Užbaigę šios dienos darbus, užbaigsime ir metus, o vidurnaktį jau sveikinsime Naujuosius ir triukšmingai švęsime kartu su artimaisiais ir draugais namie, svečiuose, gatvėse ir aikštėse. Šventės nekeičia tik skubios pagalbos tarnybų darbo ritmo: ugniagesiai gelbėtojai ir greitosios pagalbos medikai budės, kaip visada, pasirengę skubėti į nelaimės šauksmą, ir linkės visiems – ir sau – laimingos šventinės nakties ir laimingų metų.
Šventinę naktį – kitokie iškvietimai
Greitoji medicinos pagalba (GMP) – viena tarnybų, kurios darbo ritmo šventės nekeičia. Naujųjų metų naktį, kaip visada, budės du Jurbarko r. PSPC Greitosios pagalbos ekipažai ir skubės į kiekvieną pagalbos šauksmą. Tik tiesa ir tai, kad iškvietimai šventinę naktį turi savo niuansų.
Jurbarko GMP – tai 9 medikai, tiek pat vairuotojų, kurie prireikus irgi padeda suteikti skubią pagalbą, ir 4 automobiliai, iš kurių 2 – visada budi. Naujuosius 2016-uosius metus darbe sutiks bendruomenės slaugytojos Nijolė Urbonienė ir Janina Rumbavičienė bei vairuotojai Sigitas Tolpežnikas ir Ričardas Budrius.
Nors GMP centre spalvotomis lemputėmis blyksi kalėdinė eglutė, ji yra vienintelis šventės atributas, o pačios šventės dirbantiems žmonėms nebūna.
„Kai dirbi, nebūna šventės, bet kuo labiau kiti švenčia, tuo daugiau mes turime darbo“, – sakė medikės.
Kiekvienas, ne tik šventinis, budėjimas – tarsi sėdėjimas ant adatų, kol išgirsi pavojaus skambutį. Bet užsisėdėti greitosios medikėms negresia.
Pasak atsakingo už GMP darbą gydytojo Arvydo Jašinsko, per metus sulaukiama apie 4 tūkst. iškvietimų – per parą vidutiniškai po 15, tačiau būna ir iki 30.
Ne tik per šventes pasitaiko ir tokių budėjimų, kad 8 ryto pradėjusios parą trunkančią pamainą medikės arbatos prisėda išgerti tik vėlų vakarą.
Išvažiuoti pagal iškvietimą būtina ne vėliau kaip per tris minutes, bet medikėms susiruošti nereikia nė tiek: skubiai velkasi striukę, griebia atspausdintą iškvietimo kortelę, sukomplektuotą lagaminėlį ir – pro duris, kur dažniausiai jau stovi mašina.
Verta žinoti
GMP tarnyba visiškai kompiuterizuota: iškvietimus perduoda Kauno dispečerinė, aptarnaujanti visus aplinkinius rajonus, viskas fiksuojama kompiuteryje, o Jurbarko GMP ekipažai, esant reikalui, siunčiami ir į kitus rajonus, kaip ir kitų atvyksta teikti skubios pagalbos mūsų rajono gyventojams. Būna, kad suteikus pagalbą grįžtant gaunamas kitas iškvietimas – ir vykstama tiesiai ten.
Prireikus skubios medikų pagalbos žmonės dažniausiai suka bendrojo pagalbos centro (BPC) numerį 112. Tačiau gyd. A. Jašinskas neabejoja, kad derėtų žinoti ir specialiuosius GMP numerius: iš „Bitės“ ir „Tele2“ tinklo – 033, iš „Omnitel“ – 103, iš laidinio telefono – 03.
„Skubių pagalbų numerius visada reikia turėti po ranka, ypač tai naudinga pagyvenusiems žmonėms. Vaikai galėtų tuos numerius įvesti į tėvų telefonus arba užrašyti ir pakabinti namie, matomoje vietoje. Skambindami šiais numeriais iš karto susisieksite su greitosios pagalbos dispečerine – taip sutaupysite laiko“, – sakė gyd. A. Jašinskas.
Linki nepamesti galvos
Naujųjų metų naktį, pasak medikių N. Urbonienės ir J. Rumbavičienės, galima tikėtis visko, tik ne ramybės. Dar gerokai prieš šventes skubios medikų pagalbos prireikė piliečiui, kuriam į kaktą pataikė petarda.
