Gruodžio 2 d. visuomenė buvo kviečiama į diskusiją „Chirurginė pagalba Jurbarko ligoninėje: dabartis ir ateities perspektyvos“. Renginys įvyko, bet diskusijos nebuvo, nes nebuvo ir visuomenės, išskyrus būrelį medikų ir politikų. Gaila, nes susitikimas su Jurbarko ligoninės gydytojais griovė mitą, kad kokybiškos ir modernios paslaugos teikiamos tik didžiųjų miestų ligoninėse.
Pagalba – šalia
Iš rajono mero Skirmanto Mockevičiaus įžanginio žodžio ryškėjo, kad susitikimas surengtas rūpinantis Jurbarko ligoninės, o kartu ir viso rajono ateitimi. Ligoninės Chirurgijos skyrius modernizuotas, europinių projektų ir savivaldybės lėšomis supirkta pažangi medicininė įranga, suburta jaunų perspektyvių gydytojų komanda. Jei neliks ligoninės, nebus daktarų, neliks ir žmonių – teigė meras.
Sveikatos sistemos reforma, pra- dėta 2003 m., kurios dabar vyksta jau 4-asis etapas, siekiama pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, tačiau, pasak mero, paslaugos neretai tolinamos nuo žmonių.
„Pagalbą galima suteikti čia, mūsų ligoninėje, – teigė meras, kviesdamas pokalbio apie Chirurgijos skyrių. – Tikime, kad mūsų žmonės išgirs šią žinią.“
Sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame tinklalapyje pateikta statistika irgi nerodo, kad paslaugos artėtų prie žmonių: per tris restruktūrizavimo etapus šalyje neliko 42 ligoninių, rajonuose uždaryta 14 akušerijos, 12 chirurgijos skyrių.
VšĮ Jurbarko ligoninė vyriausiasis gydytojas Aivaras Šlekys priminė istoriją. Sveikatos apsaugos sistema rajone pradėta kurti 1865 m., kai kunigaikštienė Vasilčikovienė pastatė ligoninę, ambulatoriją ir 10 vietų senelių prieglaudą. Ligoninei išlaikyti per metus buvo skiriama 1050 rublių. Jurbarke tuomet gyveno apie 6000 gyventojų.
Rajoninė ligoninė įsteigta 1957 m. 1970-aisiais joje buvo 125 lovos, dirbo 47 gydytojai. Ligoninės buvo ir Veliuonoje, Šimkaičiuose, Eržvilke, rajone veikė 5 ambulatorijos ir 20 felčerių-akušerių punktų.
Nauja ligoninė, kurioje ir dabar gydomės, pastatyta 1980-aisiais, tada joje buvo 200 lovų. Dabar didžiausias pagal lovų skaičių Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius – 50, Vidaus ligų skyriuje, kuriame pernai buvo gydyta daugiausia ligonių – 1042, yra 30 lovų, o iš viso ligoninėje – 177, kitąmet turėtų likti 165. Didžiausią dalį ligoninės stacionaro pacientų sudaro sergantieji kraujotakos – 22 proc. ir kvėpavimo sistemos ligomis – 11 proc. (2015 m. duomenys).
Šiuolaikiškos operacijos – nauda visuomenei
Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas gyd. chirurgas Mindaugas Eigėlis irgi pradėjo nuo istorijos. Jurbarke, pasirodo, yra dirbęs vienas chirurgijos Lietuvoje pradininkų Juozas Žemgulys (1890-1941). Nuo to laiko pasikeitė ir chirurgija, ir Jurbarko ligoninė, o vienas labiausiai atnaujintų yra būtent Chirurgijos skyrius. Pernai jame buvo gydomi 656 ligoniai.
Jurbarko ligoninės operacinės renovuotos, atrodo šiuolaikiškai ir moderniai. LED lempos, naujas anestezijos aparatas, C lankas, paprasčiau tariant, mobilus rentgeno aparatas, leidžiantis matyti vaizdą čia ir dabar, endoskopas ir laparoskopas leidžia chirurgines operacijas ir Jurbarke atlikti naujais, žymiai pažangesniais už tradicinius būdais.
„Medicininė aparatūra – labai brangi, kai kurie operacinėse naudojami aparatai kainuoja kaip naujutėlaitis mersedesas“, – sakė gyd. M. Eigėlis, paruošęs ne tik informatyvų, bet ir vizualiai įdomų pasakojimą.
Daugelis chirurginių operacijų, ypač pilvo, kurios būdavo atliekamos darant didelį pjūvį, po kurio likdavo didelis randas, dabar atliekamos laparoskopu, arba kitaip – minimaliu invaziniu metodu.
2014 m. Jurbarke atlikta pirmoji laparoskopinė prakiurusio skrandžio opų siuvimo operacija. Pacientas ligoninėje praleido apie savaitę, operaciją jam primena 5 nedideli randeliai. Mažas randas išsprendžia ne tik kosmetinę problemą, bet ir duoda ekonominės naudos žmogui ir visuomenei – po laparoskopu atliktos operacijos pacientas greičiau gyja, greičiau grįžta į kasdienę veiklą.
2013 m. kirmėlinės liaukos pašalinimo, arba apendicito, operacija pirmą kartą atlikta laparoskopu. Šios operacijos gana dažnos, ir dabar Jurbarke jos beveik visais atvejais atliekamos minimalios invazijos metodu.
Tais pačiais metais atlikta didelė operacinės pilvo sienos išvaržos plastika, panaudojant chirurginį tinklelį, kartu pašalinant kabantį pilvą. „Šis metodas, kurį mes naudojame, laikomas auksiniu standartu esant didelėms operacinėms pilvo sienos išvaržoms“, – teigė chirurgas.
