Sausio 22 d. savivaldybėje susitiko Skirsnemunės bendruomenė, vėjo jėgaines norinčių prie kaimo statyti „Ren energija“ atstovai bei visuomenės sveikatos specialistai. Susitikimas surengtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento iniciatyva – bandant atsakyti į gyventojų klausimus ir bent šiek tiek sumažinti kaimo bendruomenėje tvyrančią įtampą.
Bandė atsakyti į klausimus
Arši Skirsnemunės bendruomenės ir vėjo energiją plėtojančios „Ren energija“ dvikova vyksta nuo 2019-ųjų pavasario. Dalis kaimo gyventojų kategoriškai prieštarauja bet kokiems vėjininkų planams ir reikalauja, kad jėgainės būtų patrauktos mažiausiai penkis kilometrus nuo gyvenvietės. Verslininkai linkę ieškoti kompromisų, tačiau su tokiais reikalavimais nesutinka – jiems projektą tektų pradėti nuo nulio.
Ginčą kursto daugiau nei prieš dešimtmetį savivaldybės paruoštas specialusis planas. Dokumentas nebeatitinka šiandienos aktualijų, todėl jį suskubta keisti, tačiau neaišku, kada tai įvyks. Be to, naujas dokumentas greičiausiai jokios įtakos dabartinei situacijai nepadarys – procesai bus baigiami pagal dabar galiojantį dokumentą.
Į akligatvį pakliuvusius verslininkus ir skirsnemuniškius sutaikyti bando savivaldybė.
Buvo sudaryta speciali darbo grupė, bandžiusi įsigilinti į abiejų pusių argumentus ir pasiūliusi konsultacijas su nepriklausomais specialistais. Taip siekta suteikti kuo daugiau informacijos gyventojams prieš rengiamą visuotinę apklausą.
Pagal apklausos rezultatus tikimasi išsiaiškinti, kiek gyventojų iš tiesų prieštarauja vėjo jėgainėms. Be to, tikimasi, kad jei tektų bylinėtis su „Ren energija“, visuotinės gyventojų apklausos rezultatai galėtų tapti argumentu teisme.
Sausio 22-ąją skirsnemuniškiai buvo pakviesti į susitikimą su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento specialistais. Pasak departamento direktorės Gilmos Masiulionienės, susitikimas surengtas matant būtinybę jėgainių projekto vertinimą pristatyti gyvai.
„Buvo akivaizdi problema – sulaukėme daug skundų, kuriuose pateikiamos situacijos ir klausimai kartojosi. Į visus juos atsakėme, bet nusprendėme pabendrauti ir gyvai, ne biurokratine raštų kalba. Todėl pakvietėme bendruomenę, savivaldybę, projekto vystytojus ir pabandėme atsakyti į visus klausimus“, – sakė G. Masiulionienė.
Pagrindinė svečių žinia buvo paprasta – jaudintis nėra ko, vėjo jėgainės sveikatai nekenks. Tokios išvados parengtos išanalizavus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą.
Tačiau tai vargiai įtikino įsiaudrinusius gyventojus. Skirsnemuniškiai neslėpė baimės, kad pastatytos jėgainės gali gerokai pakenkti jų gyvenimo kokybei ir sveikatai.
„Panašią situaciją, kai bendruomenė taip smarkiai priešinosi, turėjome Lumpėnuose, gal kokiais 2013-aisiais. Tačiau esu pastebėjusi, kad pasipriešinimas būna iki pastatymo. Pastačius jėgaines viskas nurimsta, galbūt žmonės supranta, kad perdėjo grėsmes“, – sakė vyriausioji specialistė Laura Vanagaitė.
Nusileisti neketina
Skirsnemunės kaimo bendruomenės pirmininkas Dainius Mikutaitis įsitikinęs, kad protestuoti jau pastačius vėjo jėgaines būtų per vėlu. Susitikime skirsnemuniškiai teigia neišgirdę atsakymų į visus klausimus, todėl planuoja verslininkų pristatytą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą skųsti teismui.
„Manome, kad jei jėgainės aukštis yra 240 metrų, o namas stovi už 270 metrų, tai tikrai nėra saugu. Kas gali garantuoti, kad tokiai jėgainei griuvus namas nenukentės? Šita situacija bus vienas iš argumentų skundui teisme, o vėliau jau teisininkai ieškos papildomų kabliukų. Planuose aplink Skirsnemunę pažymėti keturi laukai, kuriuose norima statyti jėgaines. Mes jų nenorime ir tikimės laimėti teismus. Jei ne, tai tikimės bent porai metų pristabdyti procesą“, – sakė D. Mikutaitis.
Bendruomenės pirmininkas negailėjo karčių žodžių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento specialistėms. „Kaip ir Klaipėdos atveju su vandeniu, kai institucijos reagavo pavėluotai ar ne visai tinkamai, taip ir čia aš įžvelgiu tam tikrų negerumų. Užmerkiamos akys. Tiesiog įtarimų kyla“, – sakė D. Mikutaitis.
