Turbūt daugelis yra girdėjęs Vytauto Šiškausko dainą apie nelinksmą Lietuvos kaimą, kuris nebemoka dainuoti. Eiles šiai dainai sukūrė žymaus kompozitoriaus Juozapo Gudavičiaus duktė, poetė Regina Algimanta Gudavičiūtė, kuriai jau – 90 metų.
Regina Algimanta, dar vadinama Alge, iškart vedasi į kambarį, kurio sienos nukabintos šeimos nuotraukomis, tėvo kompozitoriaus Juozapo Gudavičiaus relikvijomis. Gudavičius sukūrė daugybę kūrinių. Vienas žymiausių – daina „Kur giria žaliuoja“.
Sovietmečiu J. Gudavičiaus kūryba buvo uždrausta. Tik drąsių muzikų Liongino Abariaus ir kitų pastangomis ši daina skambėdavo Dainų šventėse.
„Kai buvo atvykęs Jonas Paulius II-asis, Vingio parke giedojo Gudavičiaus giesmę „Malda už Tėvynę“. Aš trečią valandą atsikėlusi ėjau iš Antakalnio į Vingio parką ir klausiausi. Lijo lietus, bet jis visai nesvarbus tada buvo“, – prisimena R. A. Gudavičiūtė.
Regina Algimanta Gudavičiūtė / LRT stop kadras.
Gimęs Jurbarko rajone, gyvenimo kelią Gudavičius baigė Panevėžyje. Vienintelės dukters susilaukė būdamas 60-ties. Prisiminimai apie tėvą išleisti knygelėje. Kaip ir eilėraščiai.
Algė daug pasakoja apie tėtį, tačiau jos gyvenimo istorija ne mažiau įdomi. Moteris prisimena nepritapusi prie valdžios. Septintoje klasėje, per sovietų konstitucijos pamoką, kurioje buvo parašyta, kad respublikos gali išeiti iš sąjungos, Algė paklausė: „O tai kaip išeiti?“
„Aš tada dar nežinojau, kad negalima sakyti to, ką galvoji. Pasirodo – negalima. Reikėjo žinoti, ką reikia sakyti. Mama atėjo, jau svarstė išmesti mane iš mokyklos – grėsė antitarybinio elemento išmetimas, – pasakoja laidos herojė. – Nei pioniere buvau, nei į komjaunimą stojau, nieko. Paklausė, kodėl nestojau, tai pasakiau, kad einu į bažnyčią. A, į bažnyčią?!“
R. A. Gudavičiūtės išsaugotos tėvų nuotraukos, tautinė atributika / LRT stop kadras.
Vis dėlto Algimantos iš mokyklos neišmetė, tačiau bandė sukliudyti stoti į aukštąją mokyklą. Tačiau ryžtinga mergina sugebėjo baigti universitetą neakivaizdiniu būdu. Vėliau ištekėjo ir persikėlė gyventi į Vilnių. Sako, dantis sukandusi gyveno su vyru 34 metus, nes jis buvo partinis.
„Vieną kalbėjo, kitą darė, trečią mąstė. Man užteko to pažeminimo. Labai ilgai turėjau kentėti. Ir smurto buvo, ir visko… Jis dirbo karinėje įstaigoje. Kiekviena įstaiga turėjo informatorių iš saugumo. Jis užėjo pas mus, o ten kabėjo mano tėvelio nuotrauka. Klausia, iš kur čia tas Gudavičius? Jie jau jį atmintinai žinojo. Vyras sako: „Čia mano uošvis.“ Oho, sako, tai dar pagalvosime apie tave“, – prisiminimais dalinasi Algė.
Juozapui Gudavičiui skirtas kampas / LRT stop kadras.
Vos paskelbus Nepriklausomybę, Algė išsituokė ir susigrąžino tėvo pavardę. Tačiau atsikvėpė neilgam. Algei susirgus, sūnus ją parsivežė į Panevėžį. Ketino mamą slaugyti, tačiau pats susirgo ir mirė.
„Vaistų prigėręs pabunda, matyt, baisu pasidaro, ir kviečia mane, – jautriai prisimena pašnekovė. – Ateinu, atsigulu prie jo, paglostau galvą kaip mažiukui. Gi visos mamos tokios.“
Algė nuo vaikystės kuria eilėraščius. Naujausias – skirtas sau, 90-metei. „Girdėjau, kad jeigu inteligentas nemoka nė vieno Mačernio posmo, tai jis prastas inteligentas. Tai kaip moto įdėjau vieną, kad būčiau inteligentė“, – prieš eilių skaitymą sako J. Gudavičiaus dukra.
Regina Algimanta Gudavičiūtė / LRT stop kadras.
Rašytoja turi įgimtą muzikos pojūtį ir gerą balsą. Dainuodama chore ji susipažino su dainininko Vytauto Šiškausko mama. Padovanojo savo knygą ir netrukus išgirdo jį dainuojant pagal jos eiles.
Vytautas Šiškauskas pradėjo turą per Lietuvą / G. Kartano nuotr.
„Nebelinksmas mūsų kaimas, nebemokame dainuot. Nebesirenka kaimynai pas kitus pavakarot. O anksčiau taip bičiuliavos, šventes švęsdavo kartu. Ūsus merkdavo į alų, geso lempa nuo kalbų“, – eilėraščio, tapusio V. Šiškausko daina, posmelį skaito R. A. Gudavičiūtė.
Visas pokalbis su R. A. Gudavičiūte – laidos „Mano pasas meluoja“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
