Sausio 25 d. savivaldybės tarybos posėdyje pakeistas prieš porą metų patvirtintas rajono mokyklų tinklo pertvarkymo 2016-2020 m. bendrasis planas. Mokyklų tinklo pertvarka Lietuvoje vykdoma nuo 1999 m. ir visų pokyčių priežastis – mokinių skaičius. Drastiškas vaikų mažėjimas ypač kaimuose verčia keisti ir politikų sprendimus – nuo rugsėjo mokyklos nebebus Raudonėje.
Prieš beveik 20 metų prasidėjusi mokyklų tinklo pertvarka, paprasčiau tariant, mokyklų naikinimas, iš esmės vykdoma dėl vienintelio dalyko – mokinių skaičiaus mažėjimo.
„Tai nenaujas mums dalykas, ir kai žiūrime į perspektyvą, prognozes matome labai liūdnas. Analizuojant ir Eurostato duomenis, ir Statistikos departamento skaičius, aišku, kad jau turime galvoti apie tai, kas bus 2022-24 metais“, – sakė Jurbarko r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Antanas Gvildys.
Pagrindinis rodiklis planuojant rajono mokyklų tinklą yra mokinių skaičius. „Kai mokinių sumažėja, esi priverstas formuoti jungtines klases, kuriose darbas žymiai sudėtingesnis tiek mokytojams, tiek mokiniams. Antra, valstybė nėra tokia turtinga, kad galėtų supirkti mokymo priemones ir neskaitlingoms mokykloms. Kita vertus, kiek mokinių tomis priemonėmis naudosis ir kokia bus jų kaina? Kai dar buvo Vertimų, Armeniškių mokyklos, jos į miniserijos rengiamų projektų sąrašus jau nepakliūdavo. Atsiranda atskirtis. Didelės mokyklos turi didesnes galimybes“, – neabejoja A. Gvildys.
Stabilumo garantas – 130 mokinių
Šiais mokslo metais Jurbarko rajone dar yra devynios kaimų pagrindinės mokyklos. Bet naujai patvirtintame plane tik keturiose – Skirsnemunės, Šimkaičių, Seredžiaus ir Viešvilės – iki 2020 metų pertvarka neplanuojama.
„Tikrai, tos mokyklos yra garantuotos, kad bent artimiausiu metus dirbs stabiliai ir turės atskiras klases“, – patvirtina Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
Stabilumo garantas mūsų rajono kaimo mokykloms yra daugiau kaip 130 mokinių. Deja, ir keturios paminėtosios ne visos tiek turi. Didžiausia yra Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė – 2017 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, joje buvo 150 mokinių ir 29 ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai. O Viešvilėje – tik 118 mokinių ir 35 ikimokyklinio ir priešmokyklinio skyriaus ugdytiniai.
Smalininkų ir Klausučių mokyklose pokyčių kol kas irgi nebus, tačiau planus gali tekti keisti, jei mokinių sumažės.
„Smalininkai visą laiką yra nežinioje. Jie priemiesčio mokykla ir, savaime suprantama, kad nemažai tėvų nori matyti savo vaikus gimnazijoje, todėl pabaigę 8 klases kai kurie išvažiuoja, ir kyla problemų dėl 9 klasės formavimo. Esu labai dėkingas direktoriui Artūrui Matukaičiui už nuoširdų darbą su bendruomene. Mokykla iš anksto ruošiasi, skaičiuojasi, ir kai lieka tik keletas vaikų, neieško protekcijų pas politikus, bet tariasi, kokius sprendimus priims vaikai ir šeimos“, – sakė A. Gvildys.
Klausučių Stasio Santvaro pagrindinės mokyklos mokiniams irgi nesudėtinga pasiekti gimnaziją, tik ne Jurbarko, o mokyklos stabilumą palaiko, ko gero, kaime esantis socialinis būstas, kuriame gyvena gausių šeimų. Bet Vadžgirio mokyklos toks būstas neišgelbėjo.
Išsaugojo metams
Didžiausios permainos nuo ateinančio rugsėjo laukia dviejų kaimo pagrindinių: Vadžgirio mokykla taps Eržvilko gimnazijos skyriumi, o Raudonėje mokyklos nebeliks. Nors tik prieš dvejus metus savivaldybės taryba buvo nusprendusi Vadžgiryje ir Raudonėje steigti daugiafunkcius centrus.
Juodaičių pagrindinė, nors ją planuota jungti prie Veliuonos gimnazijos, dar vieniems mokslo metams išsaugojo savarankiškumą.
