Praėjusį ketvirtadienį Jurbarko r. savivaldybės 2011-2015 m. kadencijos taryba rinkosi į paskutinį posėdį. 38 sprendimus priėmę tarybos nariai posėdžiui pasibaigus kėlė vyno taures, tačiau baigdami darbą be akibrokštų neapsiėjo. Svarstant sprendimo projektą dėl banko paskolos iš savo vietų pašoko naujoji valdančioji dauguma ir paliko salę.
Sprendimas dėl banko paskolos sukėlė trumpą sumaištį, mat savo jėgą pademonstravo naujai išrinktos tarybos valdančiajai daugumai priklausantys politikai. Iš posėdžių salės išėjo Darbo partijos, partijos Tvarka ir teisingumas atstovai, dalis konservatorių ir socialdemokratų. Tačiau likusių tarybos narių balsų sprendimui priimti užteko.
Savivaldybės taryba turėjo apsispręsti dėl 606000 eurų paskolos septynerių metų laikotarpiui, ją panaudojant investicinių projektų, vykdomų su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, kitų savivaldybės vykdomų projektų bendrajam finansavimui ir papildomiems darbams finansuoti, ilgalaikiam turtui įsigyti, įmokoms už nuomos būdu įsigytą turtą mokėti. Pasak rajono mero Ričardo Juškos, nieko naujo šiame sprendimo projekte neatsirado, o už daugelį jo punktų tarybos nariai, net ir tie, kurie išėjo iš salės, jau balsavo ir pritarė svarstant rajono biudžetą ar kitus susijusius klausimus.
R. Juška patikino, kad paskolai paimti reikia laiko: nuo viešųjų pirkimų organizavimo iki sutarties su laimėsiančiu banku pasirašymo praeis ne vienas mėnuo. Be to, net ir paėmus paskolą, bet nepanaudojus pinigų savivaldybė neapkraunama palūkanomis. Kadenciją baigiantis meras nuogąstauja, kad problemų galima sulaukti pritrūkus lėšų finansiniams įsipareigojimams. „Juk neįteikiame naujai tarybai nepajudinamo sprendimo, visada galima grįžti, jei klausimas reikalauja papildomo svarstymo“, – sakė R. Juška, kalbėdamas apie darbų tęstinumo svarbą.
Pastabų, rašydama išvadą dėl imamos paskolos, neturėjo ir savivaldybės kontrolierė Vida Rekešienė. „Išvadoje rašiau, kad paskolų limitas neviršytas. Įstatymo norma nepasikeitusi – skolintis galima investiciniams projektams įgyvendinti, jei tai ilgalaikė paskola. Trumpalaikės paskolos imamos pritrūkus apyvartinių lėšų“, – sakė savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovė V. Rekešienė.
Pasak kontrolierės, klausimą svarstant tarybos Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komitete, kilo tam tikrų abejonių dėl mažųjų laivelių prieplaukos rekonstrukcijos darbų, nes savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė išsamesnės informacijos nepateikė. Pamąstymų prašosi ir sumanymas pirkti automobilius seniūnijoms. Tačiau kontrolierė kategoriška nebuvo ir teigė, kad galbūt šie planai taip pat bus realizuojami per investicinius projektus.
Atviriausi iš kalbintų naujosios koalicijos tarybos narių buvo Darius Virvilas ir Egidijus Giedraitis. Socialdemokratas D. Virvilas įsitikinęs, kad sprendimas imti paskolą reikalauja rimto svarstymo. Pasak jo, naujasis meras taip pat norėjo šį klausimą atidėti, todėl koalicija sutarė nebalsuoti.
Konservatorius E. Giedraitis dėliojo panašius argumentus. Politikas mano, kad apsispręsti dėl paskolos turi ne nueinanti, o kadenciją pradėsianti rajono valdžia. „Be to, pasitikrinome koaliciją“, – sakė politikas, neslėpdamas, kad vieni politinių sąjungininkų tos patikros neišlaikė.
Nesunku nuspėti, kad E. Giedraitis galvoje turėjo pakrikusius socialdemokratus. Salę paliko tik į naująją tarybą išrinktas D. Virvilas, o socialdemokratams atstovaujantys Antanina Tunaitienė, Gintautas Navickas ir su šia partija į tarybą praėjusią kadenciją patekęs Mindaugas Šlepševičius prie naujosios koalicijos neprisijungė, liko salėje ir balsavo.
Informacijos apie mažųjų laivelių prieplaukoje planuojamus darbus bei automobilius seniūnijoms pritrūko ir konservatoriui Jonui Bučinskui. Jo nuomone, numatyti rekonstrukcijos darbai prieplaukoje problemos neišspręs: Imsrė labai srauni, kasmet dėl sąnašų pridaranti didelių bėdų laivelių savininkams, tačiau koks sprendimas būtų vertas finansavimo, politikas taip pat neįvardijo. Juo labiau kad dirbdamas savivaldybės administracijos direktoriumi, o vėliau vicemeru šios problemos neįveikė, nors pinigų buvo nemažai išleista. Beje, ir pati mažųjų laivelių prieplauka buvo pastatyta J. Bučinsko direktoriavimo laikais – nors jau tada akis badė projektuotojų ir statybininkų klaidos, tai nesutrukdė suraityti parašų ant darbų priėmimo aktų. Tačiau atsibudus visada gera apsidairyti, o naujai išaušusi diena kartais atveria ne tik kitų, bet ir savo klaidas.
