Mūšyje dėl skalbyklos gyventojai pralaimi valdžiai (11)

Jurbarko gyventojus ir nuvylė, ir papiktino savivaldybės administracijos sprendimas vienintelę mieste skalbyklą ir dušus iškelti į miesto pakraštį. Nors Barkūnų gatvė – dar tas pats Jurbarkas, tačiau savo transporto neturintiems žmonėms pasiekti šią vietą labai nepatogu, o prie skalbimo kainos reikės pridėti ir miesto autobuso bilietėlį – šis irgi kainuoja.

Iki šiol skalbykla ir dušai veikė Dariaus ir Girėno gatvėje buvusiame Socialinių paslaugų centre. Po reorganizacijos sujungus kelias socialines paslaugas teikiančias įstaigas į naująjį darinį – VšĮ Jurbarko socialinės paslaugos ir įkurdinus Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centre, buvo įgyvendinta ne tik „popierinė“ pertvarka, bet ir atsisakyta kai kurių patalpų. Buvęs Socialinių paslaugų centras ištuštėjo, administracija persikraustė į Sutrikusio jaunuolių darbo centro pastatą, kuriame atsirado vietos ir kompensacinei technikai, ir masažo kabinetui. Tačiau daugiausia diskusijų ir nepasitenkinimo kilo paaiškėjus, kad iš senųjų patalpų bus iškraustyta skalbykla ir dušai.

Suplanavus iš įprastos ir patogios vietos skalbyklą perkelti į Barkūnų gatvėje esančius nakvynės namus labiausiai sunerimo Kauno gatvės gyventojai. Žmonės bandė prisibelsti į valdžios duris, paaiškinti, koks vargas laukia tąsantis su skalbiniais iki Barkūnų gatvės, tačiau, pasak jų, nei tos durys atsivėrė, nei juos kas išgirdo.

Kauno gatvės gyventojų interesus ginanti Nemuno seniūnaitijos seniūnaitė Rima Pacuvija sako, kad rašė rajono merui Skirmantui Mockevičiui jo facebook paskyroje, kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoją Viktorą Ganusauską, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Kauno gatvės gyventojai sunerimę ne šiaip sau – nemažai žmonių namuose neturi vandentiekio ir naudojasi šuliniais. Pasak R. Pacuvijos, šulinys, kurio vandenį semia ir jos pačios šeima, patikrintas, vanduo jame geras, tačiau iš jo kibirus vinduoja ne viena ir ne dvi šeimos. Šią vasarą apie vandenį skalbimui negalėjo būti nė kalbos. „Džiaugėmės, kad užtekome maistui“, – sakė seniūnaitė, nes kaitra pasiekė ir šulinio dugną.

R. Pacuvija teigia, kad skalbykla Dariaus ir Girėno gatvėje, dabar jau buvusiame Jurbarko socialinių paslaugų centre, žmonėms labai svarbi. Skalbyklą centrinėje miesto gatvėje buvo patogu pasiekti, o palikus skalbinius nereikėjo gaišti laiko ir laukti kelias valandas, kol juos galėsi atsiimti. Buvo galima grįžti namo ar tvarkyti kitus reikalus, tačiau apie tokį patogumą skalbyklą iškėlus į Barkūnų gatvę teks pamiršti, o kelis kartus važinėti pirmyn atgal miesto autobusu brangu. Be to, iš miesto autobuso grafiko rytinį reisą reikia išbraukti – skalbykla tokiu metu dar nedirbs.

Seniūnaitei pritaria ir kitos redakcijoje apsilankiusios moterys. Janina Kniečiūnytė įsitikinusi, kad sprendimas iškelti skalbyklą gal kam ir naudingas, bet tikrai ne gyventojams, kurie naudojosi šia paslauga. „Gyvenant be patogumų, skalbti sunku“, – nuoskaudą liejo moteris, nes daugelio ir sveikata nebe ta, kad galėtų prie šulinio grumdyti skalbinius. Kauno gatvės gyventojai net įtaria, kad buvusių skalbyklos patalpų kažkam prireikė, ir savivaldybę įtarinėja sandoriais su neaiškiu verslu.

