Rugpjūčio 7 d. Jurbarke apsilankiusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė atsakė į rajono vadovams ir medikų bendruomenei patį svarbiausią klausimą – kaip Jurbarko ligoninę gali įtakoti ketvirtasis sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapas. Ministrė buvo atvira – jei ligoninės nevykdys privalomų normatyvų, reforma jų mažinimo linkme vyks nieko neklausiant. Jurbarkas į susitraukusių paslaugų sąrašą bent jau kol kas nepatenka.
Sveikatos apsaugos ministrę į Jurbarką pakvietęs Seimo narys Bronius Pauža akcentavo rajono specifiką. Rajonas palei Nemuną driekiasi apie 70 km, plotis – apie 40 km, todėl net Jurbarką pasiekti žmonėms ne visad patogu, o apie kitus rajonus nėra ką ir kalbėti. Geografinė padėtis, pasak Seimo nario, ypač svarbi sprendžiant, kokias paslaugas teiks Jurbarko ligoninė, kokie skyriai čia būtini, kad rajono gyventojai nejaustų atskirties. „Be to, jei nuolat kalbame apie neaiškų ligoninės likimą, ne tik nerasime naujų gydytojų, bet išvažiuos ir vietiniai. Ligoninė suformavo jaunų chirurgų komandą, tačiau turime būti tikri, kad chirurgijos skyrius išliks“, – sakė B. Pauža.
Pristačiusi ligoninių tinklo reorganizavimo planus, sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė teigė, kad Jurbarkas nepatenka į tų rajonų ligoninių sąrašą, kuriems teks atsisakyti kai kurių skyrių ar padalinių. Tačiau ministrė dideliu optimizmu nesižarstė. Pasak jos, ligoninės pačios turi priimti sprendimus, įsivertinti, kokiu keliu eina, kiek gydytojų etatų reikia, kokie skyriai tikrai būtini, o kokių galima atsisakyti jungiantis kelioms savivaldybių ligoninėms. „Tik patys susitvarkę gyvensite kitaip ir galėsite mokėti didesnius atlyginimus“, – kalbėjo ministrė.
R. Šalaševičiūtė domėjosi, kiek Jurbarko ligoninėje dirba iš kitur atvykstančių gydytojų, ir neslėpė, kad ne vienoje ligoninėje atvykstantiems specialistams mokamas keliskart didesnis atlyginimas nei vietiniams gydytojams. Ministrės įsitikinimu, kviesti gydytojus iš svetur reikėtų tik esant būtinybei, įvertinus, kad gydymo įstaiga be tokios paslaugos neišsivers.
Vidiniai sveikatos priežiūros įstaigų resursai, efektyvus gaunamų lėšų naudojimas buvo pagrindinės temos, kurias susitikusi su savivaldybės, gydymo įstaigų vadovais akcentavo sveikatos apsaugos ministrė, pritardama, kad labai daug kas priklauso nuo specialistų ir jų požiūrio į darbą. Jurbarko ligoninėje dirba du nauji chirurgai, todėl dabar nebereikia nuogąstauti dėl būtino operacijų skaičiaus, nuo kurio priklauso, ar ligoninėje liks chirurgijos skyrius.
Nemažai jaunų gydytojų įdarbinta Jurbarko r. pirminės sveikatos priežiūros centre. Centro direktorės Remigijos Mencienės tvirtinimu, kartu su naujai priimtomis šeimos gydytojomis žymiai suaktyvėjo vykdomos prevencinės programos. Tai dar kartą patvirtino ministrės nuostatas, kad kiekviena įstaiga privalo nusistatyti prioritetus.
„Negalime leisti, kad ligoninių lovos būtų neužimtos ir neštų nuostolį. Ligoninės pačios turi įsivertinti, kas joms yra svarbiau“, – sakė ministrė, paskaičiavusi, kad vienos stacionarų lovos sąnaudos rajono ligoninėse per metus siekia 18,5 tūkst. eurų. Pasak R. Šalaševičiūtės, tai yra lėšos, kurias, įvertinus ligoninės užimtumą, būtina panaudoti efektyviau – labiau reikalingoms paslaugoms, atlyginimams kelti.
Apsilankiusi Jurbarko ligoninėje ministrė pirmiausia suko į vaikų ligų ir reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių. R. Šalaševičiūtė neslėpė, kad stengiasi pasitikrinti informaciją apie darbo intensyvumą, užimtą lovų skaičių.
Ministrė sakė suprantanti, kad vasarą serga mažiau vaikų, tačiau erdviame skyriuje rasti vos du mažieji pacientai vėl gražino prie tos pačios minties, kad rajonų ligoninės bus priverstos įvertinti savo galimybes, paslaugos poreikį ir mąstyti apie mažai užimamų skyrių konsolidavimą, nes turint nepakankamai apkrautą kokį nors ligoninės skyrių jis neuždirba numatytų pajamų ir gydymo įstaigai tampa nuostolingu. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pagal lovų panaudojimą Jurbarko ligoninės nėra tarp geriausiai dirbančių, tačiau ji pagal šį rodiklį nepatenka ir tarp pasyviausių gydymo įstaigų. Ministrė taip pat domėjosi, dėl kokių priežasčių apie 50 proc. pacientų išvyksta gydytis į kitas ligonines.
