Balandžio 3 d. Socialinių klausimų komitetas sukvietė mokyklų vadovus informuoti ir pasitarti dėl savivaldybės tarybos posėdžiui rengiamo nutarimo projekto apie priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektavimą 2017–2018 mokslo metais.
Pavasaris, bet rajono politikai ir mokyklų vadovai intensyviai ruošiasi rudeniui – skaičiuoja, kiek mokyklose bus klasių ir mokinių ir kiek jaunosios kartos ugdymas gali kainuoti rajono biudžetui. Situacija gali pasirodyti paradoksali – kuo mažiau vaikų, tuo daugiau reikia pinigų. Mat nors mokinių ugdymą finansuoja valstybė – taikomas lėšų skyrimo vienam mokiniui principas, arba mokinio krepšelis, – tų lėšų neužtenka, norint išlaikyti mažas klases ir mažas mokyklas. Mokinio krepšelio lėšas gauna ir mokykloms paskirsto savivaldybė. Krepšelio dydį nustato Vyriausybė, taip pat ir lėšų skirstymo metodiką, kuri, pasak Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Antano Gvildžio, kelia problemų ir kartais net glumina.
Vyriausybė yra nustačiusi privalomą mažiausią mokinių skaičių pradinių, vyresnių ir gimnazijos klasių koncentruose, kuris priklauso nuo mokinių skaičiaus mokykloje. Mažose mokyklose, kuriose mokosi iki 80 vaikų, mokinių skaičiaus vidurkis klasėse – 10, nuo 80 iki 120 mokinių – vidurkis 12, o jeigu mokinių skaičius mokykloje bent 121, klasės vidurkis šokteli iki 15. Pasak vedėjo A. Gvildžio, pagal šias nuostatas sunkiausiai į krepšelį sutelpa didžiausios rajono pagrindinės mokyklos – Viešvilės, Šimkaičių ir Skirsnemunės.
„Dažniausiai trūksta vaikų 1-4 klasėse, o 5-8 yra daugiau, ta- čiau metodikoje nėra numatyta kompensuoti pinigus, ministerija apie tai nekalba, tik reikalaujama, kad savivaldybė skirtų lėšų neskaitlingų klasių išlaikymui. Šių metų pradžioje Švietimo ir mokslo ministerija savivaldybėms išsiuntė raštą, kad savivaldybės privalo tas lėšas skirti iš savo biudžeto. Ne iš mokinio krepšelio“, – posėdyje sakė A. Gvildys.
A. Gvildys teigė, kad politikai turi labai atidžiai pasižiūrėti ir apsispręsti, ką daryti: ar savivaldybė yra pasiruošusi surasti pinigų neskaitlingoms klasėms, ar teks priimti nemalonius sprendimus.
Švietimo, kultūros ir sporto skyrius paruošė bent du nutarimo projekto variantus dėl neskaitlingų klasių komplektavimo, sumos yra įspūdingos. „Bet tai tik teorinis variantas, mokinių skaičius nurodytas pagal kovo pradžioje mokyklų pateiktus duomenis. Kai kas jau ir dabar pasikeitė“, – sakė skyriaus vedėjas.
Bet vienas vaikas, kurį tėvai pažadėjo atvesti į pirmą klasę, ar priimti mokytis neįgalūs vaikai, ar pateikiant duomenis įvelta klaidelė trūkstamų pinigų sumas sumažino nežymiai. Apie 190 tūkst. Eur – tokios sumos trūksta norint suformuoti mažesnes negu nurodyta mokinio krepšelio skirstymo metodikoje klases. Mažesnės klasės daugelyje mokyklų būtinos, kad būtų užtikrintas ugdymo prieinamumas.
Todėl, pasak A. Gvildžio, 112 tūkst. Eur galima vadinti ginčytinomis lėšomis, kurias papildomai turėtų skirti Vyriausybė. Deja, tą sumą turėjo subalansuoti savivaldybė iš mokinio krepšelio tvirtindama rajono biudžetą.
Jei savivaldybės taryba leis formuoti ir daugiau mažesnių, negu nustatytas mokinių vidurkis, klasių, iš savivaldybės biudžeto prireiks dar daugiau kaip 80 tūkst. Eur.
Pakviesti pasitarti buvo vadovai tų mokyklų, kuriose planuojama neskaitlingas klases sujungti ir taip sumažinti trūkstamų lėšų poreikį.
Sulaukė palaikymo
Veliuonos gimnazijai kyla problemų dėl pradinukų. Pagal mokinio krepšelio lėšų skirstymo metodiką I-IV klasėse turėtų mokytis 60 vaikų, o planuojama, kad bus tik 46.