VšĮ Jurbarko socialinės paslaugos direktorės Audronės Balčiūnienės gyventojų skundai nenustebino. Naujosios įstaigos vadovė puikiai žino šią problemą, tačiau vertina ne tik tai, kas patogu skalbykla ir dušais besinaudojantiems gyventojams, bet skaičiuoja įstaigos pinigus. Po įstaigų reorganizacijos persikrausčius po Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centro stogu, senosiose Jurbarko socialinių paslaugų centro patalpose liko tik skalbykla ir dušas – likusias patalpas savivaldybės administracija nutarė perduoti Jurbarko švietimo centrui. Pasak direktorės, palikus ten skalbyklą, tektų mokėti už patalpų išlaikymą, be to, reikėtų nemažai lėšų įrengti atskirą įėjimą, o nakvynės namuose skalbyklai ir dušams yra visos sąlygos ir papildomų išlaidų nereikia.

A. Balčiūnienė teigia, kad bendravo su Nemuno seniūnaitijos seniūnaite R. Pacuvija, ieškojo geriausio sprendimo ir, perkėlus skalbyklą į Barkūnų gatvę, neketina žmonių palikti likimo valiai. Direktorė žada, kad mėgins nustatytomis savaitės dienomis iki skalbyklos žmones pavėžėti įstaigos transportu – galbūt toks sprendimas pasiteisintų. Jei ne, gal pavyks suderinti miesto autobuso maršrutą. Minčių sukasi daug, tačiau tai vienintelei – kad skalbykla liktų žmonėms patogesnėse patalpose – sprendimus priėmusių valdininkų galvose vietos neliko. VšĮ Jurbarko socialinės paslaugos direktorė A. Balčiūnienė tvirtina, kad sprendimo dėl skalbyklos ir dušų perkėlimo į nakvynės namus nekeis, dabar reikia aiškintis paslaugos poreikį ir rasti visiems priimtiną variantą kaip patogiau pasiekti Barkūnų gatvę. „Suprantu, kad už transportą žmonės mokėti nenori, tačiau visko nemokamai gauti negalima“, – sakė A. Balčiūnienė.

VšĮ Jurbarko socialinės paslaugos duomenimis, prašymus dukart per mėnesį nemokamai maudytis duše ir vieną kartą skalbti skalbykloje yra pateikęs 41 asmuo, turintis tam teisę, tačiau šia galimybe pasinaudoja ne visi, ateinančių žmonių skaičius kas mėnesį keičiasi. Nemokama paslauga – tik pensinio amžiaus, mažas pajamas turintiems ar kitas numatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, visas dušo ir skalbyklos išlaidas tenka padengti įstaigai iš savų pinigų. Direktorė sako, kad papildomų lėšų teikiant šią paslaugą įstaiga iš biudžeto negauna, todėl tenka suktis ir taupyti. Gelbsti kiti skalbyklos klientai, ypač verslo.

A. Balčiūnienė nelinkusi visiškai atsisakyti šių paslaugų, tačiau įstaiga priversta skaičiuoti. „Lėšų šiai paslaugai teikti pagal programas galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos, tačiau Jurbarke tokios neatsiranda“, – sakė direktorė.

Kol vieni ieško sprendimo kaip palengvinti skalbykla besinaudojančių jurbarkiečių gyvenimą, kiti planuoja įkurtuves. Į buvusias Socialinių paslaugų centro patalpas Dariaus ir Girėno gatvėje netrukus kraustysis Jurbarko švietimo centras. Jo direktorė Aušra Baliukynaitė patvirtino, kad patalpose, dėl kurių dar bando kovoti Kauno gatvės gyventojai, bus įkurdinta Švietimo centro pedagoginė-psichologinė tarnyba. Centro specialistams nepakanka erdvės darbui su vaikais, todėl didesnės patalpos būtinos kokybiškai veiklai. „Netgi kol specialistai dirba su vaikais, jų tėvai neturėjo kur pasidėti, laukdavo vaikščiodami lauke“, – sakė direktorė.

Tačiau kai džiaugiasi vieni, neturėtų būti skriaudžiami kiti. Juk skalbyklos paslaugomis ar maudynėmis duše naudojasi anaiptol ne tie, kurių buitį būtų galima pavadinti lengva, o kelionė iki Barkūnų gatvėje esančių nakvynės namų jų kasdienybę apsunkins dar labiau. Vakar pakalbintą savivaldybės administracijos direktorę Vidą Rekešienę klausimas apie  skalbyklos iškraustymą nustebino. Pasak V. Rekešienės, šis klausimas jau baigtas, o ji pati jau pakviesta apžiūrėti, kaip naujose patalpose įsikūrė Švietimo centras.

Jolita Pileckienė