Daugelis iškvietimų šventinę naktį ir po jos išaušusią dieną susiję su žmonių sąmoningumu, o tiksliau su nesąmoningumu – kai vartojama daug alkoholio, dėl kurio kyla avarijos, muštynės, susižalojama, taip pat ir dėl nesveiko kiekio maisto.
Dar vienas šventinis ypatumas – suvažiavę retokai tėvus aplankantys vaikai ypač susirūpina jų sveikata ir – kviečia greitąją pagalbą, nors dėl prastos aštuoniasdešimtmečio savijautos dažniausiai nebūtina skubioji pagalba, užtenka pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Kiekvienas pagalbos reikalingas žmogus greitosios medikams yra vienodai svarbus. Todėl kartais tenka tik pabūti psichologu – pasišnekėti su vieniša močiute. Kartais kaimynai iškviečia greitąją benamiui, kuris pasiklojo laiptinėje guolį. Būna melagingų iškvietimų, pasitaiko piktybiškų, kai skambinama kasdien, dešimt kartų iš eilės – tokiems žmonėms greitosios medikai pataria galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus, kuriems tikrai reikia skubios pagalbos.
„Dar žmonėse užsilikęs toks mąstymas, kad jei greitoji išsiveš, tai ir paguldys į ligoninę. Kai kurie laukia jau susikrovę krepšius ir pasiruošę važiuoti. Visada žmogui paaiškiname, kad gali į ligoninę ir neguldyti, jei nėra indikacijų. O jei nepaguldys, žmogus turi žinoti, kad sugrįžti namo jis turės pats“, – primena greitosios pagalbos medikės, dėl šių dalykų neretai sulaukiančios žmonių nepasitenkinimo.
GMP dirbančios bendruomenės slaugytojos kasmet kelia kvalifikaciją kursuose, kas penkerius metus turi pratęsti licenciją. Jos – visapusiškos medikės, turinčios išmanyti viską: nuo žmogaus gimimo iki mirties.
Nijolė ir Janina, be abejo, būtų laimingos šventinę naktį nesutikusios mirties. Geriau jau pabūtų pribuvėjomis kūdikėliui, kuris skubindamasis į šį gražų pasaulį išvystų jį greitosios pagalbos automobilyje.
O visas Jurbarko GMP kolektyvas, linkėdamas visiems laimingų ir sveikatos metų sutinkant juos linki nepamiršti saiko ir nepamesti galvos.
Ugniagesiai tikisi ramios šventės
Pasak Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Tomo Statkaus, per pastaruosius penkerius metus šventiniu laikotarpiu – nuo Kūčių iki Naujųjų metų nakties didelių nelaimių nebūta. Pernai gruodžio 24-osios vakarą liepsnojo ūkinis pastatas, o Naujųjų metų išvakarėse ugniagesius į Barkūnų gatvę kvietė dujų kvapo išsigandę gyventojai. Tąkart nerimauta be reikalo – kvapas išsisklaidė, pavojaus nebuvo.
Kiti žmonės pagalbon kvietė pamatę liepsnas ir dūmus. Nuvykus į iškvietimo vietą paaiškėjo, kad kaimynai susikūrė naujametinį laužą.
„Geriau tegul žmonės suklysta, negu nepraneša įvykus tikrai nelaimei“, – sako tarnybos viršininkas.
Ant suklydusiųjų gaisrininkai nepyksta, tačiau negali nepykti ant piktavalių, kurie skambina ir pasakoja išgalvotas istorijas. Dar ir dabar ugniagesiai atsimena 2012 metus, kai buvo gautas pranešimas, kad užtvankoje skęsta mašina su moterimi ir vaikais. Paaiškėjo, kad minėti asmenys saugūs ir ramiai sėdi prie šventinio stalo. Tai buvo tik piktas pokštas. Tačiau apmaudu, kai tokie pokštininkai lieka nenubausti.