Kviečiasi konsultantus
Ypač sudėtingą blauzdikaulio infrasąnarinio daugiaskeveldrinio lūžio operaciją atliko gyd. traumatologė Arijana Belskienė, jai padėjo jos buvęs mokytojas gyd. traumatologas ortopedas Gintaras Tamulaitis iš Kauno klinikų. Operuojamas buvo traumą patyręs jaunas vyras. Operacija truko ilgai, buvo sudėtinga, bet viskas pavyko gerai“, – pasakojo M. Eigėlis. Skyriaus vedėjas dar minėjo šiemet daktaro Ali Khalil Chahine atliktą klubakaulio sparno operaciją, kurios metu specialiomis plokštelėmis sutvirtintas lūžgalis, bei teigė, kad Jurbarko ligoninės chirurgai ir traumatologai pajėgūs atlikti ir kitas sudėtingas ir ne tokias sudėtingas operacijas.
2014 metų lapkričio 21-ąją chirurgas M. Eigėlis pavadino viena laimingiausių savo ir kolegos Vytauto Pėčelio karjeroje. Tuomet šie Jurbarko chirurgai, asistuojant prof. Mindaugui Kiudeliui, atliko laparoskopinę kirkšnies išvaržos operaciją naudodami 3D tinklelį.
„Labai džiaugiamės ir didžiuojamės šia operacija. Padėti mums atvyko vienas geriausių chirurgų Lietuvoje prof. Mindaugas Kiudelis. 3D tinklelis – tai, ko gero, vienas geriausių šiuo metu rinkoje esančių tinklelių, jis išlaiko savo formą, nereikalingas papildomas fiksavimas specialiomis chirurginėmis kabėmis, todėl nėra komplikacijų rizikos. Pacientai jau kitą dieną išvyko namo“, – pasakojo M. Eigėlis ir išduoda su kolega Vytautu planuojantys dar vieną kirkšnies išvaržos operacijos metodą, kai pacientas po operacijos tą pačią dieną galės vykti namo.
Chirurginio skyriaus vedėjas pastebi, kad šiemet kirkšnies išvaržos operacijų mažiau, ir tai gali būti susiję su laparoskopinėmis operacijomis, po kurių išvaržos atsinaujina žymiai rečiau. „Iki 2014 m. šių operacijų laparoskopu neatlikome. Ir minėtasis pacientas prieš dvejus metus jau buvo operuotas tradiciniu būdu“, – sakė chirurgas.
2015 m. susitikti su savo buvusiais studentais atvyko Kauno klinikų Ortopedijos klinikos vadovas prof. Alfredas Smailys. Apžiūrėjęs Jurbarko ligoninės operacines jis davė pastabų ir vertingų patarimų.
Negalima nepaminėti ir dar vienos sudėtingos operacijos, 2015 m. atliktos kartu su prof. M. Kiudeliu. „Pacientei buvo atstatytas žarnyno vientisumas, iki tol ji gyveno su išvesta per pilvo sieną žarna, vadinamąja stoma. Padėtį komplikavo tai, kad buvo atsiradusi operacinė išvarža. Vienos operacijos metu padarėme dvi operacijas. Komplikacijų pavyko išvengti“, – sakė gyd. M. Eigėlis.
Planai ir svajonės – ligonių labui
Rajone gyventojų mažėja, bet ligoninės pacientų ir operacijų daugėja. Nors Sveikatos apsaugos ministerijos politika neaiški, pasak gyd. M. Eigėlio, Chirurgijos skyriaus uždarymo Jurbarko ligoninės planuose nėra.
„Esame dėkingi ir Jurbarko rajono savivaldybei, kuri randa pinigų ligoninei ir Chirurginiam skyriui. Investicijos atsiperka – naudojant operacijose minimalios invazijos metodą lovadieniai nuo 7 sutrumpėjo iki 5. Finansavimas yra didelė problema. Pavyzdžiui, tas 3D tinkliukas, kurį jums rodžiau, sudaro trečdalį operacijos kainos, kurią moka ligonių kasos. Reikia padėkoti ligoninės administracijai, kad jokių priemokų už operacijas mūsų ligoninėje nėra ir nebus“, – teigė M. Eigėlis.
Chirurginio skyriaus vedėjas kalbėjo ir apie planus. „Chirurgų ir traumatologų svajonė, kuri po truputį pildosi – kompiuterinis tomografas. Tai būtinybė. Reikia dar vieno laparoskopinio aparato. Tikimės turėti ir kolonoskopą, nes Jurbarkas yra paskutinėje vietoje Klaipėdos krašte pagal storosios žarnos vėžio profilaktikos programą. Juo labiau kad pas mus jau dirba nauja specialistė – gastroenterologė, kuri pasiruošusi daryti kolonoskopinius tyrimus“, – sakė gydytojas ir dar kartą patikino, kad moderni aparatūra taupo valstybės lėšas, o susirgusiam žmogui padeda laiku ir greitai gauti reikalingą pagalbą.
„Kuo norime būti – kaimo ambulatorija ar modernia, šiuolaikiška, kad ir nedidele, ligonine?“ – klausė chirurgas, labiau, matyt, kreipdamasis į savivaldybės tarybos narius, nuo kurių sprendimų irgi priklauso, kokia bus Jurbarko ligoninė.
O meras S. Mockevičius ragino visuomenę: „Nebijokite atsiduoti į Jurbarko ligoninės jaunųjų chirurgų rankas – tie žmonės pasirinko mūsų miestą, nuo mūsų priklauso, ar jie čia pasiliks.“
Danutė Karopčikienė
iš kur sužinoti, kad kviečiama visuomenė? Žmogui reikia tylios profesionalios pagalbos, o ne parodomųjų akcijų-renginių dėl paukštuko.