šventinį renginį, niekam nedavė, tik užsiminė „organizatoriams ir nušvietėjams“ apie tokią šventės įamžinimo galimybę. „Dar pasakykit, kad aš ir muštynes organizavau“, – sakė S. Lapėnas.
Kas iš tų „organizatorių ir nušvietėjų“ pamanė, kad šventiniai vaizdai yra svarbiau už miesto saugumą, įvardyta nebuvo, tačiau numanyti nesunku. Nei Jurbarko kultūros centro administracija, nei renginiui ant Šimtmečio tilto dirigavęs šio centro kultūrinių renginių organizatorius jokių iniciatyvų dėl vaizdo kamerų nesiėmė. Keisti kamerų vaizdo stebėjimo kryptį ir prieiti prie fiksuojamos medžiagos galimybių turi tik šią įrangą eksploatuojanti UAB „Balticum TV“. Šiuo konkrečiu atveju – jos darbuotojas Gediminas Gruodis. Kas jam nurodė atlikti tokius veiksmus, UAB „Balticum TV“ nepaaiškino – pažeisdama Visuomenės informavimo įstatymą bendrovė neatsakė nė į vieną redakcijos pateiktą klausimą. Tačiau ir taip žinoma, kad Jurbarko r. savivaldybės administracija su „Balticum TV“ vietine televizija yra pasirašiusi sutartį, pagal kurią už atlygį rengia užsakomuosius vaizdo reportažus. Todėl šventinis vaizdo įrašas galėjo dominti tik šį „nušvietėją“.
Paaiškėjus, ką rugpjūčio 23 d. filmavo gyventojų saugumą turinti užtikrinti vaizdo kamera, savivaldybė nebuvo linkusi už tai prisiimti kaltės. Administracijos direktorės Vidos Rekešienės pasirašytame rašte „Šviesai“ teigiama, kad rajono savivaldybės administracija nei žodinio, nei rašytinio nurodymo nusukti kamerą tilto kryptimi nedavė. Tokio dalyko esą nesvarstė ir niekam nieko nenurodė ir šventę organizavusi darbo grupė.
Tačiau pozicija „mes nieko nežinome“ savivaldybės vadovų negelbsti nuo atsakomybės. Rajono savivaldybės administracija, kaip paslaugos užsakovas, yra įsipareigojusi kontroliuoti paslaugų teikimo eigą, apimtį ir kokybę. Tačiau rugpjūčio 23-osios įvykiai parodė, kad savo darbo valdininkai neatlieka – kameras prižiūrinčios įmonės darbuotojai jas sukioja taip, kaip patys užsimano.
Kilus skandalui savivaldybė susizgribo, kad daugiau nei dešimtmetį pinigus moka neaišku už kokią paslaugą. Iki dabar neparengta tvarka, kaip kameras galima ir būtina naudoti.
„Savivaldybės administracija inicijuos miestą stebinčių kamerų naudojimo tvarkos aprašo parengimą, siekiant tikslesnio reglamentavimo nei numatyta sutartyje su paslaugos tiekėju“, – rašoma V. Rekešienės atsakyme. Įdomu tai, kad aiškinantis „kamerų istoriją“ savivaldybės administracijos direktorė atsakė ne į visus „Šviesos“ jai pateiktus klausimus ir net nenurodė, su kokia bendrove pasirašyta vaizdo stebėjimo kamerų aptarnavimo sutartis.
Vaizdo stebėjimo kamerų istorija prasidėjo 2006 m. Siekiant užtikrinti viešąją tvarką, teisės pažeidimų bei nusikaltimų prevenciją, didinti visuomenės saugumą Jurbarko r. policijos komisariatas parengė prevencinę programą „Mūsų miestas – mūsų tvirtovė“. Jurbarke tuomet buvo įrengtos pirmosios vaizdo stebėjimo kameros, o jų perduodamas vaizdas buvo stebimas ir įrašinėjamas policijos komisariate.
2006 m. įgyvendinant programą savivaldybė nupirko vaizdo stebėjimo kamerą. Įranga tuomet kainavo 1724,98 euro. 2010 m. savivaldybės tarybai skyrus lėšų įsigytos dar dvi kameros.
2006-2010 m. vaizdo stebėjimo kamerų priežiūrą vykdė UAB „Rygveda“, su kuria sutartį buvo pasirašęs Jurbarko r. policijos komisariatas. 2011 m. sausio mėn. sutartį su įmone pasirašė rajono savivaldybės administracija. Tuomet sutarta, kad „Rygveda“ pasirūpins trimis savivaldybės kameromis bei dar keturias kameras miestui išnuomos, o vaizdą iš kamerų perduos į policijos komisariato budėtojų dalį. Vėliau sutarties įsipareigojimus perėmė „Rygvedą“ įsigijusi UAB „Balticum TV“.
Įmonė už įrangos aptarnavimą iš savivaldybės kasmet vidutiniškai gaudavo po 4197 eurus. Per dešimtmetį kameras aptarnaujančių verslininkų kišenes papildė 41 970 eurų. Pridėjus trims kameroms įsigyti skirtas lėšas, miestui stebėti skirta suma 2015 m. gale pasiekė 50 638 eurus.
Šių metų gegužę savivaldybė atnaujino sutartį su UAB „Balticum TV“. Šiuo metu mieste stebima 15 zonų, kuriose iš viso įrengta 18 kamerų. Kiekviena jų kas mėnesį mokesčių mokėtojams atsieina 53 eurus, per metus tai kainuoja 11448 eurus. Tačiau kas mėnesį po 954 eurus už miesto stebėjimą iš savo kišenės suplojantys jurbarkiečiai negali būti tikri, kad nusikaltėlius stebimose zonose kameros užfiksuos.
Kad kameros neatlieka savo funkcijos, ne kartą yra minėję ir policijos pareigūnai. Ne kartą Jurbarko r. policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius yra tikinęs, kad nusikaltimams užkardyti ir atskleisti kamerų fiksuojamas vaizdas yra per prastas. Prie to prisideda ir situacija, kad kameros stebimas teritorijas įrašinėja bendru planu. Prie jų valdymo nesėdi žmogus, kuris pagal situaciją galėtų pasukti kamerą, pritraukti vaizdą, o apie pamatytą pažeidimą iškart informuoti pareigūnus.
„Policija turi galimybę pakankamai greitai peržiūrėti ir gauti filmuotą medžiagą iš Jurbarko rajono savivaldybei priklausančių ir administruojamų vaizdo kamerų. Dėl kamerų įrengimo buvo atsižvelgta į policijos pasiūlymus. Aišku, norėtumėm spartesnės kamerų plėtros ir atnaujinimo“, – teigė A. Dumčius.
Policijos komisariato viršininkas taip pat ne kartą yra minėjęs, kad geriausias ir saugiausias variantas miestui – specializuotų įmonių paslaugos. Kai kuriuose miestuose viešąsias erdves stebintys darbuotojai ne tik fiksuoja pažeidimus ir nusikaltimus, bet ir kiekvieno budėjimo pabaigoje pateikia ataskaitą – kiek pažeidimų registruota, kiek pranešimų policijai perduota.
Lukas PILECKAS
kas mėnesį bašliuojambabkes, o su kamerom daro kas ką nori. Realiai gi čia – nusikaltimas, mano akimis, padarytas. Kas nusuko kameras, turi būti nubausti.