R. Šalaševičiūtė domėjosi Jurbarko ligoninės slaugos skyriumi, šių lovų plėtra, ilgalaikio gydymo paslauga. Pasak jos, daugėjant senyvo amžiaus žmonių, labai svari tampa aptarnavimo namuose paslauga, steigiami geriatrijos kabinetai. Ministrė žadėjo, kad geriatrijos kabinetas numatytas ir Jurbarko ligoninėje.
Ministrė į Jurbarką atvyko ypač kruopščiai pasirengusi, todėl teliko tik sutikslinti jos turimą ir ligoninėje pateikiamą informaciją, statistiką ar akcentuojamas problemas.
Ligoninėje apžiūrėjo Priėmimo, Chirurgijos ir Traumatologijos skyrius, lankėsi Vidaus ligų skyriuje ir įvertino ligoninės pastangas jį atnaujinti. Ligoninės vyr. gydytojas Aivaras Šlekys atkreipė dėmesį, kad paskutiniame pastato aukšte esančiam Vidaus ligų skyriui teko ilgai laukti remonto dėl kiauro stogo, tačiau šį sutvarkius pagal valstybės investicijų programos lėšomis finansuojamą projektą, dabar galima nors šiek tiek susitvarkyti ir šiame skyriuje. Atnaujinti palatas ligoninė stengiasi savomis lėšomis.
Valstybės investicijų programos finansuojamus infrastruktūros gerinimo projektus vykdo abi didžiausios rajono gydymo įstaigos – ir ligoninė, ir Jurbarko r. pirminės sveikatos priežiūros centras. Keičiami seni langai, šiltinamos sienos įstaigoms turėtų padėti sutaupyti šildymo išlaidas, tačiau lėšų atlikti visišką pastatų renovaciją trūksta, todėl apie tai irgi kalbėtasi su Seimo nariu B. Pauža ir sveikatos apsaugos ministre. Aptartos galimybės sulaukti finansinės paramos ir automobilių aikštelei prie ligoninės įrengti.
Susitikusi su rajono pirminių sveikatos priežiūros centrų vadovais ministrė liko nustebinta šių įstaigų gausa. Pasak R. Šalaševičiūtės, ji pirmą kartą susidūrė su tokia gydymo įstaigų struktūra, nes daugelyje rajonų tokie pirminės sveikatos priežiūros centrai, kokie yra Viešvilėje, Eržvilke, Šimkaičiuose ar Veliuonoje, turi ambulatorijų statusą ir priklauso rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui. Nors šių įstaigų struktūra yra savivaldybės reikalas, tačiau ministrės nuomone, siekiant efektyvumo tokį modelį vertėtų peržiūrėti. Beje, R. Šalaševičiūtė užsiminė apie tendenciją sujungti poliklinikas ir ligonines.
Drauge su gydymo įstaigų vadovais ministrė pasidalijo pastebėjimais apie psichikos sveikatos centrų veiklą, tokių problemų turinčių žmonių dienos užimtumą, kalbėjo apie visuomenės sveikatos biurų užduotis vykdant ligų prevenciją.
Rajono ir gydymo įstaigų vadovams svarbiausias susitikimo su sveikatos apsaugos ministre klausimas buvo Jurbarko ligoninės likimas, lygiai tokio pat svarumo gaidą ministrė suteikė ir slaugytojų atlyginimų klausimui. Ypač buvo atkreiptas dėmesys į ligoninės slaugytojų dėl darbo užmokesčio keliamas problemas. Gan griežtai ministrė priminė ne tik savo, bet ir Premjero Algirdo Butkevičiaus nuostatas dėl slaugytojų atlyginimų. Būdama socialdemokratė, R. Šalaševičiūtė diskusijas dėl slaugytojų atlyginimų nukirto trumpai drūtai: svarbiausia – žmogus, ir primygtinai rekomendavo kuo skubiau šį klausimą išspręsti.
Seimo narys B. Pauža, vertindamas darbinį vizitą teigė, kad svarbiausia žinia buvo išgirsta – pagal ketvirtąjį sveikatos sistemos plėtros planą ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapą Jurbarko ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos nebus mažinamos.
Jolita PILECKIENĖ
Kiek periferija būtų galėjus gyventi geriau, jei valdžios žmonės- SAM būtų bent kiek nuoseklesni, laikytusi Lietuvos Sveikatos Koncepcijos. Vieni ministrai beatodairiškai drąskė sveikatos priežiūros įstaigas į gabalėlius, kiti dabar per prievartą bando, jau normaliai savarankiškai dirbančias įstaigas, sujungti į krūvą. Prisimenu, kai siūliau neskubėti eiti vadinamos pertvarkos priešakyje, bet tuo metu griovimas buvo populiaresnis.