„Gyventojai sensta, jaunų šeimų neatsikelia. Pirmokų bus tik 9, tačiau pritariu vedėjo ir gimnazijos bendruomenės nuomonei, kad būtų negerai jungti I ir IV klases. Kitąmet pirmokus reikėtų jungti jau prie kitos klasės – vaikams tai negerai. Prašytume padaryti išimtį, leiti komplektuoti klases su mažiau mokinių. Dar tikimės, gal vasarą ateis naujų mokinių“, – sakė direktorė Vida Greičiūtė.
A. Gvildys atkreipė dėmesį, kad tai kaimo mokykla, bet reikalavimas kaip mieste, kad mokinių skaičiaus vidurkis būtų 15. Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Faustas Bakys siūlė atsižvelgti, pridėti balą lengvatos teikimui ir patikino, kad komitete tokia nuomonė ir formuojasi – Veliuonoje leisti tą mažesnę klasę. Tokią pat nuomonę išreiškė ir rajono meras Skirmantas Mockevičius. Pasak jo, visiems geras nebūsi, bet Veliuonos gimnazija yra atraminė mokykla rytinėje rajono dalyje.
Politikų palaikymo sulaukė ir Girdžiai. Jau pernai Girdžių mokykla tapo Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės skyriumi. Ateinantį rudenį ten planuoja mokytis 14 pradinukų, turėtų būti formuojamos dvi jungtinės klasės. Nors ir jos pareikalaus 11 tūkst. Eur, atsisakyti skyriaus nežadama. Ir dėl to, kad tokia esanti Vyriausybės pozicija – kaime išsaugoti bent pradinę mokyklą. Antra, rajono vadovams, ko gero, svarbesnė priežastis – savivaldybė į Girdžių mokyklos atnaujinimą yra investavusi europines lėšas, ir jei tas pasatatas dar 5 metus neatliks mokymo įstaigos paskirties, pinigus (buvo paminėta apie 130 tūkst. Eur suma) teks grąžinti.
Komiteto narys Remigijus Brazaitis siūlė pertvarkyti Girdžių mokyklą į vaikų darželį ir vežti ten vaikus iš Jurbarko, bet pritarimo nesulaukė – tam reikėtų dar didesnių investicijų. A. Gvildys pastebėjo, kad pastaruosius 2-3 metus gimstamumas Girdžiuose suaktyvėjęs, ir mokyklą norėtųsi išsaugoti, kad po kelerių metų nereikėtų pradėti visko iš naujo. „Ėjome Varlaukyje va bank, o dabar ten ugdoma 20 vaikų“, – priminė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
Siekė išpešti naudos
Rytinėje rajono dalyje mokyklų daug ir tankiai, tad suprantama, kad mokinių visoms trūksta. Komiteto posėdyje išsakydami nuomonę dėl jungtinių klasių direktoriai gynė ne tik mokyklų interesus, bet ir kaimų – nes kur nėra mokyklos, mąžta ir gyvybės.
Juodaičių pagrindinėje mokykloje politikai siūlo V-VIII klasių koncentre komplektuoti 2 jungtines kases, tačiau mokyklos direktorė Nijolė Jociuvienė prašė trijų. „Didesnis klasių skaičius leistų išsaugoti pedagogus“, – argumentavo ji. Nes daug pedagogų – atvažiuojančių, o kai klasių mažai, pamokų irgi mažėja – ar apsimokės važinėti? Direktorę parėmė ir kartu atvažiavę mokytojai, teigę, kad išsaugoti pedagogus reikėtų dėl ugdymo kokybės. „Penki tūkst. eurų rajono biudžetui gal nebūtų didelis nuostolis dėl mokyklos išsaugojimo?“ – klausė juodaitiškiai.
Raudonės pagrindinėje kone visos klasės jungtinės, o jas išlaikyti savivaldybė dar turės pridėti ir iš savo biudžeto. „Penktos klasės nėra, VI ir VII jungtinė, devintos neformuojame. Neformuoti VIII klasės – tai uždaryti mokyklą“, – sakė direktorius Vytautas Staponas. Nežinia, ar politikai linkę skirti 2 su trupučiu tūkst. Eur, kad VIII klasė būtų, bet vedėjas A. Gvildys patvirtino: „Raudonės mokyklai bus skausmingiausias variantas, panašiai kaip ir Vadžgirio – abi jos 2018 metais tampa kitų mokyklų skyriais, be pagrindinio ugdymo programos.“
Klasės likimas priklauso ir nuo vieno vaiko, į užsienį ar į gretimą kaimą išsikrausčiusios šeimos. „Raudonėje nėra socialinio būsto, todėl daugiavaikė šeima išsikraustė į Klausučius“, – sakė V. Staponas. „Mes jums padėkojome“, – atitarė Klausučių Stasio Santvaro pagrindinės mokyklos direktorius Michailas Astašenkovas.