Planuojama, kad Vadžgirio skyriuje liks 52 vaikai – ikimokyklinukai, priešmokyklinukai, pradinukai ir 5-8 klasės. Pasak Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo, mokyklos bendruomenė užtikrino, kad rugsėjo 1-ąją vaikų neturėtų sumažėti, nes šeimos, kurios pasitiki mokykla, nori čia mokyti savo vaikus. Nors kai kurie tėvai savo atžalas jau yra išleidę į didesnes mokyklas – dėl stipresnės konkurencijos klasėse, kuri lemia ir geresnius rezultatus.
Savarankiškumą išsaugojusi Juodaičių mokykla, pasak A. Gvildžio, turėjo rimtus, solidžius argumentus: ji yra labai nutolusi nuo kitų savivaldybės mokyklų, ir mokiniai turėtų daug problemų dėl pasirinkimo. „Žinoma, arti yra gera, stipri Ariogalos gimnazija, bet Raseinių rajone, o juodaitiškiai yra mūsų krašto patriotai. O gal juos baugštino tai, kad prijungus prie Veliuonos gimnazijos neliks 5-8 klasių“, – sakė skyriaus vedėjas.
Patriotizmas, be abejo, gerai, tačiau niekas negali garantuoti, kad visi Juodaičių mokiniai rugsėjo 1-ąją ateis į jungtines klases. Jei šeimos, kurios, pasak vedėjo, susitikime su savivaldybės atstovais teigė, kad leis vaikus į jungtines klases, nuspręs kitaip, sprendimą turės keisti ir savivaldybės taryba.
Dabar, pasak vedėjo, Juodaičiai turi 7 aštuntokus. „Pagal mokinio krepšelio metodiką tokiose mokyklose klasėje turi būti 10 mokinių, bet savivaldybė nuleidusi kartelę iki 8, jei dar mažiau – tai yra dovana mokyklai, o savivaldybei – papildomos išlaidos“, – apie mažų klasių naštą biudžetui sakė A. Gvildys.
Kokia prasmė pratempti dar metus, nes 2019 m. rugsėjį Juodaičių pagrindinė vis tiek taps Veliuonos gimnazijos skyriumi? Pasirodo, yra solidi proga mokyklai gauti dovaną. „Mokykla tikisi psichologiškai sustiprėti. Antra, jie norėtų savarankišką veiklą užbaigti gražiu jubiliejumi – kitais metais Juodaičių mokyklai – 100 metų. Atšvęsti šimtmetį ir padėti tašką savarankiškai mokyklai“, – sako A. Gvildys.
Toks labiau žmogiškumu, o ne racionalumu dvelkiantis motyvas galbūt padėjo tašką ir savaivaldybės tarybos sprendime. Juk valdininkai ir politikai – irgi žmonės.
Pilis ištuštės
Raudonės pagrindinė mokykla likviduojama. Pasak Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo, tai sudėtingas ir skaudus klausimas. Ir, matyt, ne tik dėl to, kad Raudonės mokykla – vienintelė įsikūrusi pilyje.
Šiuos mokslo metus Raudonėje pradėjo 47 mokiniai ir 8 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus vaikai, tačiau paaiškėjo, kad kitąmet liks tik 6-7 vaikai. „Mokyklos direktorius ir seniūnas buvo prašomi su šeimomis aptarti tą reikalą ir suskaičiuoti, kiek tų vaikų iš tikrųjų ateitų. Liko šeši-septyni… Pagrindinė priežastis – kad jungtinės kalsės netenkina tėvų“, – padėtį Raudonėje komentavo skyriaus vedėjas.
Kurios mokyklos labiausiai praturtės likviduotos Raudonės mokyklos vaikais, bus aišku rugsėjį. „Sulauks visos trys aplinkinės – Šimkaičiai, Veliuona, bet tikėtina, kad daugiausia Skirsnemunė“, – mano A. Gvildys.
Vienas liūdniausių dalykų, pasak Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo, – mokytojai: „Dalis turi darbo kitose įstaigose, dalis pensinio amžiaus – turės priimti sprendimą „dirbti“ „Sodroje“ ir patalkininkauti, kai prireiks pavaduoti – tai didelė problema rajono mokyklose. Neatmestina, kad vienas kitas liks ir be darbo.“
Visose minimose mokyklose pedagogų kolektyvai stiprūs, nes, kaip teigė vedėjas, mokytojai supranta, kad reikia mokyti, ir atvažiuoja net dėl 2-3 pamokų. Nors tai didelės išlaidos.
