„Prognozuojama, kad potvynio banga pradiniame etape galėtų būti apie 20 metrų, vėliau po truputį bliūkštų, pradėtų žemėti ir plokštėti, bet į Kauno centrą atsiristų apie 10 metrų aukščio vandens masė“, – paklaustas, kas būtų, jeigu sugriūtų Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė, svarstė hidrologas Gintaras Valiuškevičius. LRT.lt kalbintas ekspertas pabrėžė, kad tokios katastrofos tikimybė beveik lygi nuliui, tačiau mokslininkai nagrinėja net juodžiausius scenarijus. Fizikas Artūras Jukna teigė, kad saugiausia hidroelektrines įkurti žemiau miestų ir pagalvoti, kur nelaimės atveju būtų galima nukreipti išsiliejusį vandenį.
Griūties tikimybė menka, bet jeigu taip nutiktų, pasekmės būtų katastrofiškos
Rusijos pajėgoms susprogdinus Kachovkos užtvanką Ukrainoje ir vandeniui semiant vieną gyvenvietę po kitos, viešojoje erdvėje kilo diskusija, kas nutiktų, jeigu sugriūtų didžiausia Lietuvoje hidroelektrinė – Kauno Algirdo Brazausko HE. LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. dr. Gintaras Valiuškevičius pabrėžė, kad nerimauti dėl Kauno HE saugumo nėra priežasčių, šiuo metu griūties tikimybė artima nuliui. Anot jo, katastrofos nesukeltų net ekstremalus potvynis. Eksperto teigimu, gyventojams tokiai nelaimei specialiai ruoštis taip pat nereikėtų, tuo rūpinasi atsakingos institucijos, jos rengia planus, gerai žino, kurios teritorijos labiausiai nukentėtų. Žinoma, pridūrė jis, kaip šie planai būtų įgyvendinami ekstremalios situacijos atveju, sunku nuspėti.
„Jeigu kalbame apie išpuolius, piktybinius veiksmus, viskas priklausytų nuo to, kokia dalis sugriūtų. Nėra labai paprasta užtvanką sugriauti net ir tyčia. Tam, kas nutiko Ukrainoje, aiškiai buvo ruoštasi – greičiausiai didžiuliai sprogmenų kiekiai padėti kažkur viduje, nes matyti, kad jie išgriovė centrinę laikančią dalį, o vanduo toliau padarė savo darbą“, – paaiškino jis.
Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
G. Valiuškevičiaus teigimu, jeigu išsipildytų menkai tikėtinas blogiausias scenarijus – sugriūtų centrinė užtvankos dalis – arčiausiai hidroelektrinės esantys Kauno rajonai, pavyzdžiui, Petrašiūnai, būtų užtvindyti vos per kelias minutes.
„Greičiausiai jau po dešimties minučių Panemunė būtų apsemta ir maždaug keliasdešimties minučių užtektų, kad vanduo pasiektų santaką su Nerimi. Tokiu atveju centrinė Kauno dalis ir arčiau Nemuno vagos esantys rajonai būtų užsemti“, – pasakojo mokslininkas.
Hidrologo teigimu, tokios katastrofos atveju srovės greitis būtų milžiniškas – siektų ne mažiau kaip 15 m/s, o tai reiškia, kad potvynio zonoje esančius statinius vanduo tiesiog nusineštų.
Į Kauno centrą atsiristų apie 10 metrų aukščio vandens masė.
G. Valiuškevičius
„Šiuo metu, normaliomis sąlygomis, Nemunas teka maždaug 1 m/s greičiu, o vidutinis greitis net tiek nesiekia. <…> Kokia nors „Žalgirio“ arena, stovinti Nemuno saloje, vargu ar atlaikytų. Prognozuojama, kad potvynio banga pradiniame etape galėtų būti apie 20 metrų, vėliau po truputį bliūkštų, pradėtų žemėti ir plokštėti, bet į Kauno centrą atsiristų apie 10 metrų aukščio vandens masė. Bet čia, aišku, labai mažai tikėtinas scenarijus, net esant kokiam nors teroristiniam atvejui“, – kalbėjo jis.