Klausutiškiai atkakliai gynė savo interesus. Mokykla nori formuoti IX klasę tik su 7 mokiniais. „Turime raštiškus visų susitikimus, kad visi septyni eis į IX klasę pas mus. Ir vaikai, ir tėvai nori, kad ta klasė būtų“, – tikino direktorius ir garantavo dėl mokyklos ateities – ji problemų nekelsianti, nes dabar labai didelės pradinės klasės. Kartu atvykę mokytojai tvirtino, kad tokią aktyvią klasę reikia išlaikyti – aštuntokai aktyvūs olimpiadų dalyviai, jie yra mergaičių futbolo komandos ir mokyklos teatro pagrindas. „Neprieštarautume, kad būtų galima sujungti IX ir X klases“, – sakė direktorius, bet dešimtokų jungti neleidžiama.
„O kur tie vaikai eis po dešimtos klasės?“ – klausė komiteto narys Kazimieras Šimkus ir siūlė palenkti vaikus, kad rinktųsi mūsų rajono gimnazijas.
Gal ir nieko blogo, kad politikui parūpo išpešti naudos rajono biudžetui: dabar savivaldybė finansuoja IX klasę, paskui tie mokiniai atneša krepšelius į rajono mokyklas. Tačiau klausutiškiai dažniau išvažiuoja į Kauno gimnazijas, todėl ir mokyklos direktorius nesislapstė: „Informacijos nerinkome, bet abejoju… Negalima vaikams užkirsti kelio mokytis, kur jie nori.“
Siūlė įvairius variantus
Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinėje mokykloje problema V-VIII klasės – turėtų būti 48, bet planuojamas tik 41 mokinys. Siūloma formuoti jungtinę V ir VIII klasę, tuomet papildomų lėšų nereikėtų. Tačiau mokyklos vadovai teigė, kad tarp šių klasių ne tik didelis mokinių amžiaus skirtumas, bet ir labai skirtingos mokymo programos. Direktorius Artūras Matukaitis siūlė per tokias pamokas kaip dailė, kūno kultūra penktokus jungti su šeštokais, o pagrindinių dalykų mokyti atskirai.
„Kai kurios mokyklos taip daro – sujungia kai kuriuos dalykus“, – sakė skyriaus vedėjas, o ar bus sujungta ir Smalininkų mokykloje, nuspręs politikai.
Viešvilės pgrindinė – viena didžiausių rajone, tačiau direktorė Irena Oičenkienė sakė, kad mokyklai būtų naudingiau likti su 120, o ne su 121 mokiniu, ir linksmai, o gal ir rimtai siūlė smalininkiečiams išnuomoti dar vieną namą vaikų globos namams.
„Didžiausia problema dėl būsimų IX ir X klasių. Modeliavom du variantus: jeigu mokinių būtų 120, nedaug betrūktų ir vaikų klasėse, ir pinigų iš rajono biudžeto. Antras modelis – jei mokinių būtų daugiau, nes pradėjo vežti vaikų į globos namus dėl smurto šeimose“, – apie savo mokyklos realijas kalbėjo direktorė.
Mokinių trūksta ir, galima sakyti, mieste esančiai Jurbarkų darželiui-mokyklai. Kad nereikėtų papildomų lėšų, siūloma formuoti jungtinę I ir III klasę. Pradinukams mokyklą parenka tėvai, ir kai kurie nusprendžia geriau vežioti, užuot leidę vaiką į jungtinę klasę. Juolab kai ir vežioti toli nereikia.
Socialinių klausimų komiteto vadovas F. Bakys tikino, kad politikai kaip ir mokyklų vadovai nori surasti geriausią variantą. Meras siūlė tarybai svarstyti teikti tik vieną variantą, kad nepasimestų tarybos nariai tarp kelių. „Skaudžiausia, kai kažkas ima manipuliuoti savo interesais“, – perspėjo meras ir linkėjo, „kad nekiltų susipriešinimas, kad priimti sprendimai būtų mažiausiai skaudūs visiems“.
Savivaldybės tarybos posėdis numatytas balandžio 27 d., kuriame politikai tvirtins planuojamą mokinių skaičių, klasių limitą ir, jei apsispręs, kaip ne kartą komiteto posėdyje kartojo F. Bakys, išlaikyti kaimą gyvą, turės įsipareigoti iš savivaldybės biudžeto skirti trūkstamų lėšų mažoms klasėms išlaikyti.