Daugiau kaip 27 tūkst. žemdirbių 51-oje šalies savivaldybėje pasirašė po raginimu šalies Vyriausybei, Seimui ir Prezidentei negriauti dabartinės pasėlių deklaravimo sistemos. Kilęs triukšmas bent laikinai sustabdė Seime stumiamą projektą pasėlių deklaravimą iš seniūnijų perleisti Žemės ūkio konsultavimo tarnybai. Ūkininkai baiminasi, kad toks sprendimas ne tik atitolintų paslaugą nuo kaimo, bet ūkininkus užgriūtų ir nauji mokesčiai.
Prieštarauti numatomiems Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimams paragino Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS), tvirtinanti, kad teikiami įstatymo pakeitimai ir papildymai sugriaus gerai veikiančią pasėlių deklaravimo sistemą, gal net padarys ją mokamą. Taip jau ne kartą atsitiko kitose srityse. „Kviečiame nepritarti E. Pupinio, K. Starkevičiaus, J. Jagmino ir kt. įstatymo projekto pataisoms“, – rašoma valstiečių liaudininkų kreipimesi į šalies ūkininkus. Pasėlių deklaravimo permainoms nepritariantys Seimo nariai tikisi, kad rudens sesijoje valdantieji inicijuos diskusijas ir sės prie derybų stalo su pasisakančiais už dabartinę deklaravimo tvarką.
Pasak Valstiečių liaudininkų sąjungos Jurbarko skyriaus pirmininko Jono Aleksiejaus parašų rinkimo lapai buvo išdalyti ir mūsų rajone, tačiau rimtesnio ūkininkų atsako nesulaukė. „Be reikalo ūkininkai abejingi, nes valdžios kalbos pasibaigia sprendimais, kokių mažai kas laukė“, – įsitikinęs J. Aleksiejus.
J. Aleksiejus mano, kad dabar gerai veikiančią pasėlių deklaravimo sistemą iš savivaldybių ketinama pamažu perduoti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai (LŽŪKT). „Jeigu jau Vyriausybėje rengiami ir Seime stumiami projektai, tai pasekmes galima numanyti: kažkam panūdo į privačias rankas perduoti pasėlių deklaravimą, o vėliau gal ir didelių Europos Sąjungos struktūrinių fondų žemės ūkiui skiriamų lėšų administravimą. Kas galėtų paneigti, kad to nebus, kad ūkininkams už pasėlių deklaravimą vėliau nereikės mokėti?“ – svarstė J. Aleksiejus.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Navickas triukšmą dėl galimų permainų vertina skeptiškai. „Kiek man žinoma iš oficialių šaltinių, niekas pasėlių deklaravimo sistemos neketina ardyti – tai savivaldybėms deleguota funkcija. Niekada nebuvo kalbų, kad ši paslauga bus mokama. Šiuo metu Lietuvos savivaldybėse veikiančia pasėlių deklaravimo sistema naudojasi daugiau nei 172 tūkst. ūkių, o mūsų rajone – 3720. Nors ūkininkai patys gali elektroniniu būdu deklaruoti pasėlius, jie mieliau naudojasi seniūnijose dirbančių specialistų pagalba.“
Žemės ūkio skyriaus vedėjas mano, kad konsultavimo tarnyba greičiausiai gaus tik prieigą prie duomenų bazės, o šios tarnybos klientai galės deklaruoti pasėlius tarnyboje, jiems nereikės vaikščioti po dvi įstaigas. „Jokių planų ardyti savivaldybėse sukurtą sistemą nėra, politikavimu neužsiimu, pasitikiu oficialiomis žiniomis“, – tvirtino A. Navickas.
