Lapkričio 9 d. Girdžių Sąjūdžio aikštėje paminėtas Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio, o tuo pačiu ir Girdžių Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įsteigimo 30-metis. Šiai progai atminti šalia prieš tris dešimtmečius pasodinto ąžuoliuko atidengta lentelė, priminsianti šio tvirtybę simbolizuojančio medžio istoriją.
Ateities kartoms
Įamžinti ąžuoliuko istoriją sumanė Jurbarko kultūros centro Girdžių skyriaus kultūrinės veiklos organizatorius Algimantas Vizbara, savo užrašuose aptikęs, kad 1988 m. lapkričio 10 d. Girdžių Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai centrinėje miestelio aikštėje pasodino ąžuolą. „Aš ir pats atsimenu, kaip jį sodino. Tada Girdžiuose dirbau tik antrus metus. Tačiau daugiau medžiagos apie miestelio sąjūdiečius rasti nepavyko. Išskyrus dar kelias pavardes iš mano užrašų“, – sako A. Vizbara.
Mintis patiko ir Girdžių seniūnui Mindaugui Diliui. „Jei neišliko dokumentų, prisiminimų apie Sąjūdžio veiklą Girdžiuose, turime pažymėti tai, ką tikrai žinome. Tai yra ąžuolas, pasodintas Sąjūdžio aušroje. Mes duosime naują pradžią, kuri ateinančioms kartoms primins Sąjūdžio istoriją“, – sako M. Dilys.
Pasak jo, nuo šios dienos istoriją bus galima fiksuoti toliau, gal atsiras žmonių, norinčių pasidalyti anų laikų prisiminimais. „Tada Sąjūdžio dalyviai negalėjo fiksuoti įvykių, kad tai nepakliūtų į blogas rankas, nebūtų imtasi represijų prieš aktyvistus. Dabar turim tik tiek, tad tai ir įamžiname“, – sako seniūnas.
Lentelę „Girdžių Sąjūdžio ąžuolas. 1988“ pagamino bendrovė „Enona“. Pasak seniūno, pasirinktas laikui ir oro sąlygoms atspariausias variantas. „Medžiai gyvena ilgiau už žmones. Atėję po mūsų gal jau nežinos šio ąžuolo svarbos, bet lentelė ją primins. Tikiu, kad tada niekam nesinorės to medžio nukirsti, bus saugoma istorija“, – mano M. Dilys.
Buvo pagaminta ir dar viena tokia pat lentelė, tik skirta Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Ji pastatyta šalia 2009 m. pasodinto ąžuolo.
Pranykusi istorija
Minėjimas pradėtas pakeliant Lietuvos valstybinę vėliavą ir sugiedant Lietuvos himną. Šioje aikštėje Trispalvė kilo ir 1988 m. sodinant ąžuoliuką. Medelį sodino Semionas Petraitis iš Jokūbaičių kaimo ir Sąjūdžio aktyvisto Romualdo Voronecko sūnus Jonukas. „Vaikas plonutį stiebelį laikė dviem pirštais, o dabar apkabinti nebegaliu“, – graudinosi R. Voroneckas.
Pasak atminimus apie Sąjūdžio veiklą Girdžiuose bandžiusio surinkti A. Vizbaros, apie prieš tris dešimtmečius miestelyje veikusią iniciatyvinę grupę informacijos beveik neišlikę – jos neturi nė vienas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės steigėjų Stasys Makūnas, nė girdžiškis istorikas Vytautas Lekutis. Išliko tik kelios pavardės žmonių, nepabūgusių remti Sąjūdžio idėjas vos tik jam užgimus. Daug sąjūdiečių jau iškeliavo anapilin.
„Algimantas Liorincas, Jūratė Šedauskienė, Dalė Unguraitienė, Irena Jasiulytė, Ravinis, Liuokaitis, Romas Voroneckas, Norkus, Pranas Pinaitis, Paliokas, Pranas Kundrotas, Izabelė Kundrotienė, Kazimieras Lazdauskas. Tiek teturiu. Jų tikrai buvo daugiau“, – vardija A. Vizbara. Tačiau daugiau nepamena ir tų dienų įvykiuose dalyvavę girdžiškiai.
