Kraštietis antikvaras Gerardas Skrickis savivaldybei pasiūlė pirkti didžiulę kolekciją Jurbarko tema – maždaug 600 atvirukų, fotografijų, atspindinčių XIX–XX a. Jurbarko istoriją, retų leidinių, XVI a. žemėlapių, retų dokumentų, taip pat indų, buities reikmenų bei baldų. Nors ekspertai tikina, kad kolekcija ikonografiškai vertinga ir būtų labai reikalinga Jurbarko krašto muziejui, politikai šįkart kaip niekada atsargūs.
Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitienė įsitikinusi, kad kraštiečio antikvaro surinkta kolekcija galėtų būti išgelbėjimas atnaujintam Krašto muziejui, nes jame labai trūksta eksponatų ir baldų. Be to, antikvaras G. Skrickis, už savo kolekciją prašantis 75–80 tūkst. Lt, sutinka, kad jie būtų išmokėti dalimis per dešimtį metų.
Kolekciją jau apžiūrėjo ir įvertino Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus specialistai. Šio muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio pateiktame vertinime tvirtinama, kad atvirukai, fotoatvirukai ir fotografijos Jurbarko bei jo apylinkių tema sudaro vientisą, ikonografiškai vertingą rinkinį. Nuotraukos darytos profesionalių fotografų, todėl jų būklė gera. Vaizdai, pasak ekspertų, kuriuose užfiksuotas laikmetis, kai Jurbarkas buvo vienas iš trijų pirmos klasės muitinių carinėje Virbalio muitinės apygardoje, ypač vertingi – pereinamaisiais laikotarpiais naikinta viskas, kas susiję su muitinės, pašto istorija.
Kolekcijoje yra labai vertingų Jurbarke išleistų knygų bei itin retas leidinys – mėnesinis pašto, telegrafo ir telefono tarnautojų laikraštis (žurnalas), leistas 1934-1940 metais Kaune.
Specialistai mato galimybę iš kolekcijoje esančių baldų, indų, buities daiktų sudaryti ekspoziciją judaikos tema.
Į tarybos posėdį atvykęs antikvaras G. Skrickis tikino, kad tuo, ką jis turi surinkęs, domisi daug kolekcininkų, tačiau jis labiausiai norėtų, kad daiktai, surinkti iš Jurbarko apylinkių, ir liktų Jurbarke.
„Jurbarkas, visą laiką buvęs pasienio miestelis, turi turtingą kultūros istoriją, ir nuotraukos, dokumentai, knygos, daiktai, domina daugelį kolekcininkų. Tame rinkinyje, kurį jums siūlau, yra ne viena labai brangiai kainuojanti retenybė –pavyzdžiui, pasas su Jurbarko savivaldybės žyminiu ženklu. Jei priimsite politinį sprendimą, kad Jurbarkui ši kolekcija reikalinga, tikrai sutiksiu, kad man būtų sumokėta mažomis dalimis“, – sakė G. Skrickis.
Jeigu savivaldybė nuspręstų pirkti kolekciją, kraštietis antikvaras mieto savivaldos 400 metų jubiliejaus proga Jurbarko krašto muziejui ketina padovanoti inkunabulą – XVII a. Vokietijoje perleistą XV a. vokiečių kroniką. Ši sunkiai įkainojama knyga, kurioje aprašyti 200 metų trukę Kryžiuočių ordino žygiai į Lietuvą, taptų vertingiausiu Jurbarko krašto muziejaus eksponatu ir papildytų naują kovų su kryžiuočiais laikotarpio ekspoziciją.
Savivaldybės tarybos nariai beveik vieningai nutarė, kad kolekcija Jurbarkui reikalinga, tačiau sprendimo pikti ją dar nepriėmė – pareikalavo, kad būtų nustatyta kolekcijos vertė.
Politikai iškėlė antikvarui ir dar vieną sąlygą – norėtų, kad prieš perkant muziejuje būtų surengta paroda.
Jurbarko krašto muziejaus direktorė Lilija Jakelaitienė abejoja, kad specialistai nuspręs, jog G. Skrickis prašo už savo daiktus perdaug. Laikas yra istorijos priešas – kol savivaldybė derėjosi su antikvaru, dalį kolekcijos jis jau pardavė Smalininkų istorija susidomėjusiems žmonėms.
Daiva BARTKIENĖ