LŽŪKT Jurbarko biuro vadovė Kristina Gakienė patikino, kad jų tarnyba nesikiša į savivaldybei patikėtą pasėlių deklaravimą. Tarnybos specialistams ir taip darbo pakanka. Tiesa, tarp klientams siūlomų paslaugų yra ir pasėlių deklaravimas, tačiau šia galimybe rajone pasinaudojo tik apie 10 konsultavimo tarnybos aptarnaujamų ūkininkų.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Jurbarko skyriaus pirmininkas Raimundas Jovarauskas kalbas apie tikėtiną pasėlių deklaravimo sistemos perdavimą LŽŪKT vadina pigiu politikavimu, susietu su artėjančiais rinkimais į Seimą. „Tai – vienos partijos susireikšminimas ir proga į save atkreipti dėmesį, – komentavo R. Jovarauskas. – Visus ūkininkams svarbius įstatymų ir jų pakeitimų projektus, iniciatyvas būtinai apsvarsto Lietuvos ūkininkų sąjunga. Tačiau kokių nors pranešimų apie galimą pasėlių deklaravimo sistemos atėmimą iš savivaldybių ir perdavimą kam nors kitam negavome ir nesvarstėme.“
Pasak R. Jovarausko, LŪS suvažiavime žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir LŽŪKT vadovas Edvardas Makelis patvirtino, kad jokie esminiai pokyčiai dėl pasėlių deklaravimo neplanuojami.
Tačiau kalbos lieka kalbomis ir tik konservatorių partijai priklausantys savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Navickas ir ūkininkų sąjungos Jurbarko skyriaus pirmininkas R. Jovarauskas tikina, kad jokia reforma neplanuojama. Galbūt todėl, kad tarp Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisų iniciatorių garsios konservatorių pavardės? To paties LŽŪKT direktoriaus E. Makelio žingsniai rodo ką kita. Žemės ūkio ministerijai E. Makelis įteikė siūlymą išplėsti LŽŪKT biurų teikiamas paslaugas – leisti deklaruoti pasėlius. Mat konsultavimo tarnybos klientams tai būtų patogu – ūkininkai visas paslaugas gautų vienoje vietoje.
Aukštų valdininkų vieši pasisakymai tik patvirtina, kad Žemės ūkio ministerija pritaria E. Makelio siūlymui. Viceministras Aušrys Macijauskas teigia, kad jokių esminių pokyčių deklaravimo sistemoje nebus, tik bus išplėstos deklaravimo galimybės, o LŽŪKT už šią paslaugą kokių nors papildomų lėšų negaus.
Viceministro tvirtinimu, nors dabartinė pasėlių deklaravimo sistema nusistovėjusi, tačiau klaidingai užpildytų deklaracijų daug – apie 80 tūkst. O už klaidas atsako ūkininkai, turintys tikslinti duomenis ir dėl to pavėluotai gaunantys išmokas. Galima suprasti, kad gelbėtoju nuo tokių klaidų galėtų tapti LŽŪKT specialistai, turintys GPS įrangą tiksliai pamatuoti žemės plotus. Tik kažkodėl tokios ne ką kainuojančios įrangos niekaip nesulaukia seniūnijose dirbantys specialistai – jie naudojasi palydovinėmis nuotraukomis.
Seimo narys Bronius Pauža be jokių užuolankų patikino, kad gražiomis raminančiomis kalbomis dangstomas konservatorių stumiamas sumanymas naikinti esamą pasėlių deklaravimo tvarką, pasinaudoti įdirbiu ir sistemoje sukauptas žinias perduoti LŽŪKT realus – Seime jis yra priėmimo stadijoje. Tam prieštaraujančių parašų rinkimą remia ir Lietuvos socialdemokratų partija, kaip ir valstiečių liaudininkų sąjunga aktyviai besipriešinanti visiškai nereikalingai ir savivaldybių kompetenciją mažinančiai pertvarkai.
Pasak B. Paužos, pasėlių deklaravimo pertvarkos nepalaiko savivaldybių asociacija, kelianti bene didžiausią triukšmą, o Lietuvos ūkininkų sąjungos pozicija dviprasmiška. LŪS pirmininkas Jonas Talmantas kiek anksčiau rengiamoms permainoms pritarė, tačiau suvažiavime nuomonė buvo visai kitokia – viename iš priimtos rezoliucijos punktų teigiama, kad esamos pasėlių deklaravimo sistemos keisti nėra jokio reikalo.
Vincas Kriščiūnas
