Praėjusią savaitę vietos veiklos grupė „Jurbarkas“ miesto bendruomenei pristatė 2016-2022 m. vietos plėtros strategiją. Tame pačiame susirinkime strategiją patvirtino VVG „Jurbarkas“ asociacijos nariai. Anksčiau strategijai pritarė ir rajono politikai bei Tauragės regiono plėtros taryba.
Rūpinsis miestiečiais
Mintis, kad Jurbarkui reikia turėti vietos veiklos grupę, kuri suvienytų miesto bendruomenes, nevyriausybines organizacijas (NVO), verslą ir vietos valdžią, senokai sukosi Turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktorės Gaivos Mačiulaitienės galvoje. Sektinu pavyzdžiu tapo kaimiškose vietovėse sėkmingai dirbanti VVG „Nemunas“. Asociacijos įkūrimą paspartino ir žinia apie galimybę miesto VVG sulaukti europinių lėšų.
Praėjusių metų liepą įkurtos asociacijos Miesto vietos veiklos grupė „Jurbarkas“ steigėjais tapo rajono savivaldybės taryba, Jurbarko rajono verslininkų organizacija ir Jurbarko rajono jaunimo organizacijų sąjunga.
Šiuo metu asociacijoje yra 30 narių. Išrinkta 12 asmenų valdyba – po keturis valdžios, verslo ir NVO atstovus, pirmininkas Algirdas Gudaitis, o asociacijos administracijos direktorė – G. Mačiulaitienė.
Pirmasis uždavinys – parengti Jurbarko miesto 2016-2022 metų vietos plėtros strategiją.
Jai parengti beveik 4000 eurų skyrė LR Vidaus reikalų ministerija (VRM), 1000 eurų – Jurbarko r. savivaldybė. Vienas pagrindinių reikalavimų gauti Europos Sąjungos paramą – ne mažesnis nei 7,5 proc. kofinansavimas savivaldybės lėšomis.
Sausį taryba pritarė bendrajam VVG „Jurbarkas“ projektų finansavimui iš savivaldybės biudžeto ar skolintų lėšų skirti 10 proc. VVG „Jurbarkas“ 2016–2022 m. vietos plėtros strategijos biudžeto ir iki 100 proc. kreditų, reikalingų projekto veikloms apmokėti, palūkanoms ir kitiems mokesčiams dengti.
VVG „Jurbarkas“ 2016–2022 metų vietos plėtros strategijos tikslas – bendradarbiaujant su vietos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, verslo, valdžios atstovais didinti įsidarbinimo mieste galimybes, skatinti gyventojų ir bendruomenių socialinę integraciją, bendradarbiavimą ir verslumą.
Žvilgsnis į teritoriją
Vietos plėtros strategiją rengė TVIC darbuotojai ir konsultantas Žilvinas Gelgota – duomenis ir skaičius rinko jurbarkiečiai, o tikslus ir užduotis iškelti padėjo profesionalus strategijų rengėjas.
Strategijoje numatyti du pagrindiniai tikslai: bendruomenę įtraukti į socialinių problemų sprendimą ir suaktyvinti darbo rinką ir verslo plėtrą.
Rengiant strategiją teko surinkti duomenis tik apie miestą, nors paprastai visur skelbiama statistika apie visą rajoną.
2015 m. pradžioje Jurbarke buvo 11212 gyventojų. 2011–2014 metais jų sumažėjo 1,7 proc. Nemažai jurbarkiečių išvyksta į užsienį. Lyginant 2013 ir 2014 m. duomenis, išvykstančiųjų padaugėjo net 31 proc. 2011–2014 metais mieste gimė 381, mirė 649 asmenys.
2014 m. pradžioje mieste gyveno 1468 iki 15 metų, 7643 darbingo amžiaus ir 2190 pensinio amžiaus asmenų. Miestas sparčiai senėja. Moterys sudaro 55 proc. visų gyventojų, tačiau vyresnių nei 65 metų amžiaus vyrų yra tik 33,2 proc.
Socialinių paslaugų poreikį lemia ne tik senėjanti bendruomenė, bet ir didelis nedarbas – Jurbarke tirtu laikotarpiu jis viršijo 16 proc. ir buvo didžiausias visoje Tauragės apskrityje. Jurbarko savivaldybės teritorijoje nuolat didėja ir neįgaliųjų skaičius, ir tik nedidelis procentas gauna paslaugas socialines paslaugas teikiančiose įstaigose.
Jurbarke nemažai socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, kuriems reikalingos įvairios paslaugos – socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, užimtumo organizavimas. Paslaugų reikia ir socialinės rizikos asmenims – apnakvindinimo, maitinimo, higienos.
Esama infrastruktūra poreikio nepatenkina, nors mieste veikia 12 socialines paslaugas teikiančių įstaigų – 7 iš jų yra nevyriausybinės, kitos – savivaldybės įstaigos.
Esant tokiai socialinei aplinkai atsiranda galimybių teikti projektus dėl socialinių paslaugų teikimo ir didinti sociokultūrinių paslaugų pasiūlą ir prieinamumą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims.
Įgyvendinant antrąjį tikslą – skatinti gyventojus pradėti savarankišką veiklą, tobulinti verslumo įgūdžius.