„Diskutavome su Švietimo tarybos pirmininke Irena Bertuliene, „Nykštuko“ direktore, kad reikia mokytojams kompensuoti jų kelionės išaidas. Apie tai jau kalbėjome pernai ir užpernai. Ta problema yra ir kultūrininkams, ir medikams, ir ją reikėtų spręsti kompleksiškai, tačiau savivaldybė finansišai nepajėgi jos išspręsti. Mūsų pozicija: kad būtų kompensuojama nors atskiriems specialistams, kurių mokyklose labiausiai trūksta“, – sakė A. Gvildys
Kas bus su Raudonės pilimi, kai mokyklos nebebus, A. Gvildys atsakyti negalėjo – pilis ne Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus kompetencija.
Mieste naujienų nedaug
Miesto mokyklose nieko naujo, nes jau pernai iš Jurbarko Naujamiesčio ir Vytauto Didžiojo pagrindinių turėjo išeiti devintokai – taip pradėtas mokyklų tapsmas progimnazijomis.
Nors vis dar girdisi nuomonių, kad reikėjo palikti mieste bent vieną pagrindinę mokyklą, A. Gvildys tikino, kad visi devintokai susirado, kur tęsti mokslus. „Smalininkų technologijų ir verslo mokyklai nepasisekė suformuoti 1-os gimnazinės klasės, ir miesto devintokai beveik visi rinkosi Antano Giedraičio-Giedriaus gimnaziją. Pajutome, kad ir gimnazijai teko gerokai padirbėti, kaip dirbti su tais, kurie nėra linkę į mokslus. Tačiau patikinu, kad gimnazijos 1-2 klasių kursas yra lygiai toks pat kaip pagrindinėse mokyklose, ir egzaminai tokie pat“, – sakė vedėjas.
Abi miesto progimnazijos, pasak vedėjo A. Gvildžio, irgi turės susijungti. Ir gana greit, turbūt 2022 m. O Švietimo ir mokso ministerija turi planų sujungti ir Smalininkų technologijų ir verslo bei Lidijos Meškaitytės pagrindines mokyklas. „Ministerijos planų mes dar nežinome, tik nujaučiame, kad, kaip jau buvo diskutuojama prieš keletą metų, TVM ir pagrindinė mokykla galbūt galėtų dirbti kartu“, – sakė A. Gvildys.
Antano Sodeikos meno mokyklos planus atidaryti teatro skyrių savivaldybės politikai atitolino – ketvirtadienio posėdžio sprendimu toks skyrius atsiras tik 2020-aisiais.
„Norim sutvarkyti meno mokyklos aktų salę, tikimės, kad šių metų antroje pusėje ar kitais metais darbai bus pradėti, nes projektai jau parengti, o finansavimas ateis iš ES fondų“, – sakė A. Gvildys.
Be to, skubėti nėra kur, nes teatro menu besidomintys vaikai turi alternatyvą – du Jurbarko kultūros centre veikiančius teatrus su stipriais režisieriais. „Juolab kad stojant studijuoti teatro meno ar režisūros, meno mokyklos baigimo pažymėjimas papildomų balų neduoda. Tikimės, kad Švietimo ir mokslo ministerija diskutuos tą dalyką ir pokyčių bus“, – sakė vedėjas.
Mokyklų tinklo pertvarka planuojama atidžiai išanalizavus, išdiskutavus, aptarus su bendruomenėmis. Tačiau planus griauna sparčiau nei planuota mažėjantis mokinių skaičius. „Per daugelį metų pastebėjome, jog, deja, viskas vyksta žymiai sparčiau. Kad ir šį kartą – reikėjo taisyti kai kurias pozicijas, kurios 2016 m. pradžioje atrodė realios. Norėtųsi, kad šį planą, kurį patvirtino taryba, įgyvendintume tokį, koks jis yra. Tačiau gyvenimas pakoreguoja planus…“, – kalbėjo savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
Nes vis dėlto, vedėjo teigimu, pagrindinė atsakomybė parenkant vaikui mokyklą yra tėvų – jie turi priimti sprendimą, kur vaikas mokysis. Negalima paklusti kaimynų siūlymams, prašymams, ar net kieno nors spaudimui, net jei ir gera intencija – išsaugoti kaime mokyklą, tas spaudimas būtų paremtas.
Danutė Karopčikienė
Gaila mokyklų, gaila ir mokytojų. O kas jais pasirūpins?