Matyt, teks apsidairyti ir atidžiau žvilgtelėti į seniūnijų automobilių ūkį. Tai antrasis abejonių paskleidęs klausimas. Tiesa, kad visos seniūnijos automobilius turi, tačiau jų eksploatacijos laikas skaičiuojamas dešimtmečiais, didelėmis ridomis ir nemenkomis išlaidomis remontui. Vienos didžiausių – Eržvilko seniūnijos ūkyje – du automobiliai. „Turime 1999 m. laidos „VW Sharan“ ir 1990 m. pagamintą „Audi 100“ – šitų pasaulyje belikę mažai. Su „Audi“ važiuoja ūkvedys, pavežame viešuosius darbus dirbančius žmones. Ekonomine prasme negalėtume šiuo automobiliu naudotis dėl kuro sąnaudų“, – sakė seniūnas Gintaras Kasputis.
Ne ką geresni kitų seniūnijų automobiliai, tačiau seniūnai kantrūs, didelių pretenzijų nekelia. Nei komitetų, nei tarybos posėdyje išsami informacija apie seniūnijų automobilius nebuvo pateikta. Galima tik spėti, ar pristigo noro išsiaiškinti tikrąją padėtį, ar užteko vien susitarimo boikotuoti šį klausimą? Atsakymo išgirsti taip ir nepavyko, nes iš salės išėjo ir Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto pirmininkas Romansas Dragūnavičius. Nors šis komitetas labiausiai sietinas su rūpesčiu savivaldybės pinigais, nei komiteto, nei rajono tarybos posėdyje pirmininkas neišsakė nuomonės apie tai, kodėl reikėtų klausimą dėl paskolos atidėti.
Pakalbintas R. Dragūnavičius neužsiminė nei apie koalicijos susitarimą nesvarstyti šio klausimo ir apie paskolos pagrįstumą kalbėti vėliau, nei apie numatytų finansuoti darbų būtinumą. Politikas aiškino, kad iš salės išėjo dėl galimų privačių interesų konflikto, nes jo sūnus Darius Dragūnavičius vadovauja UAB „Jurbarko komunalininkas“, o per investicinius projektus lėšų gali tekti ir šiai bendrovei.
Kol naujosios valdančiosios koalicijos nariai diskutavo už posėdžių salės durų, likusi taryba sprendimą dėl paskolos priėmė. Tai ir buvo bene pats svarbiausias klausimas, priimtas keičiantis rajono valdžiai.
Baigdamas posėdį, o kartu su juo ir kadenciją, meras R. Juška pastebėjo, kad ir jam ne visi tarybos priimti sprendimai patiko. „Ar priėmėme visuomet geriausius sprendimus? Tikrai ne. Sprendimus priėmėme pagal informaciją, kurią gavome. Jei manome, kad suklydome, reikia tai pripažinti. Ne visi tarybos sprendimai man asmeniškai malonūs, tačiau nieko nekaltinu: vadinasi, nesugebėjau jūsų įtikinti, o jei taryba priėmė sprendimą, jį privalu vykdyti“, – atsisveikindamas su 2011–2015 m. kadencijos taryba sakė R. Juška.
Ketverius rajono tarybos darbo metus jis įvardijo sėkmingų pokyčių metu. Startavusi kaip probleminė, savivaldybė sugebėjo pakilti į 18 vietą iš 53 kaimiškų savivaldybių. „Mes neperkame reitingų, ne mes vertiname pasiekimus. Tai ne mero ar direktoriaus nuopelnas, tai – komandos darbas. Dėkoju ir opozicijai, suteikusiai stimulą judėti į priekį“, – kalbėjo R. Juška ir kvietė didžiuotis startavusiais projektais, namų renovacija, sutvarkytomis gyvenvietėmis, viešosiomis erdvėmis. Pasak jo, kai darbų apimtys didelės, gerai, jei kas baksteli iš šono. Tai greičiausiai reikėtų suprasti taip, kad ir naujai formuojama rajono valdžia turės ką veikti, bet ir bakstelti bus kam.
Jolita Pileckienė
vaikų žaidimai. Galima nebalsuot, galima pareikšt kodėl nebalsuoji. Susilaikyt, balsuot prieš. Bet turbūt lakstymas priduoda rimtumo. Beje, paskola – septyneriems metams. Tarybos ir mero kadencija kur kas trumpesnė. Čia jau galimai ir viešų ir privačių interesų konfliktą įžvelgti galima. Viešas interesas – visuomenės poreikiai. Privatus – politikų įrodinėjimai, kas viršesnis…