Balandžio 16 d. Lietuvoje sužaliavo apie 100 hektarų naujų miškų, buvo pasodinta beveik pusė milijono medelių. Nacionaliniame miškasodyje dalyvavo daugiau nei šimtas jurbarkiečių, medelius sodinusių Pašvenčio ir Kalvelių girininkijose.
Nacionalinis miškasodis – vienas didžiausių renginių, skirtų Žemės mėnesiui, kuris prasideda kovo 20-ąją – Pavasario lygiadienį – ir baigiasi balandžio 22 d., kai švenčiama tarptautinė motinos Žemės diena. Atsiliepdama į Jungtinių Tautų kreipimąsi, Lietuva Žemės globėja tapo 1992 m. Kasmet beveik 200 pasaulio šalių Žemės mėnesį žmonės raginami vienytis ir prisidėti sprendžiant aplinkosaugines problemas.
Medžių sodinimo akciją inicijavusi Aplinkos ministerija ir judėjimas „Darom“ šiemet pakvietė savanorius per visuotinę talką 42 šalies urėdijose pasodinti kuo daugiau medelių. Į kvietimą atsiliepė ir miškininkams talkininkavo visi norintys šalies gyventojai, bendruomenės, organizacijos, įmonės. Jų iš viso suskaičiuota daugiau kaip 4 tūkst.
Jurbarko miškų urėdijos specialistams praėjusį šeštadienį padėti susiruošė 63 savanoriai. Jie per tris spartaus darbo valandas Pašvenčio girininkijoje pasodino daugiau nei dešimt tūkstančių pušaičių, eglaičių ir berželių.
Dar daugiau nei keturios dešimtys talkininkų susirinko ketvirtadienį, kur lygiai tokį patį darbą atliko Kalvelių girininkijoje.
Miškininkai neliko skolingi – kiekvienas talkininkas atminimui gavo po kepuraitę su urėdijos simbolika, o gerai padirbėjus girininkijos poilsiavietėje visų laukė karšta žuvienė bei užkandžiai.
Apsodintus plotus miškuose papuošė Kalvelių girininkijos darbininko Edvardo Arcimavičiaus išdrožtos dekoratyvinės rodyklės.
„Šiemet girininkija pasodins ar atkurs daugiau nei du šimtus hektarų miško. Savanoriai pasodino tik nedidelę dalį, tačiau jų darbą labai vertiname. Pirmiausia todėl, kad skyrė savo laiką. Kartu tai buvo puiki proga patiems žmonėms prisiliesti prie miško. Pajusti ir suprasti, ką reiškia sodinti medžius, koks tai yra sunkus darbas. Manau, kad nė vienas, kuris tai darė, niekada nieko blogo miškui nepadarys“, – sakė Jurbarko miškų urėdijos urėdas Faustas Bakys.
Tai, kad miško sodinimas nėra paprastas, savanoriai suprato išklausę Pašvenčio girininko Vydo Adomo Rutkos pamokymų. Paaiškėjo, kad žmonės turės dirbti po du – vienas atversti žemes, kitas įstatyti sodinuką. Tačiau medelį sodinti būtina ne bet kaip, o neužverčiant šaknų, teisingame gylyje, kuo trumpiau laikant saulės šviesoje.
„Miškasodis – puiki proga žmonėms, kurie dažniausiai miške lankosi kaip prašalaičiai, pamatyti viską iš arčiau, suprasti, kokia sudėtinga sistema yra miškas. Vienaip gyvena brandus miškas, kuriame auga vienokie medžiai, žolės, krūmai, samanos, gyviai. Visai kitoks jaunuolynas ar ką tik sodinukais apsodintas plotas. Tačiau kiekvienoje vietoje gamta neįtikėtinai dera tarpusavyje“, – kalbėjo F. Bakys.
Urėdas tikisi, kad talkininkų pasodinti medeliai prigis, o žmonių patirti įspūdžiai išliks ilgam. Tačiau, jei kam spalvingi potyriai nubluks, visada bus galima aplankyti pasodintus medžius.
„Prisijungti prie šios iniciatyvos greičiausiai kviesime ir kitais metais. Miškų urėdija paruoš plotus miškų sodinimui, aprūpins sodinukais, pirštinėmis bei sodinimo įrankiais. Tikimės, kad Nacionalinis miškasodis ateityje taps tradicine visuotine talka“, – sakė F. Bakys.
Medelius sodino ir rajono savivaldybės darbuotojai, kurie balandžio 20 d. prie Mituvos ir Imsrės upių santakos pasodino pirmuosius du šimtus miškininkų dovanotų pušų sodinukų, įsipareigojo juos prižiūrėti bent jau dvejus ar trejus metus.
Tikimasi, kad vien šiemet miškų urėdijos įveis apie 7000 ha naujų miškų, privačios žemės savininkai pasodins dar apie 2000 ha miško. Iki 2020 m. šalies miškingumas turėtų padidėti iki 34,2 proc., bus įveista ne mažiau kaip 30 tūkst. ha naujų miškų.
Lukas PILECKAS
