Valstybinė miškų urėdija balandžio 27-ąją skelbia nacionalinį miškasodį. Miškininkai kviečia visuomenę tą dieną kartu sodinti mišką. Mūsų rajone visuotinė talka nuo 10 val. vyks Pašvenčio girininkijoje – Jurbarkų seniūnijos Greičių kaime. Miškininkai tikisi sulaukti ir moksleivių, ir senjorų, ir visų, kam svarbi mūsų aplinka. Tą dieną Pašvenčio girininkijoje bus pasodinta apie tris hektarus eglių, pušų ir beržų miško.
Jurbarko miškų urėdas, dabar oficialiai vadinamas kitaip – valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko regioninio padalinio vadovas Darius Baziliauskas sako, kad šiemetinis miškų sodinimas iš esmės jau baigiamas, nes miškus sodinti pradėjo dar kovo viduryje, o šį mėnesį viskas bus pabaigta. Būsimoji talka – tai visuotinė šventė, miškasodžio pabaigtuvės.
Miškus sodina 21 nuolatinis urėdijos Jurbarko padalinio darbininkas, dar apie dešimt priimta sezoninių, o Kalvelių ir Panemunės girininkijose dirba ir dar dvi rangovų organizacijos, sodinančios ne tik mišką, bet ir atliekančios kitus darbus.
Vien šiemet rajone bus atsodinti 182 hektarai anksčiau iškirsto brandaus miško, o Motiškių ir Jūravos girininkijų tuščiuose ir apleistuose, miškui tinkamuose Nacionalinės žemės tarnybos Valstybinei miškų urėdijai perduotuose žemės plotuose įveisiama 6,3 ha naujo miško. D. Baziliauskas tvirtina, kad darbai Jurbarko padalinyje vyksta sklandžiai, iškirstos biržės atkuriamos per trejus metus, kaip ir numatyta Miškų įstatyme. Be kitų įprasta tvarka vykstančių pavasario darbų įvairiose vietose atsodinami anksčiau pasodinti, bet neprigiję, nudžiuvę ar žvėrių nugraužti medeliai.
Sodinukus miškininkai ima iš jau paskutinius metus veikiančio Viešvilės medelyno. Šis medelynas šiemet bus uždarytas. Todėl dabar viską, kas užauginta ir tinkama miškui sodinti, panaudoja, o kiek sodinukų pritrūksta, atsiveža iš Tauragės ir Šilutės padalinių medelynų.
„Viešvilės medelynas jau neatitinka šiandienių reikalavimų, todėl bus uždarytas, tinkama naudoti įranga ir mechanizmai perduoti kitiems urėdijos padaliniams, o girininkijai nereikalingi pastatai – Turto bankui“, – apie būsimus pokyčius Viešvilėje sako Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko padalinio vadovas.
Gyventojus dažnai stebina ir ne vieną papiktina pamiškėse prie kelių sukrautos didžiulės krūvos rąstų. „Lietuvos miškus baigia iškirst!“ – ne vienas pasipiktina. Tačiau dėl valstybinių ir kartu privačių miškų likimo D. Baziliauskas nori aistras nuraminti.
„Brandžius miškus reikia kirsti, nes vėliau peraugus miškui medienos kokybė suprastės. Bet kaip niekas nekerta. Yra kirtimo normos, rengiami projektai, atrenkami kirstini medžiai, atliekami retinimo darbai, o ypač svarbu kaip miškas atkuriamas, ar apskritai didėja šalies miškų plotai“, – apie ūkinės veiklos kasdienybę sako D. Baziliauskas.
Vien šiemet Valstybinių miškų urėdija atsodins daugiau kaip 8,5 tūkst. hektarų miškų ir įveis daugiau kaip penkis šimtus hektarų naujų.
Po urėdijų reformos taikoma visuomenės informavimo naujovė: prie pagrindinių kelių į miškus jau matyti pastatytų ženklų, nurodančių, kad šis miškas yra valstybinis. Tikimasi, kad tokiu pavyzdžiu paseks ir privačių miškų savininkai. Taip lankytojai geriau atskirs, kuris miškas yra valstybinis, o kuris – privatus.