Aiškumo nedaug
Kaip toliau dėliosis verslininkų ir skirsnemuniškių žaidžiama partija tiksliai pasakyti negali ir Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Pasak rajono vadovo, šiuo metu bandoma gyventojams suteikti kuo daugiau informacijos, kad jie patys galėtų apsispręsti, kaip pasisakyti per būsimą bendruomenės apklausą.
„Bandysime dar kitus specialistus kviesti, galvojame apie kažką iš Energetikos ministerijos. Klausimų yra nemažai, pateikiama informacija gan prieštaringa – vieni tikina, kad tokių jėgainių, kokios planuojamos statyti, Europoje nėra, kiti tikina, kad yra. Pirmiausia norime pilnos informacijos“, – sakė S. Mockevičius.
Ar tie specialistai atvyks ir ką papasakos Skirsnemunės žmonėms – neaišku. Aplinkos ir Energetikos ministerijų atstovai taip pat buvo kviesti atvykti, tačiau ar kas planuoja vizitą į Jurbarką žinių nėra. Savivaldybės meras neslepia, kad tikėjosi dialogo tarp verslininkų ir bendruomenės, tačiau savo pozicijos neatsisako nė viena grupė.
„Esant reikalui bendruomenės apklausos rezultatus bandytume naudoti teisme. Tačiau kol kas neaišku, kiek į tokius dalykus teismai atsižvelgs. Laukiame labai panašaus teismo sprendimo dėl situacijos su „Presto durpėmis“, po jo bus aišku, kaip teismai žiūri į bendruomenės valią“, – sakė S. Mockevičius.
Nors labiau girdimi vėjo jėgainėms prieštaraujančių gyventojų balsai, prieš jų kaimynystę pasisako ne visi. Pasak mero, svarbu žinoti, kiek tiksliai žmonių pasisako prieš, kiek yra už. „Dalis pasirašė ir pritarė jėgainėms. Tikrai nemanau, kad tie parašai buvo išgauti prievarta“, – sakė S. Mockevičius.
Tikisi sveiko proto
Šalia Skirsnemunės statyti vėjo jėgaines planuojančios įmonės „Ren energija“ vadovas Darius Velička teigia, kad su tokiu dideliu pasipriešinimu per darbo praktiką susidūrė pirmą kartą. Nepaisant to, jis nepraranda vilties gražiuoju susitarti su bendruomene.
„Jei žvelgsime teisiškai, mes išlaikome visu reikalavimus dėl atstumų ir kitų normų. Atsitraukiame net dar daugiau, nei reikalauja įstatymas. Klausimai yra dėl keleto pavienių sodybų. Bus matyti, ar su jų savininkais susitarsime. Gali būti, kad siūlysime tas sodybas nupirkti kelis kartus brangiau nei rinkos vertė ir taip pagerinti žmonėms jų buitį, padėti įsigyti geresnius būstus“, – sakė D. Velička.
Verslininkas tikino, kad svarstytų nupirkti ir minėtą sodybą, iki kuriuos nuo artimiausios jėgainės būtų apie 270 metrų. „Ne per vieną susirinkimą sakiau, kad tai, kas dabar matoma, yra planavimo stadija. Tolesni veiksmai priklausys nuo to, kaip pavyks susitarti su gyventojais. Nemažai gretimų sklypų savininkų sutikimų turime, trūksta dar keleto. Važiuosime, kalbėsimės, siūlysime kompensacijas“, – kalbėjo D. Velička.
Įmonės vadovas apgailestavo, kad ginčai skaldo Skirsnemunės bendruomenę. Pasak jo, yra grupė nepatenkintų asmenų, yra dalis, kuriems jėgainių statybos nelabai rūpi, ir tie, kurie pritaria. „Lieka apgailestauti, kad garsiausiai kalbanti bendruomenės dalis yra užėmusi tokią kraštutinę poziciją, kad jiems patiems grįžti į derybas labai sunku. Reikia suprasti, kad nepasiekus kompromiso kenčia ir likę bendruomenės nariai. Mes vystydami verslą tikrai remiame vietos bendruomenes, susiderame, susišnekame, kaip padėti. Būna, kad paremiame ir gan didelius projektus – vandentiekio, nuotekų. Tačiau dabar jokios derybos nevyksta“, – sakė D. Velička.
Verslininkas dar kartą priminė, kad nuo vienos pastatytos jėgainės rajono biudžetas kasmet gautų nuo penkiolikos iki aštuoniolikos tūkstančių eurų naudos. „Niekas nekalba apie tai, bet dalis surinktų lėšų grįžtų būtent bendruomenei. Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės“, – vylėsi D. Velička.
Lukas PILECKAS
Bendruomenės valdžia uzurpuota. Netoleruojami kitaip mąstantys žmonės. Išreiškus savo nuomonę FB iškart užblokuojami, o tarpusavio pokalbiuose iškart pasmerkiami, kaip „parsidavę” arba „blogiečiai”. Situaciją tikrai eitų išspręsti, jeigu būtų pereita nuo beprasmiškų ir jokia logika neparemtų šūkavimų, bei „raganų medžioklės” pačioje bendruomenėje, prie argumentuoto ir racionalaus dialogo.