Mokyklų remontui pinigų rajono biudžete nėra (3)

Mažiau nei po savaitės mokyklose nuskambės rugsėjo pirmosios skambutis. Praėjo tie laikai, kai kiekvieną rudenį vaikai susirinkdavo į dažais kvepiančias klases. Dabar mokyklų remontui rajono biudžete pinigų nelieka, o jei jų atsiranda iš kitų šaltinių – remontas ir mokyklų vadovams, ir savivaldybės darbuotojams tampa nebe džiaugsmu, o tikrų tikriausiu galvos skausmu.

Pinigų sumažėjo

Jurbarko rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Gvildys pripažįsta, kad šiemet mokyklų remontui lėšų skirta mažiausiai per pastaruosius kelerius metus. „2012 metais iš biudžeto gavome 100 tūkst. Lt, o šiemet – vos per 20 tūkst. Lt. Kai pinigų tiek mažai, tegalime užlopyti tik didžiausias skyles“, – sakė A. Gvildys.

Tiek ir padaryta: Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijai pavyko sutvarkyti kanalizaciją, Eržvilko gimnazija gavo lėšų sanitarinių mazgų remontui. Rotulių darželis-mokykla remontavo elektros instaliaciją, Girdžių ir Vadžgirio pagrindinės mokyklos sprendė šildymo sistemos bėdas.

Daugiau nei kitur užsimota padaryti Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinėje mokykloje – ten įrengiama vaikų maitinimo patalpa. Darbai užtruko, todėl iki rugsėjo nesibaigs. „Bet mokyklos vadovai pažadėjo rasti kitą patalpą valgyklai – laikinai šią problemą išspręsime“, – tikino Švietimo skyriaus vedėjas.

Pasak A. Gvildžio, daugelis mokyklų apsieina be kasmetinio remonto, nes išmoko taupyti tai, ką turi, ir geriau nei kada nors anksčiau prižiūri patalpas. „Vasaros pradžioje buvau Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinėje mokykloje – ten viskas kaip po remonto, nieko nereikia daryti“, – gyrė vedėjas, tačiau pripažino, kad yra mokyklų, kur remontas verkiant reikalingas.

Bene labiausiai tą jaučia Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos moksleiviai – nors mokykla atidaryta tik 1995 metais, pro sienas ir langus košia vėjai, dėl kiauro stogo drėksta patalpos. Prieš keletą metų mokyklą bandė gelbėti savivaldybė, tačiau visiems langams pakeisti pinigų neužteko.

A. Gvildys sako, kad jau buvo bandyta prašyti mokyklai valstybės investicijų, pateiktas prašymas Švietimo ir mokslo ministerijos valdomai Mokyklų atnaujinimo programai, bet iš visur atėjo neigiami atsakymai: mokykla dar visai nauja, jai remontas dar nėra būtinas.

„Nieko nepadarysi – mokyklas galime remontuoti tik tada, kai atsiranda pinigų. Kiek gali, tiek tvarkosi, o mes stengiamės mokyklų vadovams padėti. Bet svarbiausia ne patalpos, o ugdymo turinys, tai, ką vaikams mokykla duoda“, – sakė Švietimo skyriaus vedėjas.

Seimo nario įdirbis padėjo

Bene didžiausia sėkmė šiemet aplankė Jurbarko Naujamiesčio vidurinę mokyklą – valstybės investicijų programa mokyklos vidaus patalpų remontui skyrė 800 tūkst. Lt. Pinigai nenukrito iš dangaus kaip stebuklinga mana.

„Nuo 2007 metų kasmet kreipėmės į savivaldybę ir į Seimo narį Bronių Paužą, prašėme tarpininkauti, kad būtume įtraukti į valstybės investicijų programą, nes mokyklos kabinetai neremontuoti nuo pat jos pastatymo – 1973 metų“, – sakė Naujamiesčio pagrindinės mokyklos direktorė Alma Uznė.

Remontuoti Naujamiesčio pagrindinę mokyklą pradėta dar 2007 metais. Tuomet mokyklos renovacijai valstybė skyrė 1,9 mln. Lt – pavyko ne tik pakeisti langus ir duris, atnaujinti sanitarinius mazgus, bet dar liko pinigų ir apšiltinti pastatą, pakeisti elektros instaliaciją, įrengti priešgaisrinę ir apsaugos signalizaciją.

Suskaičiavę, kad mokyklos vidaus patalpoms suremontuoti reikėtų dar 2 mln. Lt, mokyklos vadovai tikėjosi, kad bus parengtas ir 2008–2010 metų valstybės investicijų programai pateiktas renovacijos antrojo etapo investicinis projektas. Pakeitus langus ir duris, mokykla atrodė kaip po karo – visur trupėjo tinkas, kyšojo pliki elektros laidai. Pinigų gauti nepadėjo net Vyriausybei išsiųstas savivaldybės tarybos narių kreipimasis.

