Mokyklų paieškos: kur dėtis Jurbarko devintokams? (1)

Kur dėtis į Jurbarko gimnaziją nenorintiems devintokams? Silpniau besimokantiems vaikams keliai į profesinį mokymą kol kas užkirsti, o mieste dešimtmečių mokyklų nelikę. Atsakymo į šį klausimą karštligiškai ieško aštuonias klases baigiančių vaikų tėvai. Išeitį jie privalo rasti per vasarą, iki kitų mokslo metų pradžios.

„Tėvai nėra patenkinti situacija, nes po aštuonių klasių į profesines mokyklas nepriima. Priima tik po dešimties. Todėl reikia arba į gimnaziją eiti, kur mokytis bus sunku ir vaikas nenori, arba kažkur į kaimą važiuoti. Bet važiuoti brangu, reiks patiems mokėti už bilietus, dar pridėkim maistą, mokymosi reikmenis ir gaunasi didžiulė suma per mėnesį“, – sakė Naujamiesčio pagrindinės mokyklos mokinio mama Gitana Šulcienė.

Pasak jurbarkietės, tiek vaikas, tiek ji pati mano, kad mokytis gimnazijoje bus per sunku. Paauglys domisi paprastomis profesijomis, ruošiasi mokytis amato, todėl per ašaras kopti į mokslo aukštumas prestižinėje mokykloje esą nėra jokio reikalo.

Taip padėtį mato ne tik G. Šulcienė, bet ir daugiau tėvų. Jie įsitikinę, kad rajono valdžia turėjo atsižvelgti, jog ne visi vaikai gali mokytis gimnazijoje, ir palikti mieste vieną dešimtmetę mokyklą.

Tačiau Jurbarko r. savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Antanas Gvildys tikina, kad užpernai ir pernai svarstant mokyklų reorganizavimą abi miesto dešimtmetės pageidavo tapti aštuonmetėmis progimnazijomis. Todėl kitais mokslo metais nei Vytauto Didžiojo, nei Naujamiesčio mokyklose devintos klasės formuojamos nebus. Liks tik mokyklas baigiantys dešimtokai. Dar po metų mokyklos taps tikromis aštuonmetėmis.

„Buvo siūlomas variantas, kad viena mokykla liktų dešimtmete. Tačiau mokyklų bendruomenės to nenorėjo. Kita vertus, tai nekeičia pačios situacijos – mokymo programos visur tokios pačios – ar gimnazijoje, ar dešimtmetėse, ar profesinėse mokyklose“, – sakė A. Gvildys.

Privalės prisitaikyti

Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos direktorius Alvydas Januškevičius pritaria A. Gvildžiui ir tikina, kad gimnazija pasirengusi priimti visus mokinius. Tačiau priduria, kad tai – nemenkas iššūkis. Todėl, nori ar nenori, vaikus teks skirstyti pagal gebėjimą mokytis.

„Žinome, kad ateis silpnų mokinių, todėl ugdymo planus koreguojame, bandysime taikyti tam tikras mokymo pakraipas. Tiems, kam prastai seksis su teorija, siūlysime daugiau praktikos, daugiau technologijų pamokų, kūno kultūros“, – apie pasiruošimą priimti prastai besimokančiuosius kalbėjo A. Januškevičius.

Pasak direktoriaus, mokytojams taip pat teks nusiteikti, kad dirbti reikės kitaip nei iki šiol. Pedagogai turės gerokai pasukti galvas ieškodami būdų, kaip suvaldyti nemotyvuotus ar nepaklusnius mokinius.

„Turime vilties, kad dalis prastai besimokančiųjų gimnazijoje pasitemps. Taip yra buvę ne kartą, kad į kitą aplinką patekę vaikai patys pasikeičia, pradeda mokytis. Tačiau iššūkis tikrai yra jau dabar“, – tikino A. Januškevičius.

Vilioja pas save

Kol gimnazijos kolektyvas suka galvą, kaip integruoti prastai besimokančius vaikus, kad nenukentėtų gerai besimokantieji, aplinkinės mokyklos kovoja dėl būsimų devintokų. Tiesa, realiai konkuruoti gali tik dvi. Abi – ne Jurbarke.

Arčiausiai esanti dešimtmetė mokykla – Šakių rajone. Kidulių pagrindinės mokyklos direktorius Robertas Sakas tikina, kad švietimo įstaiga moksleivių laukia išskėstomis rankomis. Priimti papildomiems mokiniams užtenka ir vietų klasėse, ir pedagogų.

„Turime puikių, aukštos kvalifikacijos mokytojų. Klasėse vietos netrūksta. Todėl, kaip ir dauguma mokyklų, laukiame naujų mokinių, nesvarbu, iš kur jie būtų – Šakių ar Jurbarko rajonų“, – sakė direktorius.

Moksleivių laukia ir Smalininkų technologijų ir verslo mokykla. Tiesa, įprastai ši įstaiga moksleivius priima tik baigus dešimt klasių ir teikia ne tik vidurinį, bet ir profesinį išsilavinimą.