Mūsų rajonas, ypač jo vakarinė dalis, kurioje driekiasi Karšuvos giria, pakankamai miškingas – apie 35 proc. rajono teritorijos užima miškai. Apie 70 proc. jų valstybiniai, likusieji – privatūs. Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko padalinys valdo daugiau kaip 32 tūkst. hektarų miškų.
Suprantama, tai didelis ūkis, po urėdijų reformos einantis centralizavimo keliu, nors beveik viskas, išskyrus valdymą, liko taip, kaip ir buvo prie ankstesnės tvarkos. Juk kas buvo gera ir pažangu, griauti nereikia.
Kaip ir kiekvieną sausą pavasarį didelį rūpestį kelia miškų gaisrai. Ne visi žmonės dėl to suvokia savo atsakomybę. Šalyje vien per pirmąją šio mėnesio dekadą kilo apie trisdešimt miško gaisrų. D. Baziliauskas džiaugiasi, kad kol kas ši nelaimė aplenkė Jurbarko krašto miškus, tačiau nusiraminti negalima. „Kol sausa, nesužėlusi nauja žolė, gaisras gali kilti labai greitai. O skaudžiausia, kad dažniausiai dėl žmogaus atsainaus poelgio: numetė nuorūką, neužgesintą degtuką, be priežiūros paliko laužą ir panašiai. Gaisras gali kilti saulei įspindus net nuo butelio šukės ar įkaitusio automobilio. Sausa žolė – kaip parakas: mažiausia kibirkštis – ir dega“, – primena miškininkas.
Kai žolė suželia, būna ramesnis laikotarpis. „Vėliau prasideda uogavimai, grybavimai, iškylos į mišką, pavakarojimai, ir gaisrų pavojus dėl to vėl padidėja, – dažnai neatsakingu miškuose besilankančių žmonių elgesiu stebisi miškininkas. „Todėl miškuose sutiktus žmones dėl to visuomet įspėjam, važiuojam į vaikų darželius, mokyklas, aiškinam, nuo pat mažens mokom, kad miške su ugnimi reikia būti labai atsargiam“, – apie prevencinį darbą sako D. Baziliauskas, nes priešgaisrinė miško apsauga pakankamai brangiai kainuoja. Jurbarko padalinyje liko ir prie ankstesnės urėdijos buvę ugniagesiai su savo įranga Viešvilėje ir Jurbarke, iki balandžio mėnesio pakelėse atnaujintos priešgaisrinės juostos. O jų vien mūsų rajone – beveik trys šimtai kilometrų.
Tebeveikia prieš keletą metų įrengta moderni elektroninė išankstinio gaisrų perspėjimo sistema. Rajono miškus dieną naktį stebi trys kameros, matančios kelias dešimtis kilometrų ir informaciją perduodančios visą parą budinčiam operatoriui. Girininkijose taip pat budi atsakingi asmenys. Todėl, nors šiemet miško gaisrų dar nebuvo, D. Baziliauskas prašo miške elgtis ne tik labai atsakingai, bet ir pilietiškai – pastebėjus bekylantį gaisrą skubiai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Šį pavasarį rajono valstybiniuose miškuose beveik 190 hektarų sužaliuos nauji miško medeliai. Visuotinė balandžio 27-osios miško sodinimo talka Pašvenčio girininkijoje jau tampa tradicija, skatina pagarbą miškui, gamtai, ugdo atsakomybę. Tam, kad būtų žinomas bent apytikris talkininkų skaičius, miškininkai prašo iš anksto užsiregistruoti pas girininką Mindaugą Grybauską tel. 8 686 04 150 ar el. paštu mindaugas.grybauskas@vivmu.lt arba kitokiu būdu informuoti urėdijos Jurbarko regioninio padalinio administraciją.
Gintautas Šimboras