Jurbarke vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas. 2015 m. pradžioje buvo 228 veikiantys ūkio subjektai, iš jų – 181 veikianti įmonė. Nors daugiausia naujų įmonių įregistruojama mieste, nedarbo lygis išlieka didelis, mažai naujų darbo vietų.
Pasak strategiją rengusio Ž. Gelgotos, bus galima remti tik naujai susikūrusius verslus – individualias įmones, verslo liudijimus turinčius žmones. Įgyvendinant strategiją turėtų būti sukurta apie 40 naujų verslų.
Iš viso vietos plėtros strategijai įgyvendinti reikėtų 1444262 Eur, iš kurių 144426,20 Eur būtų savivaldybės lėšos, projektų teikėjų – 86655,72 Eur, o didžioji dalis – 1213180,08 Eur – ES struktūrinių fondų lėšos.
„Visai Lietuvai planuojama skirti 16 mln. eurų, o strategijas teikia per 50 vietos veiklos grupių, tad galime tik tikėtis, kad mūsų parengta strategija pasirodys stipri ir gaus finansavimą“, – sakė Ž. Gelgota. Strategija jau išsiųsta vertinti, Vidaus reikalų ministerijoje rezultatai bus aiškūs birželio pabaigoje.
Nusiteikę optimistiškai
Rengiant strategiją buvo prašoma projektus rengti vietos bendruomenes, NVO, įstaigas. Buvo pateikti 28 projektai, kuriais remiantis ir nustatytas lėšų poreikis. Surengta per 20 susitikimų, diskusijų, projektai buvo išanalizuoti ir įvertintos jų įgyvendinimo galimybės.
„Visos idėjos atėjo iš apačios. Mes tuos projektus pridedame prie strategijos, kaip pagrindą. Tuo negali pasigirti dauguma kitų veiklos grupių“, – tvirtina G. Mačiulaitienė.
Jurbarkiečių prašoma 1,4 mln. eurų suma – nemaža. Net Tauragės VVG prašo tik 1,2 mln. Lėšų poreikis gali būti tenkinamas pilnai, arba gerokai sumažintas, o galima ir iš viso nieko negauti. Blogiausiu atveju strategija liktų vėlesniam laikui – naujiems finansavimo šaltiniams.
Strategijos rengėjai įvykdė daugelį sąlygų, kurios leidžia gauti daugiau balų – galimybė gauti porą papildomų balų atsirado savivaldybei numačius 10 proc. kofinansavimą ir įrašius sąlygą – 6 proc. savų lėšų prisidėti projektų teikėjams.
Pasak G. Mačiulaitienės, tai, kad projektų rengėjai privalės turėti ir savo lėšų, leis apsisaugoti nuo neatsakingo požiūrio ir galimybės piktnaudžiauti parama.
Papildomų balų suteikia ir tai, kad Jurbarkas – tikslinė teritorija, kurioje ekonominė ir socialinė padėtis sudėtingesnė nei kituose miestuose. Strategijoje numatytas projektas darbui su pabėgėliais prideda dar 10 balų, tiek pat balų garantuoja ir bendradarbiavimas vykdant projektą su Šakiais.
Įvairių ir tikrai įgyvendinamų projektų pateikė jurbarkiečiai. Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija norėtų atnaujinti įrangą labdaros valgykloje ir priimti daugiau klientų, Jurbarko švietimo centras Atviroje jaunimo erdvėje įrengtų virtuvėlę, kurioje maisto gaminimo įgūdžių galėtų mokytis vaikai iš socialiai remtinų šeimų, Kūno kultūros ir sporto centras ir socialiniai darbuotojai rengtų stovyklas socialinės rizikos šeimoms. VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ norėtų pačiame mieste įrengti skalbyklą, o prie centro patalpų – lysves daržovėms auginti, kuriuose dirbtų įstaigos lankytojai. Trečiojo amžiaus universitetas teikė projektą mokymo procesams organizuoti, Neįgaliųjų draugija – patalpoms tvarkyti ir užimtumui skatinti.
Ne visiems projektams galima tikėtis lėšų. Daug kas pageidautų įsigyti transporto priemones, tačiau apskaičiavus ekonominę naudą geriau galvoti apie socialinio taksi atsiradimą. Pagal reikalavimus pinigai negalės būti naudojami ir darbo užmokesčiui – skatinama savanorystė.
Pasak G. Mačiulaitienės, per 600 tūkst. eurų strategijoje numatyta verslui skatinti.
„Socialinės paslaugos reikalingos, tačiau visą ekonominę naudą kuria verslas, todėl strategijoje numatytos lėšos naujiems verslams steigti“, – sako TVIC direktorė.
Kai bus aiški suma, VVG „Jurbarkas“ vėl pakvies teikti projektus.
Jurbarko miesto vietos plėtros strategija, jei sulauks finansavimo, bus įgyvendinama šešerius metus. Iš 1,4 mln. eurų 100 tūkst. numatyta skirti administravimui. Kas vykdys šią funkciją, dar bus sprendžiama.
Jei strategija finansavimo nesulauktų, asociacijos įkūrimo nauda vis tiek akivaizdi – suburti skirtingų sektorių – verslo, NVO, valdžios – atstovai, susėdę prie vieno stalo galės kalbėtis ir ieškoti galimybių jurbarkiečiams gyventi geriau.
Jūratė Stanaitienė
Ačiū dievuliui „išminčiaus” rybakovo nesimato