„Jei bus pakankamai vaikų, formuosime devintą klasę. Tačiau tam reikia, kad norinčiųjų būtų apie 25, o kol kas gauti tik penki prašymai“, – sakė mokyklos direktorė Ina Budrienė.

Panašiu atstumu kaip ir Smalininkai nuo Jurbarko esanti Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla miesto moksleivių priimti negali.

„Mūsų klasės labai mažos. Mokykla įsikūrusi buvusiame kolūkio pastate, todėl klasėje gali būti tik 22 vaikai, nes telpa 11 suolų. Jau dabar turime tris prašymus iš Raudonės ir vieną iš Jurbarko į devintą klasę. Liko dar trys laisvos vietos, ir viskas“, – sakė mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Rasa Vyčienė.

„Jei Švietimo ir mokslo ministerija atsižvelgtų ir šiek tiek pakeistų mokymo programas, padarytų taip, kad profesinis mokymas būtų įmanomas nuo devintos, o ne nuo vienuoliktos klasės, manau, keistųsi profesinių mokyklų padėtis. Tačiau kol kas Smalininkuose galimas tik toks pat devintoko mokymas, kaip ir gimnazijoje“, – sakė A. Gvildys.

Nemokamai neveža

Į ne Jurbarke esančias mokyklas prastai besimokančius vaikus priversti siųsti tėvai susiduria su rimta finansine problema. Savivaldybė kompensuoja tik tų mokinių keliones, kurie važiuoja iš kaimo į miestą. Važiuojantiems iš Jurbarko į aplinkines mokyklas už kelionę tektų mokėti patiems.

„Tėvai tikrai nėra patenkinti tokia situacija. Jeigu į mokyklą reiks važiuoti maršrutiniu autobusu ir teks mokėti pilną kainą už bilietus, tai gali būti ir šimto eurų išlaidos per mėnesį. O jeigu vaikai du? Tada dar daugiau pinigų. Kasdienė kelionė, maistas – penki eurai vienam vaikui per dieną?“ – baisėjosi G. Šulcienė.

Moters nuomonei pritarė ir kita būsimo devintoko mama. Sigita Girdžiuvienė tikina parašiusi prašymą vaiką priimti į Jurbarko gimnaziją. Nors moteris mano, kad atžalai ten bus labai sudėtinga mokytis, kitos išeities nėra.

„Pasirinkus kitą mokyklą tektų mokėti už kelionę, todėl rimčiau net nesvarstėme galimybės mokytis kitur. Tiesiog sunku patikėti tokiu tarybos sprendimu, kad abi mokyklas aštuonmetėmis paliko. Kaip jie ten mąsto“, – stebėjosi mama.

Pasak moters, tai, kad gimnazijai mokiniai nėra tinkamai pasiruošę, rodo ir smarkiai krintantys balų vidurkiai.

Kad gimnazija nėra tinkamas pasirinkimas prasčiau besimokančiam vaikui, įsitikinusi ir dar vieno devintoko mama Lijana Lukoševičiūtė. Moteris tikisi, kad Smalininkų technologijų ir verslo mokykla surinks devintokų klasę. „Girdėjome, kad gali būti, kad surinkus klasę pati mokykla vaikus atsiveš ir parveš“, – vylėsi moteris.

Kitu atveju ji žada svarstyti apie Kidulių mokyklą. Tačiau iki jos nuvykti vaikams taip pat sudėtinga – autobusas iš Jurbarko veža tik iki stotelės, esančios prie pagrindinio kelio. Dar gerą kelio galą tektų kulniuoti pėsčiomis.

„Jei teks eiti į gimnaziją, bus blogai, tikrai blogai. Gerai besimokantys vaikai tyčiosis iš silpnai besimokančių. Šie trukdys kitiems mokytis. Turi savivaldybė rasti kažkokį sprendimą“, – sakė moteris.

Kol rajono tarybos sprendimas nemokamai pavėžėti moksleivius tik iš kaimo mokyklų, tėvų laukiančias bėdas spręsti žada tik Smalininkų mokykla.

„Turime mokyklinius autobusus, kasdien atsivežame iš Jurbarko specialių poreikių turinčius mokinius. Todėl tikrai nebūtų problemų atsivežti ir devintokų klasę, tikrai tai darytume“, – sakė Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorė I. Budrienė.

Mieste liks dvi

Kol tėvai karštligiškai ieško išeičių likimo valiai paliktiems vaikams, o kaimų ir miestelių mokyklos bando vilioti mokinius, panašu, visus tenkinančio sprendimo nėra ir nebus. Be to, dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus mažės ir mokslo įstaigų pasirinkimas.

„Manome, kad iki 2021-ųjų mieste vietoje trijų liks tik dvi mokyklos. Gimnazija šiandien gali komplektuoti šešias devintokų klases. Deja, tiek vaikų jau sunkiai pavyksta surinkti“, – niūrią realybę piešia savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A. Gvildys.

Lukas PILECKAS