Sutinkantiesiems Naujuosius metus Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas rekomenduoja atkreipti dėmesį į eglučių girliandas. Ilgai degančios lemputės, ypač jei jos nėra itin kokybiškos, gali perkaisti ir sukelti gaisrą. Prieš šių metų Kalėdas vienuose namuose nuo girliandos užsidegė eglutė, liepsna peršoko ant užuolaidos – nelaimės pavyko išvengti tik todėl, kad namuose buvo suaugę žmonės, kurie ugnį užgesino.
Naujųjų metų naktį, kaip ir kiekvieną kitą, gyventojų saugumu rūpinsis budinti ugniagesių gelbėtojų pamaina. Jurbarko priešgaisrinėje tarnyboje kas ketvirtą parą budi 7-8 žmonių komanda.
Tarnybos viršininkas T. Statkus šventinį vakarą praleis namuose su šeima, tačiau, kaip ir kiti šios profesijos žmonės, neleis sau visai atsipalaiduoti ir užsimiršti. Esant ypatingam atvejui gali tekti vykti į tarnybą. Namuose esantys pareigūnai iškviečiami įvykus didelei nelaimei, žuvus žmogui.
„Net nusivilkęs uniformą ugniagesys, kaip ir bet kuris kitas pareigūnas, yra pasiruošęs padėti ir rodyti pavyzdį aplinkiniams“, – įsitikinęs T. Statkus.
Darbe nešvenčia
Šį vakarą, kai išlydėsime senuosius ir sutiksime naujus 2016-uosius metus, Jurbarko priešgaisrinėje dalyje budės šeši vyrai: pamainos vadas Virginijus Zaranka, skyrininkas Ramūnas Zikis, ugniagesiai gelbėtojai Donatas Martinkevičius, Vaidas Lužeckas, Nerijus Ivoškis ir Vigintas Čelkis.
Ugniagesiai tvirtina, kad tai bus eilinė darbo diena, ir švęsti neketina.
„Lenkijos ugniagesiai vidurnaktį įjungia sirenas. Gal ir mums reikėtų?“ – juokiasi D. Martinkevičius ir čia pat susimąsto, kad sirenų garsas žmones išgąsdintų, tad teks Naujuosius pasitikti tyliai ir ramiai prie arbatos puodelio, jei žiemišką naktį neįvyks kokia nelaimė.
Šie ugniagesiai darbe ne naujokai – dirba po keletą metų, ilgiausiai – V. Lužeckas, net devyniolika, tik metais trumpiau – R. Zikis. Vyrai tvirtina, kad Naujųjų metų naktis niekuo nesiskiria nuo kitų.
„Daugiau darbo tikriausiai turi medikai ir policininkai, o pas mus gana ramu“, – sako pamainos vadas.
Vyrai tvirtina, kad jau nebesuskaičiuotų, kiek švenčių teko praleisti darbe, tad ir jie, ir jų šeimos prie to pripratę. Vaikai žino, kur dirba tėtis, tad klausimų nebekyla, tik patiems tėčiams norėtųsi džiaugtis kartu su šeima.
„Kūčios svarbiau. Naujųjų metų išvakarėse ne taip sunku dirbti“, – sako V. Čelkis. Ši pamaina Kūčių vakarienę šiais metais valgė namuose: Jurbarke, Eržvilke, Smalininkuose, Raudonės seniūnijoje – iš ten į darbą susirenka pareigūnai.
Pamaininis darbas yra vertinamas, nes beveik visi vyrai dar kažkuo užsiima. Pasak ugniagesių, būtų gerai, jei galėtum pragyventi tik iš atlyginimo, tačiau kol pradedantis dirbti, be stažo ir laipsnio ugniagesys už gyvybei pavojingą darbą gauna vos 400 eurų, tenka sukti galvas, kaip išlaikyti šeimą, ir ieškoti kitų pragyvenimo šaltinių.
Priešgaisrinėje tarnyboje dirba nemažai ūkininkų, o ir kiti susiranda papildomo darbo. Ir gaisrininkais tapo ne iš karto.
Pamainos vadas V. Zaranka – kūno kultūros mokytojas. Visada daug sportavo, tad fiziškai buvo pasiruošęs tokiam darbui. Prieš aštuonerius metus užteko 1 mėn. apmokymų ir galėjo pradėti dirbti. V. Zarankai tiko ir darbo grafikas, ir tai, kad dirbdamas galėjo mokytis ir įgyti magistro laipsnį. Dabar ugniagesiai beveik metus ruošiami Ugniagesių mokykloje Vilniuje.