Anot jo, labiau tikėtina, kad būtų pralaužta tik dalis užtvankos – viena iš pralaidų, tokiu atveju vanduo aplinkines teritorijas užlietų taip pat greitai, tačiau mastas būtų mažesnis. G. Valiuškevičius paaiškino, kad net jeigu kiltų toks didelis potvynis, koks paprastai pasitaiko tik kartą per tūkstantį metų, yra sudaryti žemėlapiai, iš kurių galima spręsti, kad Nemunas išplatėtų 3–7 kartus.
„Kai kurios vietos apsaugotos geriau, nes yra pylimai, krantinės, bet aplink santaką su Nerimi, senamiestyje, Šančiuose būtų dideli užliejimai“, – LRT.lt kalbėjo jis.
Kauno senamiestis / T. Biliūno / BNS nuotr.
Kalbėdamas apie hipotetinę katastrofą mokslininkas atkreipė dėmesį ir į antrines pasekmes – iš Kauno marių išsiliejus vandeniui, žūtų ten gyvenančios žuvys ir kiti organizmai, o likę į pelkę panašūs plotai rūgtų, išskirdami pavojingas dujas.
„Poveikis būtų nemenkas, greičiausiai kiltų problemų su vandenviečių eksploatacija, likusiame dumblyne išsiskirtų didžiuliai šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekai“, – sakė G. Valiuškevičius.
Vandens stichiją pažabojusi hidroelektrinė
Pasak mokslininko, iki šiol būtent Kauno HE miestą saugo nuo didelių potvynių, galima prisiminti 1946-uosius, kai dėl ledų sangrūdos vandens lygis per parą pakilo maždaug 6 metrus.
„Vilijampolės gyventojai, kadangi naktis buvo, nespėjo evakuotis, tikslus žuvusiųjų skaičius nežinomas, nes buvo slepiama, bet tikrai žuvo ne mažiau kaip šimtas žmonių“, – teigė jis.
Pašnekovo teigimu, iki 1960-ųjų Kaunas, ypač centrinė dalis, dažnai kentėdavo dėl potvynių. Tarpukariu buvo įprasta, sakė jis, kad maždaug kas trejus metus vanduo pasiekdavo net Laisvės alėją, o žemiau esančiose vietose, pavyzdžiui, Vilijampolėje, gyvenę žmonės buvo pasiruošę bet kada palikti namus.
Kauno marios iš paukščio skrydžio / I. Gelūno / BNS nuotr.
Fizikas: vertėtų apgalvoti, kur nukreipti vandenį avarijos atveju
LRT.lt kalbintas Vilniaus Gedimino technikos universiteto novatorius, Fizikos katedros profesorius dr. Artūras Jukna taip pat pabrėžė, kad Kauno HE užkerta kelią potvyniams.
„Potvyniai buvo didelė bėda, o kai atsirado Kauno marios, atsirado savotiškas vandens rezervuaras, leidęs surinkti vandenį. Kauno marios labai didelės – beveik 64 kv. km ploto tvenkinys, jame yra beveik 450 mln. kub. m vandens. Jeigu dabar tą tūrį išpiltume vienu metu, tai būtų katastrofa, bet paprastai tokių avarijų metu atsiranda siaura anga, pro kurią veržiasi vanduo. Vanduo turi labai didelę potencinę energiją, todėl net ir siaura vandens srovė, tekanti dideliu greičiu, gali paveikti bet kokią medžiagą. Aš manau, kad viskas priklausytų nuo to, kokį slėgių skirtumą pavyktų sukurti tarp atmosferinio slėgio ir slėgio, esančio vandens rezervuare. Besiverždamas vanduo, be abejo, platintų skylę“, – kalbėjo fizikas.
Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
A. Jukna taip pat paaiškino, kad miestai paprastai kuriasi šalia upių, tad čia pat iškyla ir hidroelektrinės – mažesnis atstumas padeda išsaugoti didesnį pagaminamos energijos kiekį. Vis dėlto, pridūrė jis, saugiausia būtų hidroelektrinę statyti žemiau užtvankos, o Kauno atveju yra priešingai.
„Tada avarijos atveju nebūtų pavojaus užpylimo. <…> Logiškai mąstant, kuo toliau – tuo saugiau miesto gyventojams, bet kai įsijungia verslas ir ekonominis skaičiavimas, pradedama galvoti, kad gal tai nėra taip pavojinga“, – kalbėjo fizikas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad hidroelektrinės kelia nepalyginamai mažesnį pavojų nei branduolinės jėgainės, kurios paprastai ir statomos toliau nuo miestų.
Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
Paklaustas, ar hidroelektrinės nelaimei reikėtų ruoštis net ir tuo atveju, jeigu tikimybė labai maža, A. Jukna atsakė teigiamai. Jo manymu, projektus kuriantys inžinieriai numato visus „kas būtų, jeigu būtų“ atvejus, tad daugelis elektrinių yra paruošusios planus, kurie padėtų greitai veikti nutikus avarijai.
„Aš manau, kad ir mūsų hidroelektrinėje tikrai yra numatytas scenarijus. Iš fiziko perspektyvos manau, kad turėtų būti kažkoks vandens nutekėjimo takas, numatyta, kur reikėtų nukreipti vandens srovę tam, kad būtų galima sustabdyti ar sumažinti srovės stiprį, tekantį per susprogdintą užtvanką“, – svarstė A. Jukna.
LRT.lt pašnekovo teigimu, suirus užtvankai upė grįžtų į senąją savo vagą, todėl ją užstatyti – pavojinga.
„Reikėtų mums gal atidžiau pažiūrėti, kur buvo senvagė, ir stengtis ją palikti, gal kažkokį parką palikti, kur žmonės ateina tik kartais, tačiau negyvena visą laiką, nes niekas negali nuspėti, kada įvyks nelaimė“, – pridūrė jis.
Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
Turi paruoštą Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, organizuoja pratybas
Kauno HE valdančios AB „Ignitis gamyba“ vadovas Rimas Kalvaitis patvirtino, kad turi paruoštą Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame numatyti visų atsakingų institucijų veiksmai, galimi scenarijai, kilus ekstremalioms situacijoms, šių situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo ir kitos būtinos priemonės. Įvykus užtvankos griūtims taip pat būtų aktyvuojamas Kauno m. savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą, „Ignitis gamyba“ yra priskirta prie antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, o bendrovei priklausanti Kauno hidroelektrinė yra įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, jai nustatytas aukščiausias ketvirtasis fizinės saugos lygis. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, HE apsaugą vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.
Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
„Pažymėtina, kad bendrovė nuolat organizuoja funkcines pratybas, mokymus, siekdama tobulinti visų atsakingų institucijų veiksmus ekstremalių situacijų atvejais. Balandžio 20 d. Kauno HE vyko civilinės ir fizinės saugos funkcinės pratybos „Ekstremalios situacijos suvaldymas, kilus civilinio, kibernetinio ir fizinio saugumo incidentams Kauno HE“. Pratybose dalyvavo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro , AB „Lietuvos geležinkeliai“, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Kauno m. greitosios medicinos pagalbos stoties, Kauno m. savivaldybės administracijos, Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos ir Bendrovės darbuotojai. Pratybas stebėjo Policijos departamento, AB „Litgrid“ atstovai“, – nurodė jis.
Griūties tikimybė yra nykstamai maža ar netgi iš viso neįmanoma.
R. Kalvaitis
Pasak R. Kalvaičio, pratybų metu buvo siekiama tobulinti bendrovės ir kitų atsakingų institucijų pasirengimą veikti ekstremalios situacijos metu, įvykus saugumo incidentui, kibernetinei atakai ir kitoms galimoms grėsmėms, vykdyti efektyvų veiksmų koordinavimą su teisėsaugos ir kitų institucijų atstovais, numatyti pagalbos poreikį iš kitų tarnybų, likviduojant ekstremalios situacijos, saugumo incidento padarinius, įvertinti Saugumo plano ir ekstremalių situacijų valdymo planų veiksmingumą.
„Hidroelektrinių griūtį gali lemti stichinės nelaimės: žemės drebėjimai, klimato kaitos padariniai, teroro išpuoliai. Svarbu, kad mūsų šalis yra žemos rizikos zonoje dėl žemės drebėjimų ar kitų panašių nelaimių, o nuo teroro išpuolių saugomės patys ir mus saugo partneriai ir narystė NATO. Kauno HE užtvankos yra nuolat stebimos, yra įdiegta monitoringo sistema, užtvankos (visų trijų pralaidų) griūties tikimybė yra nykstamai maža ar netgi iš viso neįmanoma“, – LRT.lt sakė R. Kalvaitis.
…………………….. .