Kas buvo tie žmonės, nepabūgę eiti paskui Sąjūdį okupanto panosėje? „Dauguma jų – išsilavinę žmonės: melioracijos specialistas, agronomai, medikė, vyriausias mechanikas, inžinierius, kolūkio pirmininkas, tremtiniai, kaimo baldžius ir muzikantas“, – tiek žinių apie sąjūdiečius turi A. Vizbara.
Kultūros darbuotojo užrašuose užfiksuotas ne tik ąžuoliuko sodinimas, bet ir metais anksčiau – 1987 m., per Onines Girdžių Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje kilusi Trispalvė. Tuomet bažnyčioje tarnavo didelis Lietuvos patriotas kunigas Viktoras Šauklys.
Praeities liudytojai
Su didžiule pagarba kunigą mini minėjime dalyvavę Girdžių Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai R. Voroneckas ir I. Jasiulytė – ilgametė Girdžių bažnyčios vargonininkė, choro vadovė, kunigo padėjėja. Romualdas prisiminė, kad kunigas visada palaikė dvasiškai ir moraliai. „Jis liepdavo nesirūpinti nebaigtais darbais ir imtis svarbesnių – Sąjūdžio reikalų“, – sakė ir I. Jasiulytė.
R. Voroneckui, I. Jasiulytei ir sąjūdiečio P. Pinaičio našlei Elenai atminimo lentelė – didelis įvykis. Tačiau ir jie nelabai ką beprisimena iš to laiko. R. Voroneckas prieš tris dešimtmečius vykusius įvykius fiksavo, fotografavo, tačiau visa medžiaga kažkur prapuolė. Pas vyrą namuose liko tik Trispalvė, kilusi anuomet Girdžių aikštėje. „Išsaugojau ją. Reikia ant jos metus išsiuvinėti. Atiduosiu bažnyčiai saugoti“, – sakė Sąjūdžio aktyvistas.
I. Jasiulytė prisiminė, kad ąžuolą sodino Girdžių Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrimui pažymėti. „Nerašiau nieko anais laikais. Ką darėme – tyliai, ramiai. Buvome įbauginti tarybiniais laikais. Net vaikus ruošdama šv.Komunijai jokių sąrašų neturėdavau. Viskas tik galvoje. O dabar jau daug ko nepamenu. Mintis nebe ta“, – sakė aktyvi Sąjūdžio dalyvė.
Lentelę prie ąžuolo atidengė R. Voroneckas ir seniūnas M. Dilys. Pasidžiaugęs, kad Sąjūdžio ąžuolas sulaukė tokio dėmesio, R. Voroneckas išsakė tai, kas skauda daugumai išgyvenusių sovietų okupaciją ir ėjusių Sąjūdžio priekyje.
„Kudirka į giesmę sudėjo labai teisingus žodžius. Esame lietuviai ir turime būti vieningesni, darbštesni, vienas kitą labiau suprasti. Tiek daug dabar aplink neapykantos. Reikia atleisti net baisiausiems priešams. Kitos išeities nėra ir negali būti. Lietuvių tauta buvo galinga ir stipri. Negi negalime dabar rasti bendros kalbos“? – graudinosi R. Voroneckas.
Per 30 metų pasimiršo Sąjūdžio sukelta euforija, išblėso stovėjusių Baltijos kelyje vienybė, Lietuvos nepriklausomybė tapo savaime suprantamu dalyku, kaunamės kiekvienas už save, o ne už tautą. Laikas ištirpdo svarbiausius įvykius net stovėjusiųjų priešakinėse Sąjūdžio gretose atmintyje, todėl Girdžiuose atminimą ateities kartoms saugos medžiai.
Jūratė Stanaitienė