Tuomet taip pat padėjo Seimo narys B. Pauža – jam tarpininkaujant koridorių remontui iš Vyriausybės rezervo buvos skirta 150 tūkst. Lt.

Seimui svarstant 2010 metų valstybės biudžetą, B. Pauža išsiuntė laišką su nuotraukomis tuometiniam švietimo ministrui Gintarui Steponavičiui ir užregistravo Seime pasiūlymą skirti iš valstybės investicijų programos 1,8 mln. Lt Jurbarko Naujamiesčio vidurinės mokyklos remontui užbaigti. Lėšų ir vėl nebuvo skirta. Dabar jau aišku, kad tokia buvo liberalcentristų valdomos Švietimo ministerijos pozicija: atvykęs į Jurbarką G. Steponavičius apsilankė Naujamiesčio pagrindinėje mokykloje, apžiūrėjo kabinetus su nuo sienų krentančiais plikais elektros laidais ir pareiškė, kad Vilniuje yra ir dar blogesnės būklės mokyklų.

B. Pauža mano, kad mokykla seniai būtų gavusi lėšų remontui užbaigti, jei Švietimo ir mokslo ministerija skirstydama valstybės investicijas nebūtų vadovavusis politinėmis simpatijomis ir antipatijomis.

„Laimė, socialdemokratų vyriausybė atsigręžė į kaimiškų rajonų mokyklas, siekia joms padėti, todėl atsižvelgė ir į Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės mokyklos prašymą. Šiemet pavyko gauti 800 tūkst. Lt. Tai ne visi remontui reikalingi pinigai, tikimės, kad ateinančiais metais mokykla gaus ir dar maždaug tiek pat lėšų remontui užbaigti“, – sakė B. Pauža.

Statybininkai neskuba dirbti

Tačiau naujumu tviskančiais mokyklos kabinetais ir koridoriais rugsėjo 1-ąją džiaugsis tik maža dalis Naujamiesčio pagrindinės mokyklos moksleivių. Didžiajai daliai mokytojų ir mokinių teks kentėti remonto keliamus nepatogumus.

Direktorės pavaduotojas ūkio reikalams Mečislovas Butėnas neslepia, kad statybininkai gerokai atsilieka nuo darbų grafiko. Jie buvo žadėję rugpjūčio viduryje mokyklai perduoti suremontuotą fojė ir visą pietinį trijų aukštų korpusą, tačiau kol kas remontas baigtas tik trečiajame aukšte.

Antro aukšto ir fojė iki rugsėjo pirmosios mokyklos vadovai dar gali tikėtis, tačiau pirmame aukšte grindys dar net nepradėtos remontuoti. Mokyklos vadovai neslepia, kad viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios UAB „Rovasta“ direktorius užsispyrė reikalauti iš savivaldybės administracijos papildomų pinigų grindims betonuoti, nes tie darbai nebuvo įtraukti į sąmatas.

„Blogai, kad prieš pateikdami prašymą dalyvauti konkurse įmonės vadovai neatvyko ir nepažiūrėjo objekto – dabar rangovai mums aiškina, kad ne visus darbus numatė. Bet tai nėra mūsų problema. Mums svarbu kuo greičiau gauti patalpas, kuriose galėtume mokyti vaikus. Liepos pabaigoje grįžusi iš atostogų iškart pasakiau, kad darbų tempai mūsų netenkina“, – sakė A. Uznė.

Pasak direktorės, statybininkai dirba kas sau, nes objekte nėra žmogaus, kuris jiems vadovautų. Mokyklos darbuotojai eina paskui tinkuotojus ir dažytojus, baksnoja pirštu tas vietas, kuriose matyti akivaizdus brokas, ir reikalauja taisyti. „Žmonės geranoriški – ko paprašome, tą padaro“, – džiaugėsi direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, tačiau pripažino, kad ne tokio darbo tikėjosi.

UAB „Rovasta“ įsipareigojo mokyklos remontą atlikti labai pigiai – už 536,3 tūkst. Lt, o darbus užbaigti per šešis mėnesius – iki šių metų gruodžio. Pasamdžius techninę priežiūrą atliekančią įmonę, dar liko pinigų mokyklos aktų ir sporto salių stogų remontui. A. Uznė tikina, kad mokyklos bendruomenė nusiteikusi iškęsti visus sunkumus ir darbus suplanuoti taip, kad remontas netrukdytų ugdymo procesui.

„Patirties jau turime – mokykla remontuojama ne pirmą kartą. Pamokos vyko ir tada, kai vietoj langų buvo užkalta plėvelė. Šįkart nebus sunkiau, neramu tik dėl to, kad darbus atlikti vėluojanti įmonė gali nespėti iki metų pabaigos įsisavinti valstybės investicijų. Blogai būtų, jei jas prarastume“, – nuogąstavo A. Uznė.

Daiva BARTKIENĖ