Vyr. ugniagesys gelbėtojas D. Martinkevičius baigęs Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją tapo miškininku, tačiau pagal specialybę dirbti neteko. Vyras ieškojo laisvesnio grafiko, tiko darbo sąlygos, galėjo dar dirbti vairuotoju kitoje darbovietėje, tad tapo ugniagesiu.
V. Lužeckas po mokyklos išėjo į kariuomenę, o 1994 m. grįžusiam ir nežinančiam kuo užsiimti pusbrolis rekomendavo ugniagesio darbą, tad įsidarbino Eržvilko gaisrinėje. Po trejų metų persikėlė dirbti į Jurbarką.
Ne be pažįstamų rekomendacijų šį darbą susirado ir V. Čelkis, nors Vilkijos profesinėje mokykloje buvo įgijęs degalinių operatoriaus specialybę.
Kad ir kokius mokslus būtų įgiję, visi ugniagesiai turi būti nepriekaištingos sveikatos. Ir dar: jei tavo pavardė yra policijos duomenų bazėje, pamiršk šią profesiją.
Ne tik gaisrus gesina
Tapęs ugniagesiu gelbėtoju mokaisi visą laiką – vyrai rodo ant sienos pakabintą dienotvarkę, kurioje be kasdien vykstančių teorijos mokymų, praktikos užduočių, mašinų ir įrangos priežiūros, įrašytas net laikas šventiniam patalpų ir eglutės puošimui.
Kasdienius mokymus veda pamainos vadas ar tarnybos viršininkas. Kiekvienais metais laukia sveikatos, profesinių žinių patikrinimas, fizinių normatyvų laikymas. Dažnai užklumpa nelaukti tikrintojai iš aukštesnių instancijų, tenka laikyti testus, įrodyti pasiruošimą dirbti.
Ryte perimdami pamainą pareigūnai patikrina įrangą, už kurią tampa atsakingi ir turės paruoštą perduoti dirbsiantiems po jų.
Pavyzdžiui, penktadienis – švaros diena, todėl plaunamos mašinos, valomos ir tvarkomos patalpos. Reikia patikrinti, ar pakanka kuro, tepalų, kitų skysčių. Išbandoma įranga – pjūklai ir kiti įrankiai, naudojami darbe.
„Visiškas mitas, kad į gaisrą ugniagesiai atvažiuoja tuščiomis mašinomis“, – paplitusį gandą griežtai paneigia V. Zaranka. Dėl tuščios mašinos ugniagesys tuoj pat netektų darbo, o žmonėms toks įspūdis gali susidaryti todėl, kad visą mašinoje esantį vandenį galima išpurkšti ir per porą minučių arba jo užtenka gerokai ilgiau – tai priklauso nuo daugelio dalykų, kuriuos žino profesionalai, dirbantys šį darbą.
Ugniagesiai tikriausiai ne kasdien pagalvoja, kokį pavojingą darbą tenka dirbti, tačiau labai vertina tai, kad žmonės jais pasitiki.
„Tai – kilni profesija, ir mes didžiuojamės čia dirbdami“, – sako pamainos vadas V. Zaranka. Sąlygos dirbti taip pat pamažu gerėja. Pavasarį numatoma visą Jurbarko priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą perkelti į kitas patalpas – buvusią AB LESTO būstinę Dainių k. Nors toliau nuo miesto centro, tačiau ten bus daug erdviau ir patogiau, gaisrinės mašinos daug greičiau galės išvykti į įvykį.
Naujųjų metų naktį dirbančios pamainos ugniagesiai darbo keisti nežada. Žinoma, jei nepablogės sveikata ir darbo sąlygos.
To ir dar stiprybės, ramybės, kuo mažiau incidentų, šeimų palaikymo ir neblėstančio noro padėti bet kurią minutę, geranoriškumo ugniagesiams gelbėtojams linki tarnybos viršininkas T. Statkus.
Patys ugniagesiai Jurbarko rajono gyventojams linki smagiai ir saugiai sutikti Naujuosius metus, nepadauginti alkoholio ir atsakingai elgtis su ugnimi.
Danutė KAROPČIKIENĖ,
Jūratė STANAITIENĖ
